Thirrja Islamike

Selam Alekum Vellazun e Motra Mir Se Erdhet Ne Forum Thirrja Islamike Ne Ket Forum Dot Gjeni Video Ligjerata Filma Nga Mujahideen e Shum Gjera Tjera Po Ashtu Mudeni Ta Nidgjoni RAdio Pendimi 24 Ore Online Ju Deshiroj Te Kaloni Qaste Sa Ma Te Bukura
 
ForumPortalliPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 RAMAZANI, MUAJI I TĖ VĖRTETĖS

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: RAMAZANI, MUAJI I TĖ VĖRTETĖS   Sun Oct 28, 2007 5:54 am

E populli yt e konsideroi atė (Kur'anin) tė rremė, porse ai (Kur'ani) ėshtė i vėrtetė. Thuaj: 'Unė nuk jam roje e juaj.'" (El-En'amė: 66)
Mjafton t'i themi muslimanit: "Zoti urdhėron tė agjėrosh" e ai tė agjėrojė pa i numėruar dobitė dhe sekretet e agjėrimit, mirėpo jemi tė detyruar tė ndėrmarrim njė hap tė tillė pėr dy shkaqe:
1. Zoti i Madhėruar na informon nė shumė ajete tė Kur'anit Famėlartė pėr dobitė dhe sekretet e sheriatit qė tė mendojmė e punojmė dhe tė bindemi se sheriati hyjnor i pėrhershėm ėshtė shpallur vetėm pėr tė realizuar interesin e njerėzve dhe pėr t'i mėnjanuar dėmet prej tyre. Shiko fjalėn e Tij (xh.sh.) mbi etikėn e kėrkimit leje pėr hyrjen nė shtėpi tė huaj kur thotė se njė gjest i tillė ėshtė mė i mirė pėr ta: "O ju qė besuat, mos hyni nė shtėpi tė huaj pa kėrkuar leje dhe pa i pėrshėndetur njerėzit e saj. Kjo ėshtė mė mirė pėr ju nė mėnyrė qė tė merrni mėsim". (En-Nur:27).
Gjithashtu edhe kur na urdhėron tė agjėrojmė i cekė dobitė dhe urtėsinė e Tij me njė fjalė: "O ju besimtarė, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm." (Bekare:183).
Urtėsia e obligimit tė agjėrimit, ashtu siē e potencon Zoti, xh.sh. fshehet nė devotshmėrinė qė nėnkupton ēdo gjė tė mirė qė e don Zoti e qė falėnderohet njeriu pėr tė nė kėtė botė, kurse mbrojtja nėnkupton largimin prej ēdo vepre tė urryer e tė dėmshme pėr shoqėrinė dhe individin.
Shih hadithin e Muhammedit a.s. rreth dobive tė agjėrimit:
"Agjėrimi ėshtė mbrojtje ngase agjėruesi s'pėrgojon e as qė bėn mėkate".
Dobitė nga agjėrimi numėrohen me qėllim qė tė ndikojnė mė tepėr nė shpirt e tė kenė ndikim mė tė thellė, kurse muslimani tė jetė mė tepėr i bindur nė adhurim e nė Sheriat.
Njė gjė e tillė ėshtė cekur edhe mė parė kur Ibrahimi a.s. kėrkoi prej Zotit t'i tregojė se si i ringjallė tė vdekurit..! Kur e pyeti Zoti se "a nuk beson?", ai u pėrgjigj: "Po, por tė qetėsohet zemra ime". Analizimi i rregullave dhe shpalimi i sekreteve tė tyre nuk kundėrshtojnė imanin e as qė prezentojnė dobėsinė e bindjes ngase vetė Muhammedi a.s. i analizonte dhe i arsyetonte.
2. Disa njerėz mendojnė se kanė qėndrim tė lirė ndaj tė kuptuarit tė feve dhe besimeve dhe duke u mbėshtetur nė kėtė parim, dyshojnė nė to dhe i kritikojnė sepse e pranojnė vetėm atė qė e pranojnė intelektet e tyre dhe logjika. Pasi qė Islami nuk e mohon rolin e intelektit, u flet njerėzve pėr atė qė pėrputhet me mendjen e shėndoshė dhe logjikėn e arsyeshme dhe obligon atė qė ėshtė nė favor (tė njeriut) nėse urdhėrohet ose ndalohet. Atėherė nuk na pengon gjė qė tė mbėshtetemi edhe nė analizat racionale tė fshehtėsive dhe dobive tė sheriatit. Tė gjithė njerėzit, nė ēdo kohė, i kanė pėrjetuar dobitė e sheriatit qė pėrputhen me mendjen, logjikėn dhe interesin e tyre, pra ky ėshtė argument se pas kėtij sheriati qėndron fuqia dhe caktimi i Zotit Mėshirues, tė Urtė e tė Gjithėdijshėm. "(Kjo ėshtė) mjeshtri e All-llahut qė pėrsosi ēdo send". (En-Neml:88)
Me kėto analiza u orvatėm t'i qetėsojmė zemrat e muslimanėve pėr obligimin e agjėrimit dhe t'ua vėrtetojmė refuzuesve dhe mohuesve urtėsinė dhe filozofinė e tij. Kėtė vlerė tė Islamit s'mund ta mohojė askush!
Tė shohim tani se ēfarė urtėsie ka agjėrimi dhe cilat janė dobitė e tij?!
Ne kėtu nuk do tė flasim pėr dobitė shėndetėsore sepse shpjegimi i tillė ėshtė pėrgjegjėsi e mjekut ngaqė Zoti urdhėron qė t'i pyesim dijetarėt pėrkatės, pra, t'ua lėmė aspektin shėndetėsor tė agjėrimit mjekėve qė mund tė na njoftojnė mė tepėr rreth zbulimeve tė mjekėsisė moderne. Kėtu do tė pėrqėndrohemi nė dobitė psikike, shpirtėrore e morale tė agjėrimit. Kjo temė ėshtė shumė e gjerė dhe s'kemi mundėsi tė hyjmė nė detaje tė hollėsishme qė distribuohen nėpėr mediumet informative, por do t'i cekim vetėm dobitė qė kanė tė bėjnė me shoqėrinė, individėt dhe gjendjen momentale tė shoqėrisė sonė.
Njė ndėr aspektet mė tė rėndėsishme tė edukatės shoqėrore qė ka tė bėjė me ndikimin e agjėrimit nė shpirtrat e agjėruesve, ėshtė pėrforcimi i bindjes nė tė vėrtetėn, konfirmimin, thirrjen nė tė (tė vėrtetėn) dhe nė formėsimin me tė.
E vėrteta nė Islam ka vlerė tė madhe, bile ėshtė edhe njė prej emrave tė Zotit (El-Hakk): "Kėtė (e themi pėr ta ditur) se All-llahu ėshtė Ai i Vėrteti", (El-Haxhxh:6); e vėrtetė ėshė ajo qė e thotė Zoti i Madhėruar: "Fjala e Tij ėshtė e njėmendtė dhe Atij i takon sundimi". (El-En'am:73), apo: "E vėrteta ėshtė nga Zoti yt", (Bekare:147).
Pėr kėtė, mesazhet e pejgamberėve pėrmbanin thirrjen nė tė vėrtetėn dhe pėrhapjen e saj midis njerėzve: "Njerėzit ishin njė popull (tė fesė sė natyrshme islame) e (kur u pėrēanė) All-llahu dėrgoi pejgamberėt pėrgėzues dhe qortues, dhe atyre Ai ua zbriti edhe Librin me fakte tė sakta pėr tė gjykuar nė atė qė u kundėrshtuan ndėrmjet veti". (El-Bekare:213).
Mesazhi i Islamit ėshtė periudha e fundit e sheriateve, thirrje nė sė vėrtetėn dhe konfirmues i synimeve tė tė vėrtetės: "O ju njerėz, juve u erdhi i Dėrguari me tė vėrtetėn (fenė e drejtė) nga Zoti juaj". (En-Nisaė:170).
Pasi qė qėllim i Islamit ėshtė "e vėrteta", atėherė nė fillim duhet tė ceket adhurimi i Zotit, Krijuesit, Formuesit dhe Furnizuesit tėnd me begatitė e shumta. Ėshtė kob i madh e i papėrshkruar pėr njeriun nėse e harron adhurimin e Tij dhe fuqinė e Tij mbi tė.
Njerėzit hyjnizohen, dėmbėrėsit dėmtojnė dhe tiranėt keqtrajtojnė atėherė kur e harrojnė adhurimin dhe kur ia mveshin vetes atributet e Zotit, ashtu qė lejojnė derdhjen e gjakut, marrjen e shpirtrave, mendjemadhėsinė nė tokė, dėmtimin, robėrimin e popujve dhe shkeljen e nderit tė tyre...
Faraoni ndjehej i madh nė tokė dhe i fuqishėm: "O ju pari, unė nuk njoh ndonjė zot tjetėr pėr ju pos meje". (El-Kasas:38). Kėshtu, i vriste njerėzit, i dhunonte gratė dhe i internonte udhėzuesit dhe prijėsit mė fisnikė tė popullit. Tirania e tij vazhdoi derisa i erdhi vdekja pėrkujtuese: "Derisa e pėrfshiu atė pėrmbysja, e ai tha: 'Besova se nuk ka zot tjetėr pos Atij qė i besuan beni israilėt, edhe unė jam nga muslimanėt!'..." (Junus:90).
Gjatė agjėrimit njeriu e ndien veten njeri, apo ndien se ėshtė rob qė ka nevojė pėr ushqim e pije, i shmangur nga ēdo fuqi dhe barabarėsohet me jetėn e njerėzve tė tjerė, si nė ushqim, vendbanim ashtu edhe nė veshmbathje...
Gjatė agjėrimit mbretėrit, udhėheqėsit, prijėsit, komandantėt, tė fuqishmit, tė pasurit dhe tė autorizuarit me privilegje ndjejnė nė vete se i ngjajnė popullit pėr shkak se kanė nevojė pėr furnizimin, ushqimin dhe pijen e Zotit; ndjejnė se u ngjajnė tė varfėrve dhe njerėzve tė dobėt pėr shkak tė urisė, ushqimit, ujit... gjegjėsisht pse e privojnė popullin nga ushqimi dhe pirja? Pse e pengojnė tė drejtėn e tij, sepse sikur t'i dobėsonte Zoti xh.sh. faktorėt e fuqisė sė tyre, do tė ishin tė dobėt nė tokė, tė poshtėruar e tė degraduar?
Kėtė e rikujton pėr herė tė parė agjėruesi (qoftė mbret apo tiran), sepse njė gjė tė tillė mund ta harrojė jashtė Ramazanit... Sa e bukur ėshtė lutja e besimtarit kur bėn iftar e thotė: "O Zot, pėr ty agjėroj dhe nga furnizimi Yt filloj iftarin". Ai kėtu pranon se furnizimi, pasuria dhe dhurimi janė tė Tij dhe se e posedon vetėm atė qė ia jep Zoti. Kjo ėshtė njė ndėr karakteristikat mė tė ēmueshme tė adhurimit dhe tė atributeve tė Tij.
Ėshtė e vėrtetė se njeriu duhet pėrherė ta rikujtojė lidhjen e vet me Ummetin dhe tė jetojė pėrherė nė zemrėn, shpirtin dhe jetėn e tij; aty tė dėfrehet e tė pikėllohet; tirani e sundon shoqėrinė e tij vetėm kur harrohet kjo e vėrtetė ngase paramendon se ėshtė gjeni, ka fuqi dhe personalitet; Kėshtu njerėzit i pėrkulen, pranojnė paaftėsinė e tyre para tij dhe e pėrcjellin mendimin e tij... Nėse ndonjėri prej tyre thotė, "Jo", tirani pėrgjigjet me mendjemadhėsi: "Vrit, burgos dhe interno!"
Tė pasurit sillen brutalisht ndaj tė varfėrve, tė afėrmit i kėpusin marrėdhėniet familjare dhe fqiu refuzon tė drejtėn e fqiut vetėm atėherė kur e harrojnė lidhjen shoqėrore dhe kur ēdokush jeton pėr vete e jo pėr njerėz, jeton me barkun dhe epshin e tij gjinor e jo me nevojat dhe kėrkesat e popullit... Gjatė agjėrimit njeriu rikujton se i pėrket shoqėrisė, ėshtė prej saj, me tė, pėr tė dhe nė afėrsi tė saj... Ai jeton nė uri me shoqėrinė, ushqehet sė bashku me tė dhe feston me tė...
Vetėm atėherė i rikujton ato, nevojat e tyre, urinė e tė varfėrve, ndien mjerimin dhe nevojėn e tyre; pra, sikur tė mos ishte agjėrimi, nuk do t'i rikujtonte... Kėshtu, shpirti i agjėruesit bėhet mė i lartė, mė njerėzor dhe mė afėr zemrave tė njerėzve...
Muslimani i parė, Muhammedi a.s. ishte njeri shumė bujar, mirėpo gjatė Ramazanit i ngjante puhisė qė sjell dobi, jetė dhe ringjallje...
Aisheja r.a., gjatė Ramazanit i ka dhuruar popullit tė vet njėqind mijė dirhemė ndėrsa pėr vete i ka ruajtur teshat e rėndomta... Guvernatori pėr ketė e ka pyetur: "Sikur tė bėsh diēka pėr iftarin tonė tė sodit!"., kurse ajo ėshtė pėrgjigjur: "Pasi qė ma rikujtove, do tė lėmė", pastaj ka vazhduar: "A shihni o ju njerėz, se si lartėsohet shpirti i agjėruesit aq sa i harron nevojat dhe kėrkesat e vetvetes dhe i rikujton vetėm nevojat e popullit tė vet! Kėtė e kėrkon Zoti prej agjėruesve".
Ėshtė e vėrtetė se kryetarėt, udhėheqėsit, funksionarėt dhe politikanėt nuk duhet tė punojnė pėr hir tė autoritetit ose pozitės sė tyre por pėr hir tė Zotit xh.sh., nėse populli refuzon vlerėn e tyre atėherė nuk do t'i pėrkasin refuzimit, nėse e pranojnė vlerėn e tyre nuk do mashtrohen me verbimin nga pasioni, nėse kanė nevojė pėr tė (popullin), nuk do tė hasin nė mashtrues e lajkatarė; kėshtu populli fiton lumturinė sė bashku me udhėheqėsit dhe prijėsit e vet kurse Zoti i bekon ata udhėheqės e prijės pėr veprat dhe pėrpjekjet e tyre..., e nė tė kundėrtėn, vjen mjerimi dhe vuajtja.
Me agjėrim mėvetėsohet edukata e pėrsosur... Agjėrimi ėshtė adhurim i fshehtė mes njeriut dhe Zotit tė tij pa kurrfarė hipokrizie e tradhtimi, nuk kėrkon lavdėrim e as mirėnjohje... Muslimanit agjėrues i mjafton dituria e Zotit pėr urtinė, pėruljen dhe vendimin e sinqertė; nga shpėrblimi i Zotit xh.sh. i mjaftojnė pastėrtia nga hipokrizia e tradhtimi dhe sinqeriteti e besa e gjuhės sė tij... Turpėrohet prej gėnjeshtrės, vjedhjes, gibetit (pėrgojimit), dėmtimit dhe armiqėsisė ndaj njerėzve sepse Muhammedi a.s. thotė:
"Zoti s'ka nevojė pėr largimin e ndonjėrit nga ushqimi dhe pirja nėse ai nuk e braktisė gėnjeshtrėn."
Muhammedi a.s. gjithashtu e ka ndaluar agjėruesin t'i kundėrvihet tė keqes me tė keqe, paturpshmėrisė me paturpshmėri;
"Nėse ndokush e shanė ose sulmon, le tė thotė: 'Unė agjėroj', apo unė jam engjėll i tokės sime! Nuk gėnjej, as nuk sulmoj e as s'dėmtoj..." Sa me vlerė ėshtė morali i tillė, pėr tė cilin kanė nevojė para sė gjithash udhėheqėsit e politikanėt, posaēėrisht nė Ramazan e nė kėtė kohė aktuale!
Ėshtė e vėrtetė se njeriu nuk ka vetėm natyrė trupore materiale dhe se nuk mund tė arsyetojė se qėllimi i tij nė jetė ėshtė vetėm ushqimi trupor, por nė vete ka edhe natyrė tė engjėjve, shpirtit dhe zemrės.
Kur e harron njeriu kėtė tė vėrtetė, bie nė njė nivel mė tė ulėt se tė kafshės. A nuk i sheh njerėzit e Perėndimit, tė cilėt janė shndėrruar nė rrezik pėr njerėzinė nė atė ēast kur e humbėn engjėlloren dhe pėrkrahėn shtazoren?!.
Gjatė agjėrimit barku ndjen uri kurse shpirti ushqehet, pastrohet trupi e zemra forcohet, dobėsohet epshi e lartėsohet shpirti... Nė kėtė muaj tė bekuar besimtari gjenė kohė pėr t'iu lutur Zotit, pėr leximin e Kur'anit Famėlartė qė ėshtė libėr i pėrhershėm, edukativ, reformist dhe pastrues i shpirtrave.
Nė Ramazan muslimani dėgjon fjalėt e Kur'anit tė cilat e ftojnė nė mirėbėrje, adhurim dhe e largojnė nga e keqja dhe mėkati. Nė kėtė muaj muslimani i dėgjon fjalėt e Zotit: "Afrohu o robi Im! Pasi qė kjo botė tė largoi prej Meje edhe pse jam mė i afėrt se damari i qafės, pasi qė tė demoralizoi djalli nga mėshira Ime edhe pse ajo kaplon ēdo gjė, pasi qė u mashtrove me autoritetin qė ta dhurova dhe mendove se s'ke nevojė pėr Mua, edhe pse nuk mund ta shpėtosh gjėnė qė ta rrėmben miza dhe pasi qė ke ra nė njė shkallė mė tė ulėt se kafshėt, edhe pse tė krijova si mėkėmbės Timin nė tokė... Eja te Unė, o robi Im, qė tė tė lartėsoj nė shkallėn e engjėjve tė Mi e tė jetosh me shpirt tė lartė, ndriēim shpirtėror dhe dritė tė zemrės. Nė kėtė mėnyrė do tė jetosh nė parajsė para se tė hysh nė te."
O vėlla besimtar!
Kėtė tė vėrtetė qė e vėrteton agjėrimi nė unin tėnd, e ka vėrtetuar edhe nė paraardhėsit tanė dhe pėr kėtė shkak kanė qenė mrekulli e Islamit. Njerėzimi nuk njeh diēka qė mund tė krahasohet me shpirtin e tyre tė lartė, qėllimin e ndershėm, synimin fisnik, ndriēimin e shpirtit dhe udhėzimin e zemrės.
A s'ka njerėzimi sot nevojė pėr njė gjeneratė tė tillė, a s'ka nevojė shoqėria jonė pėr njerėz tė tillė?
A nuk sheh dėmin, humbjen, korrupsionin dhe amoralitetin qė e kanė kapluar shoqėrinė tėnde?
Ku ėshtė jehona e sė vėrtetės nė shoqėrinė tėnde?
A pranohet qė popujt tanė tė jetojnė nėn presionin e hekurit dhe zjarrit e nė shpinat e tyre tė fėshkėllojnė kėrbaēėt e xhelatėve?
A pranohet qė popujt tanė tė jetojnė nė mjerim e vuajtje ndėrsa pasurinė ta shrytėzojė njė pakicė e pasur dhe cinike?
A pranohet qė kėto parti t'i gėnjejnė popujt tanė me fjalė tė ėmbla pėr tė arritur pozitė, fitim e autoritet?
A pranohet qė politika tė jetė mashtrim, gėnjim dhe humbje apo nxitėse e instinkteve dhe devijimit tė popullit?
A pranohet qė feja tė jetė tregti pėr disa juristė apo shkenca tė jetė idhujtari pėr disa dijetarė?
A pranohet qė autoriteti i disa injorantėve tė poshtėr tė jetė mjet nėnshtrimi dhe shfrytėzimi?
O vėlla besimtar!
Pasi qė Islami kėrkon prej nesh qė tė jemi nė ēdo kohė mbrojtės tė sė vėrtetės dhe mė tė sinqertė ndaj saj, atėherė a hase nė Ramazan diēka qė ta mundėson predikimin e kėtij mesazhi nė popujt e botės?
A gjete nė Ramazan atė qė tė lartėson aq shumė saqė tė shndėrron nė udhėheqės nga e mira dhe paqja?
A nuk tė afron Ramazani me Zotin tėnd tė Vėrtetė edhe atė nėpėrmjet tė Dėrguarit tė Tij, Librit tė vėrtetė dhe udhėzimit tė sheriatit tė drejtė?...
Dėgjo atė ēka tė thotė Zoti xh. sh. me anė tė ajeteve tė agjėrimit:
"E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen Mua dhe le tė mė besojnė Mua." (Bekare, 186)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
 
RAMAZANI, MUAJI I TĖ VĖRTETĖS
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» E PA BESUESHME POR E VĖRTETĖ
» DERI KUR TĖ MIRREMI ME VETVETEN E JO ME ARMIKUN E VĖRTETĖ..?
» Mali Sharr, atraksion i vėrtetė pėr ekoturistėt
» Rrahim Hashimi*-Pse kjo histeri ndaj sė vėrtetės qė tha Fatos Klosi
» Ismet Januzaj:GURĖT E SĖ VĖRTETĖS

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Thirrja Islamike :: Agjėrimi i Ramazanit-
Kėrce tek: