Thirrja Islamike

Selam Alekum Vellazun e Motra Mir Se Erdhet Ne Forum Thirrja Islamike Ne Ket Forum Dot Gjeni Video Ligjerata Filma Nga Mujahideen e Shum Gjera Tjera Po Ashtu Mudeni Ta Nidgjoni RAdio Pendimi 24 Ore Online Ju Deshiroj Te Kaloni Qaste Sa Ma Te Bukura
 
ForumPortalliPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 RAMAZANI, MUAJI I FUQISĖ

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: RAMAZANI, MUAJI I FUQISĖ   Sun Oct 28, 2007 5:54 am

Nuk ėshtė i fuqishėm ai qė tėrbohet por ai qė kontrollon veten nė ēastin e shqetėsimeve tė mėdha." Hadith
Kjo jetė prezenton konfliktin nė tė cilin fitojnė tė fuqishmit. Fuqia ėshtė dyllojesh: fuqia materiale dhe fuqia shpirtėrore (ideologjike). Sipas parimeve islame, fuqia materiale ndonjėherė mund tė korrė fitore tė pėrkohshme dhe nuk do tė jetė dobiprurėse. Kur'ani na rrėfen pėr popujt e hershėm pėr tė cilėt thuhet se kanė qenė tė fuqishėm nė aspektin e jetės materiale. Pėr kėtė shkak ėshtė pėrhapur nė tokė korrupsioni e devijimi, janė luftuar tė dėrguarit e Zotit e pėrgėnjeshtruar thirrjet reformiste dhe kanė mbizotėruar dekadenca e shkatėrrimi.
Dėgjo ē'thotė Kur'ani Famėlartė rreth tyre:
"A nuk e di ti se ē'bėri Zoti yt me Adin? Me banorėt e Iremit me ndėrtesa tė larta? Qė si ata (populli Ad) nuk ėshtė krijuar askush nė tokė! Dhe me Themudin, tė cilėt shpuan shkėmbinj nė luginėn (Kura). Dhe me faraonin e fortifikuar me tenda (ushtarake)! Tė cilėt e tepruan me krime nė tokė. Dhe nė tė shtuan shkatėrrimin. E All-llahu kundėr tyre lėshoi lloj-lloj dėnimesh. Pse Zoti yt ėshtė qė pėrcjell (u rri nė pritė)." (Fexhėr:6-14)
Nė njė ajet tjetėr thuhet:
"A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė shikojnė se si pėrfunduan ata qė ishin mė parė, tė cilėt ishin edhe mė tė shumtė prej tyre dhe mė tė fortė pėr nga forca e ndikimit nė tokė, por ajo qė fituan, nuk u ndihmoi asgjė. Kur u erdhėn atyre tė dėrguarit me argumente tė qarta, ata iu gėzuan dijenisė sė vet dhe atėherė i pėrfshiu ajo qė e tallnin." (Gafir:82-83)
Ky ėshtė fundi i popujve tė cilėt u mbėshtetėn nė fuqinė materiale pa atė shpirtėrore ideologjike, gjė qė rezultoi me mosrespektimin e besimit, moralit dhe jetės shpirtėrore.
Fuqia shpirtėrore pa atė materiale, sipas Islamit, nuk do tė korrė sukses dhe s'mund ta udhėheqė jetėn. Gjatė historisė kemi parė popuj qė jetuan tė shkelur, tė nėnshtruar e tė keqtrajtuar, sepse nuk luftonin e as qė i pėrballonin ndokujt nė jetė dhe kėshtu pėsuan disfatė nga tė fuqishmit.
Rruga e vėrtetė e jetės sė lumtur e fisnike ėshtė tė harmonizohet materia me shpirtin pėr ta pėrforcuar njeriun dhe jetėn e tij si dhe tė mbėshtetet populli nė tė dy fuqitė: fuqinė e materies dhe atė tė shpirtit; nuk sundon njėra mbi tjetrėn. Kėshtu ngjitet nė qiejt e lartė duke mos u frikuar nga tatėpjeta. Kur'ani na mėson ta lusim Zotin kėshtu:
"O Zot, na jep tė mira nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr."
Kur'ani na obligon ta pėrforcojmė besimin, kontrollojmė epshin dhe lartėsojmė shpirtin; ai na urdhėron tė pėrgatitim fuqi maksimale: "E ju pėrgatituni sa tė keni mundėsi force, (mjete luftarake) e kuaj tė caktuar pėr betejė kundėr atyre (qė tradhtojnė) e me tė (me pėrgatitje) ta frikėsoni armikun e All-llahut, armikun tuaj dhe tė tjerėt". (El-Enfalė: 60)
Ai gjithashtu na urdhėron tė falim namazin e tė japim zekatin sepse kėto dy aspekte paraqesin faktorėt kryesorė tė fuqisė shpirtėrore ideologjike si dhe urdhėron tė punojmė: "Dhe me atė qė ta ka dhėnė All-llahu, kėrko (ta fitosh) botėn tjetėr, e mos le mangu atė qė tė takon nga kjo botė." (El-Kasas: 77)
Gjithashtu na urdhėron t'i zbulojmė pasuritė e tokės dhe fshehtėsitė e gjithėsisė (qiellit) "Thuaj: 'Vėshtroni me vėmendje ēka ka (nga argumentet) nė qiej e nė tokė.'" (Junus: 101)
Kur'ani na urdhėron tė luftojmė nė rrugė tė Zotit xh. sh. dhe ta sakrifikojmė jetėn pėr hir tė sė vėrtetės sepse xhihadi ėshtė njė ndėr fenomenet mė tė mėdha tė fuqisė, lėvizjes dhe punės, gjegjėsisht nė kėtė frymė filloi thirrja islame nė kohėn e Muhammedit a.s. dhe u zhvilluan luftėrat, kurse Muhammedi a.s. nuk ishte i fortifikuar por luftoi sė bashku me ta (muslimanėt), e udhėhoqi ushtrinė, sulmoi, fitoi, u plagos... Fitorja ishte nė anėn e thirrjes qė i bashkoi tė dy fuqitė kundėr idhujtarisė qė kishte dobėsuar mendjen, moralin dhe fuqinė luftarake tė arabėve.
Islami konfirmon se fuqia shpirtėrore me pak fuqi materiale ka sukses kundėr fuqisė materiale nėse humbet faktori psikik ideologjik: Pėr kėtė, nė Kur'an thuhet:
"'Sa e sa grupe tė vogla me dėshirėn e All-llahut kanė triumfuar ndaj grupeve tė mėdha!' All-llahu ėshtė me durimtarėt." (Bekare: 249)
Shembull mė i qėlluar pėr kėtė ėshtė beteja e Bedrit, ku muslimanėt, numri i tė cilėve ishte treqind, fituan nė Bedėr edhe pse ishin arabė si kurejshitėt qė ishin afėr njė mijė. Ata ishin tė afėrmit e tyre, prej njė vendi, njė popull dhe me karakteristika identike; kurse armėt e njėmijėshit ishin mė tė shumta se ato tė treqindėshit... Por, muslimanėt kishin fuqinė e besimit, moralit e shpirtit, gjė qė nuk e kishte opozita pabesimtare dhe pėr kėtė dėshtuan ashtu qė disfata e tyre u shėnua nė Kur'an nė njė formė ideale qė tregon se ē'mund tė bėjė fuqia shpirtėrore ndaj asaj materiale nėse vlerėsohet minimalisht fuqia e armės.
Nė Kur'an ceket shembulli i individit qė i bashkon tė dy fuqitė dhe fiton e korrė sukses, gjegjėsisht Musa a.s. i cili u mbushi ujė dy vajzave dhe eci me to deri te babai i tyre pa i shikuar fare pėr shkak tė turpit, moralit dhe fisnikėrisė. Njėra prej tyre i tha babait tė saj:
"O babai im, merre kėtė nė shėrbim me pagė, sepse mė i miri i atij qė do ta marrėsh nė shėrbim ėshtė ai i fuqishmi e besniku!" (Kasas: 26)
Po ashtu nė Kur'an ceket edhe shembulli i popullit qė bashkon tė dy fuqitė dhe qė ngadhėnjen:
"Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, e ata qė janė me tė (as'habėt), janė tė ashpėr kundėr jobesimtarėve, janė tė mėshirshėm ndėrmjet vete, ti i sheh ata kah pėrulen (nė ruku) duke rėnė me fytyrė nė tokė (nė sexhde), dhe kėrkojnė nga All-llahu qė tė ketė mėshirė dhe kėnaqėsinė e Tij ndaj tyre". (El-Fet'h:29)
Ky ėshtė fryti i bashkimit tė tė dy fuqive dhe elementi kryesor i lumturisė sė popullit tė sinqertė.
Agjėrimi, tė cilin e obligoi All-llahu xh. sh. pėr muslimanėt, pėrmban nė vete bashkimin harmonik tė dy fuqive, qė jep fryt ideal, sepse nė aspektin shėndetėsor prezenton fuqinė e trupit kundėr shumė sėmundjeve, kurse nė aspektin ideologjik muslimanit i dhuron tri fuqi ideologjike qė ndikojnė mė sė shumti nė lumturinė e individėve dhe tė shoqėrive.
Durimi
Muslimani gjatė Ramazanit duron nė uri e etje, braktis gjėrat qė zakonisht i praktikon gjatė ditės, si kėnaqėsitė dhe lėngjet freskuese, pra me vetdėshirė abstenon e duron e jo nga frika e burgut, kėrcėnimi i trupit dhe i pasurisė.
Durimi vullnetar nė kėnaqėsitė e epsheve ka mė tepėr dobi pėr shpirtin dhe popullin se ai i obliguar nga mospasja, dėnimi apo maltretimi.
Ushtari i cili nuk ka mėsuar tė agjėrojė vullnetarisht nė kohėn e paqes nuk do tė jetė mė i durueshėm nė betejė gjatė rrethimit eventual nga armiku dhe ndėrprerjes sė lidhjeve mes tij e eprorėsisė.
Ushtari musliman duron urinė njėmujore nė ēdo vit dhe atė disaorėshe nė ditė derisa shmangia nga gjėrat e shndėrruara nė vese tė ditės, si duhani, ēaji dhe kafja, tė bėhet pėr tė e rėndomtė. Vetė e kam pėrjetuar gjatė burgosjes sime nė Luftėn e Dytė Botėrore se si tė burgosurit e humbnin vetėdijen pėr shkak tė urisė disaditėshe. Vetėdijen e humbnin ata qė nuk ishin mėsuar tė agjėrojnė kurse ata qė zakonisht kishin agjėruar mė parė, urinė e pranuan si tė rėndomtė nė jetėn e tyre, gjė qė shkaktoi habi tė madhe.
Durimi nė rastet e vėshtira paraqet armėn mė tė fuqishme pėr popujt sepse njė durim i tillė nė mesin e betejės ėshtė faktor kryesor pėr ta mundur armikun.
Ne e dimė, se njė ndėr problemet mė tė mėdha tė eprorėsisė luftarake bashkėkohore ėshtė furnizimi i ushtarėve me ushqim dhe disponimi i tyre nėse gjenden larg vendit dhe familjeve tė tyre...
Shpeshherė shohim se ushtria perėndimore merr me vete njė grup laviresh pėr t'i disponuar ushtarėt. Krahaso kėtė me ushtrinė islame qė zhvillonte luftėra dhjetėvjeēare nė Gadishullin e Arabisė pa patur probleme me ushqimin dhe disponimin e ushtarėve. Problemi i ushqimit zgjidhej pėr shkak se ushtria islame pėrbėhej prej ushtarėve qė nuk i jepnin rėndėsi kėnaqėsisė ushqimore por sakrifikimit pėr tė hyrė nė parajsėn (xhennetin) e gjerė aq sa qiejt e toka... Ushqimi pėr ta ishte vetėm materie pėr lukthin dhe pėrforcimin e trupit, nėse gjenin mish e qumėsht, nuk ngopeshin, e nėse gjenin hurma e ujė ngopeshin dhe nėse nuk ushqeheshin me ditė e netė tė tėra veten e konsideronin si agjėrues tė Ramazanit..!
Sa i pėrket disponimit tė tyre, ata e gjenin ate nė adhurim sepse kishin fuqi shpirtėrore, pastėrti tė besimit dhe moral tė lartė. Po, pasha Zotin, disponimin epshor e largonin kurse nė anėn tjetėr e forconin veten pėr luftė kundėr armiqve tė tyre, edhe ate me anė tė adhurimit gjatė natės deri para agimit tė mėngjesit sepse lexonin Kur'an, lutnin (All-llahun) dhe mėsonin orė tė tėra para se ta kryenin namazin e mėngjesit. Ata vetėm ashtu e gjenin fuqinė nė shpirtrat e tyre dhe qetėsinė e zemrave tė tyre. Kėshtu vepronin ēdo ditė pas pėrfundimit tė betejės e ju mund t'i paramendoni mundimet e atėhershme tė luftėtarėve... Arma e bardhė, shigjetat e pėrpikta dhe kuajt e shaluar ishin armėt e tyre, me tė cilat luftonin ballė pėr ballė armikun, ēdo ditė prej mėngjesit deri nė mbrėmje, gjegjėsisht deri nė kryerjen e namazit tė jacisė, pastaj pushonin disa orė nė tendat e tyre. Pas pushimit ēoheshin, i drejtoheshin All-llahut xh. sh. dhe i luteshin me zemra tė pastra sepse vetėm lutjet dhe leximi i Kur'anit i dispononin shpirtrat e tyre.
Ata vepronin kėshtu... A s'keni dėgjuar si erdhi deri nė tubimin e Kur'anit gjatė kohės sė Uthmanit r.a.? Hudhejfe ibn El-Jeman, komandant i ushtrisė islame, i cili luftonte nė Azerbajxhan, dėgjonte lexime tė ndryshme tė muxhahidinėve gjatė kontrollimit tė tij natėn nėpėr tendat e tyre para namazit tė mėngjesit.
Ata lexonin aq shumė saqė zėri i tyre i ngjante gumėzhimit tė bletėve!!
Kjo ėshtė fshehtėsia e fitores se tyre mahnitėse e tė mrekulluar, tė cilėn na e rrėfen historia si tė pakrahasueshme. Kjo ėshtė fshehtėsia e disfatės sė ushtrive persiane e romake qė kishin moral tė shkatėrruar, shpirt tė pandritshėm, johuman e joideologjik, ashtu siē ėshtė rasti me ushtritė e Perėndimit, tė cilat vazhdojnė luftėn nė qoftė se kanė pranė vetes pije alkoolike dhe lavire. Hyrja e tyre nė beteje realizohet vetėm pas sigurimit tė ushqimit dhe furnizimit disamujor!
Respektimi
Muslimani i cili agjėron nė Ramazan, largohet nga ushqimi, pija dhe tradita e pėrditshme pėr shkak tė respektimit tė urdhėrit tė Zotit xh. sh. dhe nderimit tė Muhammedit a.s., dhe pėr kėtė, ai nuk mendon se a do tė jetojė nė qetėsi apo nė vėshtirėsi sepse pėr tė mjafton besimi nė njė Zot dhe pranimi i Muhammedit a.s. si i dėrguar e udhėheqės; ai ėshtė betuar nė Islamin e tij qoftė nė rrethana tė volitshme apo tė pavolitshme, tė mira apo tė kėqija.
Kėshtu, ushtari musliman ishte shembull ideal i respektimit qė realizohej me vullnet dhe bindje tė thellė shpirtėrore.
A do tė pėrfitonte Halidi virtytin mė tė lartė, i cili u revokua nga posti si komandant i ushtrisė dhe u shndėrrua nė ushtarė tė thjeshtė qė luftonte me tė njėjtėn energji, duke thėnė: "Unė luftoj pėr hir tė Zotit tė Umerit e jo pėr Umerin", sikur tė mos e kishte thelluar Islami nė shpirtin e tij atė moral tė lartė qė pėrbėhej prej agjėrimit, namazit dhe parimeve tjera islame?
A do tė realizoheshin shembujt e mrekullueshėm nė historinė e Ebu Bekrit, Umerit, Halidit, Sa'dit dhe kolosėve tjerė muslimanė sikur tė mos ishte ngulitur agjėrimi nė karakterin e devotshmėrisė sė tyre tė vetėdijshme gjersa e respektonin njėri-tjetrin dhe vepronin bashkėrisht?
Ēka vėreni nė ushtrinė e Usames, tė cilėn e pėrgatiti Muhammedi a.s. pak para vdekjes ashtu qė pleqėsia e muhaxhirėve dhe ensarėve, si Ebu Bekri, Umeri, Uthmani dhe Halidi tė jenė nėn komandėn e tė riut Usame ibn Zejd, i cili ende nuk kishte mbushur njėzet vjet?
Si i shpjegoni fjalėt e Ebu Bekrit drejtuar Umerit pas vdekjes sė Muhammedit a.s., kur Umeri kėrkoi qė tė caktohet komandant ndonjė qė ėshtė nė moshė dhe mė me pėrvojė: "I Dėrguari i Zotit ta caktojė e unė ta largoj?!"
Si e kuptoni respektimin e ēuditshėm tė porosive tė Muhammedit a.s. para dhe pas vdekjes sė tij? A nuk ėshtė ky respekt fryt i ndikimit tė agjėrimit nė edukatėn e muslimanėve pėr respektimin e komandantit tė dashur?! Po, kėtė e dėshmon edhe vetė historia!
Disiplina dhe organizimi
Muslimani gjatė Ramazanit ushqehet, fle e zgjohet nė mėnyrė tė disiplinuar e tė organizuar. Organizimi i shoqėrisė islame gjatė Muajit tė Ramazanit realizohet nė formė tė pėrkryer sepse uria ditore ėshtė e pėrbashkėt, bashkėrisht nė njė kohė hanė iftarin, bashkėrisht falin namazin e jacisė, teravisė, mėngjesit... Ky lloj organizimi s'krahasohet me asnjė shoqėri tjetėr sepse nė tė barazohet plaku me tė riun, dijetari me tė paditurin, sunduesi me tė sunduarit, i pasuri me tė varfėrin; nuk dallohen klasat njerėzore e as individėt njėri prej tjetrit.
Sa i mrekullueshėm ėshtė agjėrimi nė sytė e hulumtuesve, si vegėl pėr edukimin, respektimin dhe organizimin e popujve?!
Ky ėshtė morali kryesor qė thellohet nė shpirtin e muslimanit nėn ndikimin e agjėrimit: durimi, respektimi, organizimi, disiplina...
A mendoni se njė popull qė i posedon kėto fuqi shpirtėrore do tė shkatėrrohet?
A mendoni se ushtria e kalitur me kėto elemente tė fuqishme tė moralit do tė pėsojė disfatė?
A mendoni se nė shoqėrinė ku mbizotėron morali i tillė i fuqishėm do tė pėrhapet amoraliteti?
Pasha Dėrguesin e Muhammedit a.s. si pejgamber, sikur ta posedonim sot kėtė moral nė konfliktin tonė me Izraelin, do tė ndikonim shumė edhe sikur ta posedonim gjysmėn e armėve dhe pajisjeve tė tyre!
Sikur t'i posedonim armėt ideologjike e shpirtėrore, do ta shndėrronim ēėshtjen e kolonializmit tė botės arabe e islame nė legjendė!
Sikur tė pėrkryhemi me kėtė moral dhe tė armatosemi me fuqi materiale do ta zhbinim flamurin e qytetėrimit nga duart e perėndimorėve tė mėdhenj e tė degjeneruar.
O vėlla musliman!
Kur tė agjėrosh Ramazanin, mos harro se Zoti xh. sh. don tė tė shndėrrojė me anė tė agjėrimit nė njeri "tė fuqishėm e besnik" dhe ke kujdes qė tė mos kalojė Ramazani e tė ngelish "i dobėt e tradhtar"!
O bijtė e Ummetit!
Kur agjėroni, mos harroni se Zoti me anė tė agjėrimit don t'ju shndėrrojė nė popull "tė ashpėr kundėr jobesimtarėve e tė mėshirshėm ndėrmjet vete" (El-Feth, 29) dhe keni kujdes tė mos kalojė Ramazani e t'u pėrngjani njerėzve qė i pėrshkruan Zoti kėshtu: "E kur t'i shohish ata, trupat e tyre tė mahnisin, e kur tė flasin, fjalės sė tyre i vė veshin. Por ata janė si trungujt e zgavruar e tė mbėshtetur, e ēdo zė e mendojnė se ėshtė kundėr tyre". (El-Munafikun: 4)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
 
RAMAZANI, MUAJI I FUQISĖ
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Thirrja Islamike :: Agjėrimi i Ramazanit-
Kėrce tek: