Thirrja Islamike

Selam Alekum Vellazun e Motra Mir Se Erdhet Ne Forum Thirrja Islamike Ne Ket Forum Dot Gjeni Video Ligjerata Filma Nga Mujahideen e Shum Gjera Tjera Po Ashtu Mudeni Ta Nidgjoni RAdio Pendimi 24 Ore Online Ju Deshiroj Te Kaloni Qaste Sa Ma Te Bukura
 
ForumPortalliPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 ARDHJA E MUAJIT TĖ DASHUR

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: ARDHJA E MUAJIT TĖ DASHUR   Sun Oct 28, 2007 5:53 am

Jemi para njė kohe tė re tė gjithėsisė ngase pas disa ditėve do tė vjen Ramazani me rregullimin, format dhe atmosferėn e vet. Njerėzit ndaj kėtij muaji kanė disa qėndrime:
1. Ka njerėz qė nuk shohin nė tė gjė tjetėr pos ndalesės sė padobishme, traditės sė paarsyeshme fetare. Qytetėrimi u zhvillua dhe mendimi njerėzor pėrparoi kėshtu qė, sipas mendimit tė tyre, kėto pranga tė rėnda fetare janė tė panevojshme. Ky grup tallet me agjėruesit dhe shpotit mendjen dhe qėndrimin e tyre.
2. Ka njerėz qė e kuptojnė vetėm si uri tė cilės nuk mund t'i pėrballojė lukthi dhe si etshmėri tė cilės nuk mund t'i pėrballojnė damarėt. Ky grup nuk agjėron, paraqitet si agjėrues para atij qė e njeh kurse si joagjėrues para atij qė nuk e njeh.
3. Ky grup mendon se Ramazani ėshtė kohė e dėfrimit vjetor qė pėrbėhet prej llojeve tė ndryshme tė ushqimit si dhe si rast i bukur pėr dėfrim deri nė agimin e mėngjesit dhe pėr gjumė tė thellė tėrė ditėn deri nė mbrėmje.
Nėse ėshtė punėtor i mėrzitet puna, nėse punon me palė sillet keq me to, e nėse ėshtė funksionar funksioni i duket shumė i rėndė...
4. Sipas kėtij grupi, edhe pse janė pakicė, qėllimi i Ramazanit ėshtė diē krejt tjetėr sepse ka vlerė tė madhe... Ky grup mendon se ky muaj ėshtė periudha ushtruese e ripėrtėrirjes shpirtėrore tė njerėzve si sjellja fisnike, pėrshtypja e bukur, durimi i pastėr dhe edukata e pėrsosur hyjnore.
Pėr ata tė cilėt mendojnė se agjėrimi nuk pėrkon me zhvillimin e qytetėrimit, propozojmė tė bisedojnė me mjekėt dhe psikologėt qė t'i shohin zbulimet e reja shkencore qė kanė tė bėjnė me dobitė e agjėrimit.
Atyre tė cilėt dėshtojnė para urisė, edhe pse e pranojnė obligimin dhe hyjninė e agjėrimit, ua rikujtojmė se jetojmė nė zemėr tė luftės definitive nė historinė e kėtij populli, kurse agjėrimi ėshtė vetėm durim disaorėsh dhe ai qė dėshton mes agjėrimit dhe epshit tė vet nė durimin qė zgjatė gjatė orėve tė ditės, atėherė do tė dėshtojė edhe para armiqve tė tij nė rast tė luftės sė tmerrshme qė zgjatė me ditė, muaj e vite tė tėra.
Tė dėshtuarit nė njė mejdan tė vogėl nuk janė tė aftė tė fitojnė pėr popullin e tyre nė ndonjė konflikt mė tė madh.
Ai qė dorėzohet nė luftėn disaorėshe me epshin e vet, e humbė karakteristikėn kryesore tė moralit tė luftėtarėve, gjegjėsisht burrėrinė, ndėrsa ai qė jeton nė sferėn e burrėrisė del ngadhėnjimtar ose dėshmor.
Ka njė grup qė e kuptojnė Ramazanin si uri gjatė ditės dhe kėnaqėsi materiale gjatė natės...
Masės sė agjėruesve muslimanė ia kushtojmė kėtė ngjarje dhe dėshirojmė qė Zoti t'u jep dobi nga agjėrimi e t'i shpėrblejė me tė mira.
Si popujt, ashtu edhe individėt, gjatė jetės sė tyre tė gjatė kanė nevojė pėr pushim dhe rehati pėrmirėsuese e ripėrtėrirėse. Koha e pushimit dhe e qetėsimit ėshtė pjesė e rasteve definitive nė historinė e individėve dhe shoqėrive dhe nėse dinė si ta shfrytėzojnė, fitojnė ēelėsin e tė mirave tė ardhshme, fitoreve nė luftėra dhe pėrhershmėrinė historike. Shoqėritė dhe individėt gjejnė nė Ramazan rastin e reformės sė historisė sė tyre ngase ai prezenton periudhėn shpirtėrore.
Ramazani ėshtė epiqendėr pėr pėrforcimin e fuqive shpirtėrore, psikike e morale nė jetėn e popullit apo tė individit... Ky na rikujton tė vėrtetėn e qiejve dhe tė tokės, na armatosė me fuqi ngadhėnjyese dhe na nxitė ta duam lirinė, prej sė cilės varet nderi i njerėzimit. Pra, Ramazani na dhuron "tė vėrtetėn", "fuqinė" dhe "lirinė" gjatė ditėve tė urisė dhe etjes... Ēdokush qė e kupton urtėsinė dhe filozofinė e agjėrimit, lufton pėr hir tė vėrtetės me bindje tė plotė, ngadhėnjen dhe pėrfiton qėllimin mė fisnik tė lirisė, gjegjėsisht refuzon nėnshtrimin dhe robėrinė.
Muslimani, i cili agjėron me vullnet tė lirė e bindje tė plotė pėr hir tė Zotit e afrimit ndaj Tij, vuan nga egoizmi, izolimi dhe indiferenca e shoqėrisė dhe kėshtu orvatet t'i zhdukė e t'i eliminojė; ky musliman agjėrues mendon se epshi, pasioni, dėmi, armiqėsia dhe urrejtja janė dobėsi qė e shkatėrrojnė shpirtin e Ummetit dhe pėr kėtė shkak ndien nė vete pėrgjegjėsi e obligim pėr t'u pėrballuar. Gjatė lutjeve dhe aplikimit tė urdhėrave tė Zotit, ai ndien liri tė plotė dhe pavarėsi nga ēdo gjė tjetėr pos Tij, si ushqimi, pirja, kėnaqėsia, ambicia dhe gėnjeshtra. Ai nė kėtė rast ėshtė pėrgjithmonė i lirė, jo nė kuptimin e transferimit prej njė vendi nė vend tjetėr, por nė frenimin e epsheve dhe animeve tė tij, fundos ēka don dhe liron ēka don.
Ai kėshtu qėndron shpirtlirė mes mureve, mendjelirė nė vend tė shkretė dhe dėshirėlirė nė pranga tė hekurta...
Pasha jetėn time, kjo liri i takon nderit tė njeriut, pra si mund tė krahasohet me lirinė e trupave!
Historia jonė e vjetėr dhe ajo bashkėkohore kanė shėnuar fitore tė mėdha nė bazė tė kėtij koncepti preciz tė filozofisė sė Ramazanit dhe tė modelimit tė plotė me edukatėn e agjėrimit, gjegjėsisht nė kėtė mėnyrė i kemi dhuruar botės njerėzore heronj dhe kreshnikė tė reformave, ēlirimeve, urtėsive, shkencės etj...
Shikoni muslimanėt, tė cilėt nė betejėn e Bedrit qė u zhvillua nė ditėn e shtatėmbėdhjetė tė Ramazanit, edhe pse ishin pakicė, korrėn fitore tė bindshme, tė cilėn e amshoi Kur'ani Famėlartė...
A mendoni se do tė korrnin sukses sikur tė mos i kishte pėrforcuar agjėrimi nė shpirtrat e tyre fuqinė, tė vėrtetėn dhe lirinė e plotė shpirtėrore.
Ata sulmonin me fuqinė e Zotit, qėllonin me fuqinė e Zotit, sulmi i tyre kishte pėr qėllim tė vėrtetėn.
Pastaj shikoni fitoret tona nė betejat e Jermukut, Kadisijes, Xhelules, Hit-tinit etj...! A do tė mund tė ndodhnin nė atė mėnyrė mahnitėse, qė i habitnin edhe hulumtuesit mė tė mėdhenj, sikur tė mos ishin fituar me karakteristikat e agjėruesve si ndershmėria, krenaria, sakrifikimi, durimi ndaj vėshtirėsive, nėnshtrimi para Zotit dhe zhvlerėsimi i fuqive destruktive? E gjithė kjo ndodhi me fuqinė e Zotit xh.sh. sepse Ai ėshtė ngadhėnjyesi mė i madh!
T'i shikojmė betejat tona moderne nė malet e Oresit, eventualisht trimėritė dhe mrekullitė e Algjerit...! A i shihni ata tė cilėt luftonin kundėr gjysėm milion njerėzve qė ishin tė armatosur me armė nga Franca, Amerika dhe shtetet e Paktit Atlantik? Jo vetėm atėherė por ende qėndrojnė nė revolucionin e tyre edhe pse kaluan 900 ditė Ata e sulmonin armikun e armatosur dhe ushtritė e mėdha me kryelartėsi...
A thua vallė do tė qėndronin nė atė betejė tė madhe, qoftė edhe disa ditė sikur tė ishin tė formuar me shpirtrat e pabesimtarėve qė tallen me agjėrimin e muslimanėve apo me shpirtrat e tė dėshtuarve qė jetojnė nėpėr bare e kafene tė mbushura me alkool e qė s'mund t'i pėrballojnė urisė dhe etjes disaorėshe?
Jo vėllezėr, sepse Islami i ka mėsuar me anė tė agjėrimit nė kohėn e paqes si tė agjėrojnė nė ditėt e luftės... Nė luftė nuk e fiton i dobėti tė fortin, pakica shumicėn, i paarmatosuri tė armatosurin pėrpos nėse ėshtė i kalitur me moralin e agjėruesve...
Heronjtė e maleve Ores, Konstantinės dhe Vehranit tė Algjerit kanė agjėruar mė parė dhe janė pėrgatitur qė me agjėrim tė luftojnė; agjėrojnė (tė larguar) nga pushimi dhe nuk dinė se ē'ėshtė qetėsia e as stabiliteti...; agjėrojnė (tė larguar) nga kėnaqėsia dhe nuk dinė kėnaqėsinė e gruas e as tė fėmijės, agjėrojnė nga luksi dhe nuk pėrjetojnė kėnaqėsinė e mėndafshit e as tė armaēit; agjėrojnė nga gjumi dhe nuk dallojnė ditėn prej natės; agjėrojnė nga dashuria e kėsaj bote sepse gjėja mė e kėnaqshme pėr ta ėshtė shija e vdekjes dhe e flijimit.
Francezėt thonė se janė lodhur prej trimėrisė sė algjerianėve: Kush janė ata, a janė xhinė, djaj apo njerėz tė krijuar me zemėr tė hekurt e nuk e njohin frikėn, tmerrin, shkatėrrimin dhe zjarrin?
Vaj pėr kolonialistėt qė nuk e kuptojnė shkakun e disfatės nga revolucionarėt agjėrues... Kėtu qėndron fshehtėsia (e fitores sė revolucionarėve), o ju njerėz, sepse francezėt, qė janė tė preokupuar me ushqimin e pijen, nuk mund tė korrin fitore ndaj agjėruesve ngadhėnjimtarė e qė janė tė preokupuar me Zotin e Fuqishėm si dhe tė udhėzuar me zemėr tė pastėr ndriēuese.
Pastaj, Ramazani vjen pas disa ditėve... Ata qė e trajtojnė si muaj i urisė sė ditės, ngopjes sė natės dhe leximit formal tė Kur'anit dhe fjetjes ditore nėpėr xhami, nuk do tė kenė kurrfarė dobie prej tij.
Ata qė e konsiderojnė si shkollė pėr pėrtėrirjen e besimit (imanit, bindjes), dhe edukatės, pėrforcimin e shpirtit dhe vazhdimin e njė jete mė tė mirė e mė tė pėrkryer, do tė kenė dobi prej tij... Vetėm kėta njerėz gjejnė gjatė ditės sė tij (Ramazanit) kėnaqėsinė e trimave tė mbuluar me pluhurin e luftėrave, kurse gjatė mbrėmjes, natės, syfyrit dhe mėngjesit ndiejnė kėnaqėsinė e fundit tė betejės, shpejtojnė...
Kėtyre u hapen dyert e parajsės (xhennetit) nė Ramazan, u mbyllen dyert e skėterrės, pranojnė prej engjėjve (meleqve) nė Natėn e Kadrit uratė dhe paqe, u falen mėkatet e tė kėqijat, u mbushen zemrat me dritėn e Zotit dhe e pėrtėrijnė famėn me fuqinė e besimit (imanit)...
Me ta fitohen luftėrat, gėzohen shoqėritė... Nevoja jonė pėr njerėz tė tillė ėshtė shumė e madhe sepse sot ballafaqohemi me kolonializėm, gjėra destruktive, korrupsion dhe devijim; tė jetojmė ose kryeulur ose kryelartė...
O besimtarė!
O bijtė e kėtij Ummeti!
Muhammedi a.s. ligjėroi nė ditėn e fundit tė Muajit Sha'ban (apo si nė kėto ditė) kėshtu: "O ju njerėz, ėshtė afruar muaji famėlartė dhe i begatshėm, nė tė cilin ėshtė nata qė vlerėsohet mė tepėr se njė mijė muaj, nė tė cilin obligohen agjėrimi dhe lutja (namazi) vullnetare natėn (nafile); kush vepron pak fiton shumė dhe ai qė kryen njė farz nė tė sikur ka kryer shtatėdhjetė farze nė njė kohė tjetėr; ky ėshtė muaji i durimit kurse durimi shpėrblehet me xhennet; ky ėshtė muaji i barazisė dhe i shtimit tė furnizimit (rizkut) tė besimtarit; ai qė ushqen ndonjė agjėrues i falen mėkatet, shpėton nga zjarri dhe nuk i pakėsohet shpėrblimi fare".
Njerėzit i thanė: "O i Dėrguar i Zotit, nuk mundet ēdokush prej nesh tė ushqejė ndonjė agjėrues", kurse ai (a.s.) u pėrgjigj: "Zoti e shpėrblen kėshtu atė qė ushqen ndonjė agjėrues me hurmė, ujė ose qumėsht."
Fillimi i kėtij muaji ėshtė mėshirė, mesi falje (ndjesė) kurse fundi shpėtim nga zjarri. Atė qė jep nga pasuria e vet, Zoti e mėshiron dhe e shpėton nga zjarri.
Shtoni (nė kėtė muaj) katėr gjėra: me dy fitoni pėlqimin e Zotit kurse me dy tė tjerat jeni tė obliguar; dy tė parat janė: Deklarimi se nuk ka zot tjetėr pos All-llahut dhe kėrkimi pėr faljen (e mėkateve), kurse dy tė fundit janė: kėrkoni prej Zotit parajsėn (xhennetin) dhe mbėshtetuni nė mbrojtjen e Tij nga zjarri; kush i jep ujė agjėruesit, Zoti i jep atij prej lumit tim dhe nuk ndien etje derisa tė hyjė nė parajsė (xhennet). (Ibn Huzejme).
Nė njė hadith tjetėr thuhet: "U erdhi Ramazani, muaji i begatisė; me tė Zoti ju kaplon, ju zbrit mėshirė, i mbulon gabimet, i pėrgjigjet lutjes, shikon garat tuaja nė te; Tregoni Zotit mirėsinė tuaj. I mallkuari privohet nga mėshira e Zotit tė Madhėruar." (Taberani).
Kėtė e thoshte i Dėrguari i Zotit para Ramazanit, i nxiste besimtarėt nė lutje e adhurim, i mbushte zemrat e tyre me begatitė dhe mėshirat qė dėrgoheshin ato ditė dhe i frymėzonte shpirtrat me tė mirat e agjėrimit si fuqia, ndriēimi, hyjnimi etj.
Pėrgatituni pėr Muajin e Ramazanit, edukohuni me edukatėn e tij dhe fitoni dobi prej urtėsisė dhe fshehtėsive tė tij.
Eni o besimtarė, sepse janė hapur dyert e parajsės! O ju qė keni bėrė lėshime, ejani, sepse Zoti ua ka ofruar mėshirėn e Vet!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
 
ARDHJA E MUAJIT TĖ DASHUR
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Sejdi Berisha:Kujtimi pėr mėsuesin tim, pėr ėndrrėn e shkrimit...!
» Pėrkujtim:Nėntė vjet pa vėllain e dashur Mehmet Ahmetaj
» FOTO TĖ MUAJIT SHTATOR 2015
» Eliza Dushku prezantoi sot nė Tiranė, "E dashur Shqipėri"
» Agim Gashi:Je njė moter engjėllore

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Thirrja Islamike :: Agjėrimi i Ramazanit-
Kėrce tek: