Thirrja Islamike

Selam Alekum Vellazun e Motra Mir Se Erdhet Ne Forum Thirrja Islamike Ne Ket Forum Dot Gjeni Video Ligjerata Filma Nga Mujahideen e Shum Gjera Tjera Po Ashtu Mudeni Ta Nidgjoni RAdio Pendimi 24 Ore Online Ju Deshiroj Te Kaloni Qaste Sa Ma Te Bukura
 
ForumPortalliPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 HADITHET E AGJĖRIMIT

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: HADITHET E AGJĖRIMIT   Sun Oct 28, 2007 5:51 am

A. Vlera e agjėrimit:
Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Kush agjėron Ramazanin me bindje dhe kėnaqėsi, i falen mė-katet e bėra." (Buhariu, Muslimi dhe Ebu Davudi).
Transmetohet nga Ebu Se'id el-Hudrij se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Kush e agjėron Ramazanin, i njeh rregullat e tij dhe mbrohet nga ajo qė duhet tė mbrohet, i falen mėkatet e bėra." (Bejhekij dhe Ibn Hibban).
Transmetohet nga Xhabir ibn Abdil-lah se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Ummetit tim i janė dhuruar pesė gjėra nė Muajin e Ramazanit tė cilat nuk i janė dhėnė asnjė tė dėrguari para meje.
Njėra prej tyre ėshtė se Zoti i Madhėruar i shikon ata nė natėn e parė tė Ramazanit, e atė qė e shikon Ai nuk e dėnon asnjėherė.
E dyta ėshtė ajo se era e keqe e gojės sė tyre nė mbrėmje ėshtė mė e mirė se aroma e miskut.
E treta ėshtė se engjėjt kėrkojnė falje pėr ta ēdo ditė e ēdo natė.
E katėrta, se Zoti i Madhėruar e urdhėron parajsėn kėshtu: "Pėrgatitu dhe zbukurohu pėr robėrit e Mi sepse ėshtė afruar dita e pushimit tė tyre nė shtėpinė dhe zemėrgjerėsinė time nga lodhjet e kėsaj bote".
E pesta ėshtė se Zoti i Madhėruar i falė tė gjithė natėn e fundit.
Njėri prej tė pranishmėve e pyeti: "A ėshtė Nata e Kadrit"? Ai u pėrgjigj: "Jo, a nuk sheh se punėtorėt kur i kryejnė punėt i marrin shpėrblimet (rrogat)." (Bejhekij).
Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Pesė namazet, prej xhumasė nė xhuma dhe prej Ramazanit nė Ramazan falen (mėkatet) pos atyre qė janė tė mėdha (kebair)". (Muslimi).
Transmetohet nga Ka'b ibn Axhre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Zoti e largon nga mėshira e vet atė qė e kalon Ramazanin pa u falur." (El-Hakimi).
Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Ēdo vepėr e njeriut shtohet, e mira prej dhjetė deri nė shtatėqind herė. Zoti i Madhėruar thotė: "Pėrveē agjėrimit, sepse ai ėshtė pėr Mua dhe unė e shpėrblej, sepse ai braktis kėnaqėsinė dhe ushqimin pėr Mua. Pėr agjėruesin ka dy gėzime: gėzimi i parė ėshtė nė iftar kurse i dyti nė takimin me Zotin e tij. Era e keqe nga goja e agjėruesit ėshtė mė e mirė te Zoti se aroma e miskut." (Buhariu dhe Muslimi).
Transmetohet nga ibn Mes'ud el-Gaffari se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Sikur ta dinė njerėzit vlerėn e Ramazanit, do tė dėshironin tė jetė i gjithė viti Ramazan." (Ibn Huzejme).
Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Tre personave u pranohen lutjet: 1. Agjėruesit deri nė iftar; 2. Udhėheqėsit (prijėsit) tė drejtė; dhe 3. Lutja e tė dėmtuarit (tė keqtrajtuarit) ngrihet lartė, i hapen dyert e qiellit dhe Zoti i thotė: Pasha fuqinė time, do tė ndihmoj, qoftė edhe pas njė kohe." (Ahmedi dhe Tirmidhiu).
B. Nata e Kadrit
Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Kush ngrihet (lutet) Natėn e Kadrit, me bindje e kėnaqėsi, i falen mėkatet e bėra." (Buhariu dhe Muslimi).
Transmetohet nga Enes Ibn Maliku se me ardhjen e Muajit tė Ramazanit, Muhammedi a.s. ka thėnė:
"U erdhi ky muaj, i cili ka vlerė mė shumė se njė mijė muaj e atij qė i ndalohet, i ėshtė ndaluar gjithė mirėsia. Tė mirėn e tij e refuzon vetėm i mallkuari." (Ibn Maxhe).
Transmetohet nga Ubade ibn Samit se Muhammedi a.s. pėr Natėn e Kadrit ka thėnė:
"Kjo natė ėshtė nė Ramazan, nė dhjetė ditėt e fundit, (gjegjėsisht) nė ditėn e njėzet e njė, njėzet e tretė, njėzet e pestė, njėzet e shtatė, njėzet e nėntė ose natėn e fundit. Kush lutet nė atė natė me kėnaqėsi, i falen mėkatet e kaluara e tė ardhshme." (Ahmedi).
C. Prishja e agjėrimit tė Ramazanit pa arsye
Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Kush e prishė njė ditė agjėrimi nė Ramazan pa arsye e pa sėmurje, nuk mund ta kompensojė as me agjėrim shekullor." (Tirmidhiu).
Ē. Lejimet e prishjes sė agjėrimit
Transmetohet nga Xhabiri se Muhammedi a.s. ka kaluar nė Mekke nė vitin e ēlirimit edhe atė nė Ramazan derisa ka arritur nė vendin Kera'ė el-Gamim. Ai aty ka agjėruar sė bashku me njerėzit tjerė pastaj ka kėrkuar ujė, e ka ngritur lartė gotėn derisa e kanė parė njerėzit dhe e ka pirė ujin. Kur ėshtė informuar se disa kanė vazhduar agjėrimin, ka thėnė: "Ata janė mėkatarė, ata janė mėkatarė..." (Muslimi dhe Tirmidhiu).
Transmetohet nga Xhabiri se Muhammedi a.s. gjatė njė udhėtimi tė tij ka vėrejtur njė njeri rreth tė cilit janė tubuar njerėz. Ėshtė afruar dhe i ka pyetur: "Ē'ka ai?" Ata i janė pėrgjigjur: "Agjėron", kurse Muhammedi a.s. atėherė u pėrgjigj: "Nuk ėshtė mirėsi tė agjėroni gjatė udhėtimit". (Buhariu dhe Muslimi).
Transmetohet nga Aisheja se Hamza ibn Amėr el-Eslemij e ka pyetur Muhammedin a.s. pėr agjėrimin nė udhėtim (ka agjėruar shumė), kurse Muhammedi a.s. i ėshtė pėrgjigjur: "Nėse dėshiron agjėro, e nėse jo, atėherė ha." (Buhariu dhe Muslimi).
Transmetohet nga njė njeri i Beni Abdil-las ibn Ka'ėb ibn Malikut, i quajtur Enes ibn Malik, se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Zoti i Madhėruar ia ka shkurtuar namazin udhėtarit dhe ia ka lejuar prishjen e agjėrimit. Ai gjithashtu ia ka mundėsuar gruas qė i jep gji fėmijės dhe asaj qė ėshtė me barrė pėr shkak tė mėshirės ndaj fėmijėve tė saj." (Pėrmbledhėsit e Suneneve).
Transmetohet nga Mua'dh ibn Xhebeli se kur u shpall ajeti: "E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompensim, ushqim (ditor) i njė tė varfėri", ēdokush qė dėshironte ta prishte agjėrimin, e prishte dhe e kompensonte, derisa Zoti e shpalli ajetin: "E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė." Nė kėtė mėnyrė e caktoi All-llahu agjėrimin e vėrtetė dhe ia mundėsoi mosagjėrimin: tė sėmurit, udhėtarit dhe plakut nė moshė qė s'mund tė agjėrojė". (Ahmedi).
D. Vlerat etike tė agjėruesit
Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Agjėrimi mbron nga morali i keq sepse ai qė agjėron nuk flet gjėra tė turpshme dhe nuk bėrtet. Nėse (eventualisht) e shanė ndokush ose e sulmon, le tė thotė: 'Unė agjėroj, unė agjėroj'." (Buhariu dhe Muslimi)
Transmetim nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Zoti nuk ka nevojė pėr njeriun qė e braktisė ushqimin e pijen e nuk e braktisė fjalėn e keqe dhe veprėn e ligė." (Buhariu).
Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Agjėrimi nuk don tė thotė tė largohesh nga harja e pirja por tė largohesh nga fjala e keqe dhe vepra e shėmtuar. Nėse ndokush tė provokon apo sillet si i marrė ndaj teje, atėherė thuaj: 'Unė agjėroj, unė agjėroj'." (Ibn Huzejme dhe Ibn Hibbani).

DH. Prishja me harresė
Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Kush harron gjatė agjėrimit e pin dhe han, le ta vazhdojė agjėrimin sepse Zoti e ka ushqyer dhe i ka dhėnė tė pijė." (Buhariu, Muslimi, Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Maliku).
E. Syfyri (Sahuri)
Transmetohet nga Enes ibn Maliku se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Hani nė syfyr sepse nė tė ka begati (bereqet)." (Ibn Hibbani).
Transmetohet nga Se'id el-Hudrij se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Bėni syfyr qoftė edhe me njė pikė uji". (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu).
Ė. Iftari me hurma
Transmetohet nga Selman ibn Amir ed-Dibbij se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Kur bėn ndokush iftar, le tė fillojė me hurmė sepse ajo ėshtė begati, e nėse s'gjenė dot, atėherė me ujė, sepse uji ėshtė i pastėr." (Buhariu, Muslimi dhe tė tjerėt).
F. Shpejtimi i Iftarit
Transmetohet nga Sehl ibn Sa'di se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Njerėzit do tė kenė mirėsi gjersa ta shpejtojnė iftarin". (Buhariu, Muslimi dhe Tirmidhiu).
Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Zoti xh.sh. thotė: "Mė i dashuri prej robėrve tė mi ėshtė ai qė shpejton mė tepėr iftarin". (Ahmedi dhe Tirmidhiu).
G. Vonimi i Syfyrit
Transmetohet nga Ja'la ibn Murre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Zoti i do tri gjėra: shpejtimin e iftarit, vonimin e syfyrit dhe lidhjen e duarve njėrėn mbi tjetrėn nė namaz". (Taberani nė Ewsat).
GJ. Tė ushqyerit e agjėruesit
Transmetohet nga Zejd ibn Halid El-Xhuheni se Muhammedi a.s. ka thėnė:
"Kush ushqen njė agjėrues, fiton shpėrblimin sa tė tij ashtu qė nuk pakėsohet as shpėrblimi i agjėruesit". (Tirmidhiu dhe Nesa'iu).
H. Namazi i teravive
Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. dėshironte tė lutet (falet) nė Ramazan pa ndonjė urdhėr specifik dhe thoshte:
"Kush lutet (ngrihet e falet) nė Ramazan me bindje e kėnaqėsi, i falen mėkatet e bėra". (Transmetim i tė gjithėve).
Transmetohet nga Aisheja r.a. se Muhammedi a.s. ėshtė falur nė xhami (namazin e teravive) dhe me tė janė falur edhe disa njerėz. Kur ėshtė falur edhe natėn e dytė njerėzit janė shtuar edhe mė tepėr. Ata janė tubuar edhe natėn e tretė e tė katėrt mirėpo Muhammedi a.s. nuk ka dalur dhe kėshtu kur ka aguar mėngjesi ai u ka thėnė: "Pashė ate qė vepruat dhe nuk dola nga frika se mos po ju bėhet obligim, edhe ate nė Ramazan" (Buhariu dhe Muslimi).
Transmetohet nga Aisheja r.a. se Muhammedi a.s. nuk shtonte nė Ramazan e as jashtė tij mė shumė se njėmbėdhjetė reqate. (Buhariu dhe tė tjerėt).
Transmetohet nga Ibn Abbasi: "I ka falur nė Ramazan pa xhemat njėzet reqate dhe namazin e vitrit". (Bejhekiu).
Transmetohet nga Abdurrahman ibn Abdulkarijė: "Shkova me Umer ibn Hattabin nė xhami, edhe ate nė Ramazan dhe vėrejtėm se njerėzit ishin tė ndarė e tė shpėrndarė dhe ēdokush falej pėr vete. Umeri pastaj tha: "Sikur t'i bashkoj ata me njė lexues (imam) do tė ishte mė mirė", dhe i bashkoi nėn udhėheqjen e Ubejj ibn Ka'bit. Kur shkuam natėn tjetėr, i pamė njerėzit se faleshin me njė lexues (imam), ndėrsa Umeri tha: "Sa risi e bukur ėshtė kjo!" (Buhariu dhe Maliku).
Transmetohet nga Jezid ibn Rumani se njerėzit kanė falur nė Ramazan gjatė kohės sė Umer ibn Hattabit 23 reqate. (Maliku nė El-Muvat-ta dhe nė tė ka shkėputje).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
 
HADITHET E AGJĖRIMIT
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Baki Ymeri:MAGJIA E KRISHTĖRIMIT DHE DRITA E DASHURISĖ

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Thirrja Islamike :: Agjėrimi i Ramazanit-
Kėrce tek: