Thirrja Islamike

Selam Alekum Vellazun e Motra Mir Se Erdhet Ne Forum Thirrja Islamike Ne Ket Forum Dot Gjeni Video Ligjerata Filma Nga Mujahideen e Shum Gjera Tjera Po Ashtu Mudeni Ta Nidgjoni RAdio Pendimi 24 Ore Online Ju Deshiroj Te Kaloni Qaste Sa Ma Te Bukura
 
ForumPortalliPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Vashdimi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Vashdimi   Sun Oct 28, 2007 5:48 am

Dėshmitė pėr fosile: S’ka shenja tė formave tė ndėrmjetme
Dėshmia mė e qartė se skenari i propozuar nga teoria e evolucionit nuk ka ndodhur janė dėshmitė pėr fosilet.
Sipas teorisė sė evolucionit, ēdo gjallesė ka ardhė nė jetė prej njė paraardhėsi. Njė lloj gjallese qė ekzistonte mė parė u shndėrrua nė diēka tjetėr me kohė dhe tė gjitha gjallesat erdhėn nė jetė nė kėtė mėnyrė. Sipas kesaj teorie, ky transformim u zhvillua gradualisht gjatė miliona vjetėve.
Po tė kishte qenė kėshtu, atėherė gjallesa tė shumta tė ndėrmjetme do tė kishin ekzistuar dhe jetuar gjatė kėsaj periudhe tė gjatė tė transformimit.
Pėr shembull, ca gjysmė-peshk/gjysmė-zvarranik duhet tė kenė jetuar nė tė kaluarėn qė kishin fituar veti tė zvarranikėve pėrveē vetive tė peshqėve qė tashmė kishin. Ose do tė duhej tė kenė ekzistuar ca zvarranik-shpendė qė kishin fituar veti tė zogjėve pėrveē vetive tė zvarranikėve qė ata tashmė kishin. Pasiqė kjo do tė duhej tė ndodhte nė njė fazė kalimtare, kėto gjallesa do tė duhej tė ishin tė paafta dhe me tė meta, gjallesa tė gjymtuara (tė sakatosura). Evolucionistėt iu referohen kėtyre krijesave tė trilluara qė ata besojnė tė kenė jetuar nė tė kaluarėn si “forma tė ndėrmjetme.”
Po tė kishin ekzistuar me tė vėrtetė shtazė tė tilla, do tė duhej tė ishin me miliona e madje edhe me biliona sosh nė numėr dhe llojllojshmėri. Ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme, eshtrat e kėtyre krijesave tė ēuditshme do tė duhej tė gjendeshin nė dėshmitė pėr fosile. Nė “Zanafillėn e Gjallesave”, Darvini shpjegoi:
Po tė jetė teoria ime e vėrtetė, njė llojllojshmėri e panumėrt e gjallesave tė ndėrmjetme, qė do tė lidhte ngusht nė mes vedi tė gjitha gjallesat e grupit tė njėjtė me siguri duhet tė kenė ekzistuar… Rrjedhimisht, dėshmi tė ekzistencės sė tyre do tė mund tė gjendeshin vetėm nė mesin e mbeturinave tė fosileve.15

Shpresat e Darvinit u shpartalluan
Megjithatė, edhepse evolucionistėt bėnė pėrpjekje tė mėdha pėr tė gjetur fosile qė nga mesi i shekullit tė 19tė nė gjithė botėn, ende nuk u zbulua ndonjė formė kalimtare. Tė gjitha fosilet e nxjerra nga toka gjatė gėrmimeve treguan se pėrkundėr asaj qė shpresuan evolucionistėt, jeta nė tokė u paraqit pėrnjėherė dhe e formuar plotėsisht.
Njė paleontolog i njohur Britanik, Derek V. Ager, pranon kėtė fakt, edhepse ai ėshtė njė evolucionist:
Lind ēėshtja se nėse hulumtojmė nė hollėsi dėshmitė e fosileve, qoftė nė nivelin e rradhitjes apo tė gjallesave, ne gjejmė – gjithnjė – jo njė evolucion tė shkallėzuar, por njė eksplodim tė vrullshėm tė njė grupi nė llogari tė njė grupi tjetėr.16
Kjo do tė thot se nė dėshmitė e fosileve, tė gjitha gjallesat shfaqen pėrnjėherė nė tėrėsi tė formuara, pa ndonjė formė tė ndėrmjetme nė mes. Kjo ėshtė mu e kundėrta e pandehjeve tė Darvinit. Gjithashtu, dėshmia se gjallesat janė krijuar ėshtė shumė e fuqishme. I vetmi shpjegim qė njė gjallesė shfaqet pėrnjėherė dhe e formuar plotėsisht deri nė detajet mė tė imta pa ndonjė paraardhės evolutiv mund tė jetė se kjo gjallesė u krijua. Kjo e dhėnė pranohet gjithashtu edhe nga biologu evolucionist i njohur nė gjithė botėn Douglas Futuyma:
Krijimi dhe evolucioni, mes tyre, shterin shpjegimet e mundshme pėr zanafillėn e gjallesave. Organizmat e gjallė ose u shfaqėn nė tokė plotėsisht tė formuara ose nuk u shfaqėn fare. Nėse nuk u shfaqėn, ato duhet tė ishin zhvilluar nga gjallesat qė duhet tė kenė ekzistuar mė parė pėrmes ndonjė procesi tė modifikimit (ndryshimit). Poqese u shfaqėn nė gjendje tė formuar plotėsisht, ato me tė vėrtetė duhet tė ishin krijuar nga ndonjė inteligjencė e plotfuqishme. 17
Fosilet tregojnė se gjallesat u shfaqėn plotėsisht tė zhvilluara dhe nė njė gjendje tė pėrsosur nė tokė. Kjo nėnkupton se “zanafilla e gjallesave” ėshtė, pėrkundėr pandehjes sė Darvinit, jo evolucion por krijim.

Pėrralla e Evolucionit Njerėzor
Tema mė sė tepėrmi e rrahur nga avokatėt e teorisė sė evolucionit ėshtė tema e zanafillės sė njeriut. Pohimi darvinist mbronė tezėn se njerėzit modern tė kohės sonė evoluoi nga ca krijesa tė ngjashme me majmunėt. Gjatė kėtij procesi tė supozuar evolutiv, i cili supozohet tė ketė filluar 4-5 milionė vite mė parė, pohohet tė kenė ekzistuar ca “forma kalimtare” nė mes tė njeriut modern dhe paraardhėsve tė tij. Sipas kėtij skenari plotėsisht tė trilluar, numėrohen katėr kategori themelore:
1. Australopitekusi
2. Homo habilisi
3. Homo erektusi
4. Homo sapiensi
Evolucionistėt i quajnė tė ashtuquajturit paraardhės tė parė tė njeriut tė ngjashėm me majmunė “Australopitekus” qė domethėnė “majmuni Jug-Afrikan.” Kėto gjallesa nė tė vėrtetė nuk janė asgjė tjetėr veēse njė lloj i vjetėr i majmunėve qė ėshtė zhdukur. Hulumtimet gjithėpėrfshirėse tė bėra nė mostrat e ndryshme tė Australopitekusit nga dy anatomistė tė njohur nė tėrė botėn nga Anglia dhe SHBA, gjegjėsisht, Lordi Solly Zuckerman dhe Prof. Charles Oxnard, kanė treguar se kėto mostra i takonin njė lloji tė zakonshėm tė majmunėve qė u zhduk dhe qė nuk pėrmbante asnjė ngjashmėri me njerėzit.18
Evolucionistėt e kategorizojnė shkallėn e ardhshme tė evolucionit njerėzor si “homo,” qė domethėnė “njeri.” Sipas pohimit evolucionist, gjallesat nė kategorinė e Homo-s janė mė tė zhvilluar se Australopitekusėt. Evolucionistėt sajojnė njė skemė imagjinare tė evolucionit duke rradhitur fosilet e ndryshme tė kėtyre krijesave nė njė rradhitje tė posaēme. Kjo skemė ėshtė e trilluar sepse kurrė nuk ėshtė dėshmuar se ekziston ndonjė raport evolutiv nė mes tė kėtyre kategorive tė ndryshme. Ernst Mayr, njėri prej ithtarėve mė tė rėndėsishėm tė teorisė sė evolucionit tė shekullit tė 20tė, diskuton nė librin e tij “Njė Argument i Gjatė” se “nė veēanti (enigmat) historike siē janė zanafilla e jetės ose e Homo sapiensit, janė jashtėzakonisht tė vėshtira dhe madje mund t’i rezistojnė njė shpjegimi tė kėnaqshėm pėrfundimtar.”19
Duke nėnvizuar lidhjen zinxhirore si “Australopitekus – Homo habilis – Homo erektus – Homo sapiens,” evolucionistėt lėnė pėr tė kuptuar se secila prej kėtyre llojeve ėshtė paraardhėse e tjetrės. Megjithatė, zbulimet e mėvonshme tė paleoantropologėve kanė zbuluar se Australopitekusi, Homo habilisi dhe Homo erektusi kanė jetuar nė pjesė tė ndryshme tė botės nė tė njėjtėn kohė.20
Pėr mė tepėr, njė pjesė e caktuar e njerėzve e rradhitur nė kategorinė e Homo erektusit kanė jetuar deri nė kohėrat moderne. Homo sapiens neandertalensis dhe Homo sapiens sapiens (njeriu modern) kanė bashkėjetuar nė tė njėjtin regjion.21
Kjo rrethanė qartėsisht tregon pavlefshmėrinė e pohimit se ata janė paraardhės tė njėri tjetrit. Njė paleontolog nga Universiteti i Harvardit, Stephen Jay Gould, shpjegon kėtė situatė tė pashpresė tė teorisė sė evolucionit edhepse ai vet ėshtė evolucionist:
Ēfarė ka ndodhur me shkallėn tonė nėse ekzistojnė tri raca hominide (njerėzore) bashkėjetuese (A. afrikanus, Australopitekus robust dhe H. habilis), qartėsisht asnjėra me prejardhje nga tjetra? Pėr mė tepėr, asnjėra prej tyre nuk shfaqin ndonjė prirje evolutive gjatė ekzistimit tė tyre nė tokė.22
Thėnė shkurt, skenari i evolucionit njerėzor, tė cilin mundohen ta mbėshtesin me ndihmėn e vizatimeve tė ndryshme tė disa krijesave “gjysėm majmunė, gjysėm njerėz”qė janė shfaqur nė media dhe nė libra kursesh, domethėnė, sinqerisht, pėrmes propagandės, nuk ėshtė asgjė tjetėr veēse njė pėrrallė pa baza shkencore.
Lordi Solly Zukerman, njėri nga shkencėtarėt mė tė njohur dhe mė tė respektuar nė Britaninė e Madhe, i cili bėri hulumtime nė kėtė ēėshtje pėr vite tė tėra dhe studioi nė veēanti fosilet e Australopitekusit pėr 15 vite, pėrfundimisht konkludoi, pėrkundėr faktit se edhe vet ishte evolucionist, se nė tė vėrtetė nuk ekziston njė trung familjar qė zgjerohet nga krijesat e ngjashme me majmunė tek njeriu.
Zukermani gjithashtu bėri njė “spektėr interesant shkencor”. Ai formoi njė spektėr tė shkencave duke filluar prej atyre qė ai konsideronte si shkencore deri te ato qė konsideronte si joshkencore. Sipas spektrit tė Zukermanit, si shkencat mė shkencore, domethėnė, qė mvaren nga tė dhėnat konkrete shkencore janė kimia dhe fizika. Pas tyre vijnė shkencat biologjike dhe pastaj shkencat shoqėrore. Nė fundin e skajshėm tė spektrit, e cila ėshtė pjesa e konsideruar si mė “joshkencorja,” janė “perpceptimi jashtė-shqisor” – konceptet si telepatia dhe shqisa e gjashtė dhe nė fund “evolucioni njerėzor.” Zukermani shpjegon kėtė gjykim tė tij:
Ne pastaj largohemi nga regjistri i tė vėrtetės objektive nė ato fusha tė shkencės sė supozuar biologjike si perceptimi jashtė-shqisor ose interpretimi i historisė sė fosileve njerėzore, ku pėr (evolucionistin) besnik gjithēka ėshtė e mundshme – dhe ku besimtari i zjarrtė (i evolucionit) ėshtė nganjėherė nė gjendje tė besojė disa gjėra kundėrthėnėse nė tė njėjtėn kohė. 23
Prej pėrrallės sė evolucionit njerėzor s’mbetet asgjė tjetėr veēse interpretime tė paragjykuara tė fosileve tė nxjerrura nga toka nga disa njerėz qė verbėrisht besojnė nė teorinė e tyre.

Teknologjia e syrit dhe veshit
Njė ēėshtje tjetėr qė mbetet pa pėrgjigje nga teoria e evolucionit ėshtė cilėsia e shkėlqyeshme e perceptimit tė syrit dhe veshit.
Para se tė kalojmė nė ēėshtjen e syrit, le tė pėrgjigjemi shkurtimisht nė pyetjen se “si shohim ne.” Rrezet e dritės qė vijnė nga njė objekt kthehen mbrapsht nė retinėn e syrit. Kėtu, kėto rreze drite shndėrrohen nė sinjale elektrike nga qelizat dhe arrijnė nė njė pjesė tė vogėl nė pjesėn e prapme tė trurit tė quajtur qendra e shikimit. Kėto sinjale elektrike perceptohen nė kėtė qendėr tė trurit si njė pėrfytyrim pas njė vargu procesesh. Me kėtė prapavi teknike, le tė mendojmė pak pėr kėtė.
Truri ėshtė i izoluar nga drita. Kjo domethėnė se brendia e trurit ėshtė plotėsisht e errėt dhe drita nuk arrin deri tek vendi ku ėshtė i vendosur truri. Vendi i quajtur qendra e shikimit ėshtė njė vend plotėsisht i errėt ku drita kurrė nuk arrinė. Mund tė jetė edhe vendi mė i errėt qė mund tė keni njohur ndonjėherė. Megjithatė, ju vėzhgoni njė botė tė ndritshme dhe tė shkėlqyer nė kėtė errėsirė tė plotė.
Pamja e formuar nė sy ėshtė aq e mprehtė dhe e qartė sa qė as teknologjia e shekullit tė 20tė s’ka qenė nė gjendje ta arrijnė. Pėr shembull, shiqo nė librin qė je duke lexuar, duart me tė cilat e mbanė, pastaj ngrite kokėn dhe shiqo rreth vetes. A ke parė ndonjėherė ndonjė pamje aq tė mprehtė dhe tė qartė sikur kjo kudo tjetėr? As edhe ekrani mė i zhvilluar televiziv i prodhuar nga prodhuesi mė i madh televiziv nė botė nuk mund tė ofroj njė fotografi mė tė qartė pėr ju. Kjo ėshtė njė pamje tre-dimensionale, me ngjyra dhe jashtėzakonisht e mprehtė. Pėr mė shumė se 100 vite, me mijėra inxhinierė janė munduar tė arrijnė kėtė mprehtėsi. Fabrika, godina tė mėdha u ndėrtuan, shumė hulumtime janė bėrė, projekte dhe plane janė bėrė pėr kėtė qėllim. Prapseprap, hedhja njė sy ekranit televiziv dhe librit qė mbani nė duart tuaja. Do tė vėreni se ekziston njė dallim shumė i madh sa i pėrket mprehtėsisė dhe qartėsisė. Pėr mė tepėr, ekrani televiziv ju jap njė pamje dy-dimensionale, gjersa me sytė tuaj ju shiqoni nė njė perspektivė tre-dimensionale qė ka thellėsi.
Pėr vite tė tėra, me dhjeta mijėra inxhinierė janė pėrpjekur tė bėjnė njė TV tre-dimensional dhe tė arrijnė cilėsinė e pamjes tė syrit. Po, ata kanė bėrė njė sistem televiziv tre-dimensional por ėshtė e pamundur ta shiqosh pa vėnė syze. Pėr mė tepėr, ėshtė vetėm njė perspektivė tre-dimensionale artificiale. Prapavija ėshtė mė e mjegulluar, plani i parė na paraqitet sikur njė sfond prej letre. Kurrė nuk ka qenė e mundshme qė tė prodhohet njė pamje e mprehtė dhe e qartė sikurse ajo e syrit. Nė tė dyja, nė kamerė dhe televizion, ka njė humbje tė cilėsisė sė pamjes.
Evolucionistėt pohojnė se mekanizmi qė prodhon kėtė pamje tė mprehtė dhe tė qartė ėshtė formuar rastėsisht. Tani, po t’ju thoshte dikush se televizioni nė dhomėn tuaj ėshtė formuar si rezultat i rastit, se tė gjitha atomet qė e pėrbėjnė atė ndodhi qė tė bashkohen dhe tė krijojnė kėtė aparat qė prodhon pamje, ēfarė do tė mendonit? Si mund atomet tė bėjnė njė gjė tė tillė qė me mijėra njerėz s’mund ta bėjnė?
Nėse njė aparat qė prodhon njė pamje mė primitive se syri nuk mund tė jetė formuar rastėsisht, atėherė ėshtė shumė e qartė se syri dhe pamja qė shohim pėrmes syrit nuk mund tė jenė formuar rastėsisht. E njėjta gjė vlen edhe pėr veshin. Veshi i jashtėm pranon zėrat e kapshėm dhe i drejton ato tek veshi i mesėm; veshi i mesėm i bartė lėkundjet e zėrit duke i rritur ato; veshi i brendshėm i dėrgon kėto lėkundje nė tru duke i pėrkthyer ato nė sinjale elektrike. Po sikurse nė rastin e syrit, akti i tė dėgjuarit finalizohet nė qendrėn e tė dėgjuarit nė tru.
Ajo qė vlen pėr syrin vlen edhe pėr veshin. Domethėnė, truri ėshtė i izoluar nga zėri po sikur qė ėshtė i izoluar nga drita: nuk lejon hyrjen e asnjė tingulli brenda. Prandaj, pa marrė parasysh se sa zhurmshėm ėshtė jashtė, brendia e trurit ėshtė plotėsisht e heshtur. Megjithatė, tingujt mė tė mprehtė perceptohen nė tru. Nė trurin tuaj, qė ėshtė i izoluar nga zėri, ju dėgjoni simfonitė e njė orkestre dhe e dėgjoni ēdo zhurmė nė njė vend pėrplot me njerėz. Mirėpo, po tė matej niveli i zėrit nė trurin tuaj me njė aparat preciz nė atė moment, do tė shihej se njė heshtje e plotė mbizotėron aty.
Siē ėshtė rasti me pamjet, janė bėrė pėrpjekje me dekada pėr tė prodhuar dhe riprodhuar tingull qė ėshtė besnik ndaj origjinalit. Rezultati i kėtyre pėrpjekjeve janė aparatet pėr regjistrimin e zėrit, sistemet me cilėsi tė lartė transmetimi dhe sisteme pėr tė kapur tingujt. Pėrkundėr gjithė kėsaj teknologjie dhe mijėra inxhinierėve dhe ekspertėve qė kanė punuar nė kėtė, nuk ėshtė fituar njė zė qė do tė kishte tė njėjtėn mprehtėsi dhe qartėsi sikurse zėri qė perceptojmė pėrmes veshit. Mendoni pėr sistemet me cilėsinė mė tė lartė tė transmetimit tė zėrit tė prodhuara nga kompanitė mė tė mėdha tė industrisė sė muzikės. Madje edhe nė kėto aparate, kur zėri tė jetė regjistruar, njė pjesė e tij humbet, ose kur e ndizni njė sistem tė cilėsisė sė lartė transmetuese (HI-FI) gjithmonė e ndieni njė zė fėrshėllues para se tė fillojė muzika. Mirėpo, zėrat qė janė produkte tė teknologjisė sė trupit njerėzor janė jashtėzakonisht tė mprehtė dhe tė qartė. Veshi i njeriut kurrė nuk percepton njė zė tė pėrcjellur me fėrshėllimė ose me shkarkime atmosferike siē ėshtė rasti me sistemet HI-FI (tė cilėsisė sė lartė transmetuese). Ai e pranon zėrin saktėsisht ashtu si ėshtė, tė mprehtė dhe tė qartė. Kėshtu ka qenė qė nga krijimi i njeriut.
Deri mė sot, asnjė aparat vizuel apo regjistrues i prodhuar nga njeriu nuk ka qenė aq i ndieshėm dhe i suksesshėm nė perceptimin e tė dhėnave shqisore sikurse janė syri dhe veshi.
Mirėpo, sa i pėrket tė shikuarit dhe tė dėgjuarit, njė fakt shumė mė madhėshtor qėndor mbi gjithė kėtė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Vashdimi   Sun Oct 28, 2007 5:49 am

Kujt i takon ndėrgjegja qė sheh dhe dėgjon pėrbrenda trurit?
Kush ėshtė ai qė shiqon njė botė tėrheqėse nė trurin e tij, dėgjon simfonitė dhe cicėrimat e zogjėve dhe e nuhat trėndafilin?
Stimulimet qė vijnė nga sytė, veshėt dhe hunda e njė qenieje njerėzore udhėtojnė nė tru si impulse elektro-kimike nervore. Nė librat e biologjisė, fiziologjisė dhe biokimisė mund tė gjeni shumė hollėsi pėr mėnyrėn se si krijohet ky imazh (pamje) nė tru. Mirėpo, ju kurrė nuk do tė ndesheni me faktin mė tė rėndėsishėm nė lidhje me kėtė ēėshtje: kush ėshtė ajo qenie qė percepton kėto impulse nervore kimike si pamje, zėra, aroma dhe ndodhi ndijore nė tru? Ekziston njė vetėdije nė tru qė percepton gjithė kėto pa ndier nevojė pėr sy, vesh apo hundė. Kujt i takon kjo vetėdije? Nuk ka dyshim se kjo vetėdije nuk iu takon nervave, shtresės sė trashė dhe neuroneve qė e pėrbėjnė trurin. Pėr kėtė arsye Darvinistėt-materialist qė besojnė sė gjithēka pėrbėhet nga materia nuk mund tė japin pėrgjigje nė asnjėrėn prej kėtyre pyetjeve.
Sepse kjo vetėdije ėshtė shpirti i krijuar nga Zoti. Shpirti nuk ka nevojė as pėr syrin pėr tė vėshtruar pamjet, as pėr veshin pėr tė dėgjuar zėrat. Pėr mė tepėr, nuk i nevojitet as truri pėr tė menduar.
Cilido qė lexon kėtė fakt tė qartė dhe shkencor do tė duhej tė mendonte pėr Zotin e Gjithėfuqishėm, do tė duhej t’i frikėsohej Atij dhe tė kėrkoj strehim tek Ai, Ai i Cili ngjesh tėrė gjithėsinė nė njė vend plotėsisht tė errėt prej vetėm disa centimetrash kub nė njė formė tre-dimensionale, me ngjyra, me hije dhe tė ndriēuar.

Njė besim materialist
Tė dhėnat qė i kemi paraqitur deri mė tani na tregon se teoria e evolucionit ėshtė njė pohim qė nė mėnyrė tė qartė bie ndesh me zbulimet shkencore. Pohimi i teorisė pėr prejardhjen e jetės nuk ėshtė nė pėrputhje me shkencėn, mekanizmat evolucionarė qė propozon nuk kanė fuqi evolutive dhe fosilet tregojnė se format e ndėrmjetme pėr tė cilat ka nevojė teoria kurrė nuk kanė ekzistuar. Pra, nga kjo rrjedhė se teoria e evolucionit do tė duhej lėnė anash si njė ide joshkencore. Nė kėtė mėnyre shumė ide sikurse idea e gjithėsisė me qendėr tė saj tokėn janė larguar nga agjenda e shkencės pėrgjatė historisė.
Mirėpo, teoria e evolucionit ėshtė mbajtur me kėmbėngulje nė agjendėn e shkencės. Disa njerėz madje pėrpiqen tė paraqesin kritikėn e drejtuar kundėr teorisė si njė “atak nė shkencė.” Pse?
Arsyeja ėshtė se teoria e evolucionit ėshtė njė besim i kotė i pashpenzueshėm pėr disa qarqe njerėzish. Kėto qarqe janė verbėrisht tė pėrkushtuara ndaj filozofisė materialiste dhe e pranojnė Darvinizmin sepse ėshtė i vetmi shpjegim materialist qė do tė mund tė parashtrohej pėr funksionimin e natyrės.
Ēka ėshtė mjaft interesant, ata pranojnė kėtė fakt kohė pas kohe. Njė studiues i mirėnjohur i gjenetikės dhe njė evolucionist i zėshėm, Richard C. Lewontin nga Universiteti i Harvardit, pranon se ai ėshtė “sė pari dhe parasėgjithash njė materialist dhe pastaj njė shkencėtar”:
Nuk qėndron puna aty qė metodat dhe institucionet e shkencės nė njėfarė mėnyre na detyrojnė qė tė pranojmė njė shpjegim materialist tė botės sė dukurive, por, pėrkundrazi, qė ne jemi tė shtrėnguar a priori nga besnikėria jonė ndaj ēėshtjeve materiale pėr tė krijuar njė mjet tė hulumtimit dhe njė grumbull konceptesh qė japin shpjegime materialiste, pa marrė parasysh se sa kundėr-intuitive, pa marrė parasysh se sa mistike janė ato pėr tė paditurit. Pėr mė tepėr, se materializmi ėshtė absolut, qė t’mos lejojmė Kėmbėn Hyjnore nė derė.24
Kėto janė pohime eksplicite qė Darvinizmi ėshtė njė dogmė qė mbahet nė jetė vetėm pėr hir tė besnikėrisė ndaj filozofisė materialiste. Sipas kėsaj dogme, nuk ekziston asgjė tjetėr veē materies. Prandaj, argumenton se materia e pajetė dhe e pavetėdije krijoi jetėn. Kėmbėngul se miliona gjallesa tė ndryshme; pėr shembull, zogjėt, peshqit, gjirafat, tigrat, insektet, drunjėt, lulet, balenat dhe qeniet njerėzore zunė fill si rezultat i bashkėveprimeve nė mes tė materies siē ėshtė shiu qė bie, vetėtima qė shkrepėtinė, etj., nga materia e pajetė. Ky ėshtė njė rregull nė kundėrshtim me tė dyja arsyen dhe shkencėn. Mirėpo, Darvinistėt vazhdojnė ta mbrojnė atė vetėm e vetėm qė “t’mos e lejojnė Kėmbėn Hyjnore nė derė.”
Cilido qė nuk e shiqon zanafillėn e qenieve tė gjalla me njė paragjykim materialist do tė shoh kėtė tė vėrtetė tė qartė: tė gjitha gjallesat janė krijesa tė njė Krijuesi, i Cili ėshtė i Gjithėfuqishėm, Mė i Urti dhe i Gjithėdijshmi. Ky Krijues ėshtė Zoti, i Cili krijoi tėrė gjithėsinė nga asgjėja, e krijoi nė formėn mė tė pėrsosur dhe iu dha formė tė gjitha gjallesave.

Mos pėrziej tė vėrtetėn me tė rrejshmėn dhe me vetėdije tė fshehėsh tė vėrtetėn. (Kur’an, 2:42)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
 
Vashdimi
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Thirrja Islamike :: HZ. MUSA (a s)-
Kėrce tek: