Thirrja Islamike

Selam Alekum Vellazun e Motra Mir Se Erdhet Ne Forum Thirrja Islamike Ne Ket Forum Dot Gjeni Video Ligjerata Filma Nga Mujahideen e Shum Gjera Tjera Po Ashtu Mudeni Ta Nidgjoni RAdio Pendimi 24 Ore Online Ju Deshiroj Te Kaloni Qaste Sa Ma Te Bukura
 
ForumPortalliPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 PĖRFUNDIM

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: PĖRFUNDIM   Sun Oct 28, 2007 5:45 am

PĖRFUNDIM





Siē tregojnė tė gjitha vargjet e pėrmendura gjer mė tani, pėrmendje tė gjera pėr Musain gjenden nė shumė pjesė tė Kur’anit. Jeta e tij ėshtė njė shembull qė gufon me mėsime dhe pėrkujtime tė bollshme pėr besimtarėt, duke filluar me periudhėn e hershme tė jetės sė tij dhe me disa prej kėtyre mėsimeve dhe pėrkujtimeve ne jemi marrė nė kėtė libėr.
Tė menduarit pėr kuptimin e kėtyre mėsimeve na bėn tė njohim shkallėn nė tė cilėn fati nė tėrėsi pėrmban jetėn e njė njeriu dhe tė mirat qė ai nėnkupton pėr njė besimtar.
Mėsimet qė mund tė nxjerren nga jeta e Musait mund tė pėrmbledhen si nė vijim:

1 – Fati dhe qėllimet e tij hyjnore
Me lindjen e Musait, pejgamberia e tij dhe lufta qė ai do tė ndiqte nė udhėn e Zotit ishin tė gjitha tė paracaktuara. Nė tė vėrtetė, gjithė kjo ishte paracaktuar madje edhe para lindjes sė tij. Kur e shiqojmė vetveten, do tė duhej gjithashtu tė kuptojmė se ne jetojmė jetėt tona pėrbrenda njė fati tė caktuar. Ky fat ėshtė gjėja mė e mirė pėr ne. Ėshtė paracaktuar nga Zoti, i cili ėshtė Krijuesi jonė dhe Zoti jonė. Ai posedon dijeni dhe mėshirė tė pafund. Kjo ėshtė arsyeja pse ne do tė duhej t’ia nėnshtrojmė vetveten fatit tonė dhe tė pėrqafojmė ēfarėdo qė na ndodhė me gėzim, duke qenė tė vetėdijshėm se ėshtė pjesė e fatit qė Zoti ynė ka krijuar pėr ne.

2 – Animi nga tė drejtėt
Nė pjesėt e para tė kėtij libri ne pėrmendėm njė tregim nė tė cilin Musai mori anėn e njė njeriu tė kombit tė tij dhe joqėllimisht e mbyti njė person tjetėr. Kėtė e pėrmendėm pėr tė theksuar gabimin e animit pa kushte nga bashkėkombasit tonė (familja, fisi, kombi, etj.). Ajo qė e bėn njė njeri superior nuk ėshtė familja e tij, fisi apo kombi, por shkalla e drejtėsisė qė ai arrinė. Prandaj, do tė duhej qė gjithmonė tė rregullojmė sjelljen tonė sipas drejtėsisė, njė vlerė qė duhet ta mbajmė mbi gjithēka tjetėr.

3 – Besimi nė Zotin dhe mbėshtetja e besimit nė Tė
Tregimi pėr Musain thekson nė masė tė madhe pikėpamjen e mbėshtetjes sė besimit nė Zotin. Zoti paralajmėroi dhe mėsoi Musain pėr nevojėn qė tė mbėshteste besimin e tij nė Tė, pėrkundėr faktit se pėr nga natyra e tij ai shqetėsohe (bėhej nevrik) kohė pas kohe. Nė ato situata me tė cilat u ballafaqua pėrgjatė jetės sė tij, Musai gjithmonė ishte i vetėdijshėm se Zoti ėshtė Ai qė ushtron kontroll absolut mbi gjithēka dhe se Atij duhet besuar pa kushte. Pėr mė tepėr, ai do tė kėrkonte falje pėr gabimet qė bėnte dhe bėnte ēmos qė t’i ndreqte ato.
Pėr tė mbėshtetur besimin nė Zotin, njeriu duhet tė njoh Zotin dhe tė ēmoj Atė sipas fuqisė sė Tij tė vėrtetė. Njė besimtar udhėzohet nė njė dijeni tė tillė duke pėrsiatur pėr cilėsitė e Zotit: Zoti ėshtė Krijuesi i gjithė jetės, Ai ėshtė Ai qė merr prapa shpirtin e njeriut, Ai ka fuqi absolute mbi gjithēka, Ai pėrfshinė gjithēka, Ai vetėm urdhėron “Bėhu” dhe ajo bėhet, Ai ėshtė kontrolluesi absolut dhe i vetėm i ēdo gjėje, Ai ėshtė Mėshirėploti, Ai ėshtė Ai qė iu pėrgjigjet tė gjitha lutjeve dhe Ai udhėzon kė dėshiron nė udhėn e drejtė. Tė gjitha veprat/punėt e bėra kthehen tek Zoti. Po tė kishim mundėsi tė kuptojmė plotėsisht fuqinė e Krijuesit tonė dhe tė ēmonim fuqinė e Tij, atėherė do tė mund tė kuptonim se Ai ėshtė i Vetmi tė cilit duhet t’i drejtohemi dhe tė mbėshtesim besimin tonė.

4 – Natyra e pėrkohshme e jetės sė kėsaj bote dhe gjėrave qė posedojmė
Siē kemi mėsuar nga shembulli i Karunit, vdekja i zhvlerėson tė gjitha dobitė e pasurisė sė kėsaj bote. Pėr mė tepėr, nėse nuk shpenzohen nė udhėn e Zotit, kėto lehtė mund tė jenė shkaktarė pėr tė rėnduar vuajtjet, si nė kėtė botė ashtu edhe nė jetėn e pėrtejme. Pasuria materiale kurrė nuk do tė duhej tė jenė objekt i lakmisė sė njeriut. Zoti i dhuron njė begati mė tė madhe tė tė mirave tė Tij kujt don Ai. Pėrparimi ėshtė i pavlerė nėse nuk pėrdoret pėr hir tė Zotit. Nė anėn tjetėr, pėr dikend qė i bindet vullnetit tė Zotit, skamja nė asnjė mėnyrė nuk ėshtė burim i mjerimit. Prandaj, njeriu s’duhet as tė pendohet e as tė mburret me gjėrat qė posedon dhe pasurinė nė kėtė botė. Vetėm tė jetuarit pėr hir tė Zotit dhe frika nga Zoti duhet tė jenė kriter mbi tė cilin do tė duhej tė mbėshtetej jeta e njeriut.

5 – Padituria dhe pastrimi i vetvetes
Siē rrėfehet nė tėrė librin, tė bijtė e Izraelit pėrqafuan fenė qė Musai solli duke mos braktisur tėrėsisht mėnyrėn e vjetėr tė jetesės. Pėr mė tepėr, ata bėnė pėrpjekje tė shkrijnė mėnyrėn e jetesės sė gabuar tė tyre me fenė e zbuluar. Ky ėshtė njė moment i rėndėsishėm pėr tė cilin tė gjithė do tė duhej tė ishin tė kujdesshėm. Mund tė ndodhė qė gjatė zhvillimit tė personalitetit tė tij, njė individ mund tė ketė rrėnjosur nė mendjen e tij njė mėnyrė tė gabuar tė tė menduarit. Kėshtu, pas pėrqafimit tė udhės sė drejtė, mund ende tė mbajė diē nga kėto besime dhe mendime tė vjetra.
Nė tregimin pėr Musain gjithashtu mund tė kuptohet se praktikat idhujtare tė fisit tė cilin takuan gjatė udhėtimit tė tyre u bėnė shkas i joshjes pėr pjesėtarėt e popullit tė Musait mė besim tė dobėt dhe qė kishin dėshtuar nė pastrimin e vetvetes nga padituria. Kjo tregon se zbatimi i rregullave Kur’anore ėshtė rruga e vetme e eliminimit tė besimeve dhe mendimeve qė janė rrėnjosura nė padituri.

6 – Hipokritėt dhe sjellja e tyre
Nė tregimin e Musait, gjejmė shembuj tė hipokritėve qė fshihen pėrbrenda njė bashkėsie dhe tė dėmit tė madh qė ata mund t’i sjellin njė shoqėrie. Pėr shembull, mund t’i dallojmė tiparet qė janė tė veēanta pėr hipokritėt nė Es-Samirijin (Samaritanin).
Hipokritėt gjenden nė mesin e besimtarėve. Nė kohėn e Musait pėr shembull, Es-Samiriji (Samaritani) ishte njėri prej tė bijėve tė Izraelit. Pėr tė shkaktuar probleme, hipokritėt kėrkojnė momentin kur besimi i besimtarėve ėshtė nė shkallėn mė tė ulėt. Vetėm atėherė kur ndjejnė se mund tė kenė mė sė shumti sukses ata veprojnė. Ata fusin nė pėrdorim tė metat e njerėzve pėr t’i larguar nga udha e drejtė. Nė kėrkim tė realizimit tė qėllimit tė tyre, ata joshin epshet e natyrės njerėzore. Ata ofrojnė premtime boshe. Ata kurrė nuk e shprehin haptazi mosbesimin nė fe apo nė Zot, por nė vend tė kėsaj, pėrpiqen qė tė tėrheqin vėmendjen drejt pėrkushtimit tė tyre tė paqenė. Ata shkojnė aq larg sa tė pohojnė se kuptojnė fenė mė mirė se ēdokush tjetėr dhe se pėr kėtė arsye janė mė tė aftėt qė tė udhėzojnė tė tjerėt nė udhėn e drejtė. Edhe njė tipar tjetėr i rėndėsishėm i hipokritėve pėr tė cilin duhet tė jemi tė vetėdijshėm ėshtė shkalla e ndikimit tė tyre nė njerėz. Njė hipokrit i vetėm mund tė ndikoj negativisht njė komb tė tėrė. Es-Samiriji (Samaritani) ishte prej tė tillėve.

7 – Tė bijtė e Izraelit dhe sjellja e tyre e zakonshme
Njė vlerėsim i vargjeve qė kanė tė bėjnė me Profetin Musa zbulojnė faktin se ai madje u ballafaqua me njė luftė kundėr vet popullit tė tij. Arroganca, prirja nga idhujtaria dhe pabindshmėria (mosnėnshtrimi) ishin karakteristikat e tyre themelore. Kjo ishte arsyeja qė ky komb, duke mos merituar pėrfundimisht profetėt, frymėzimet hyjnore dhe tė gjitha tė mirat tjera qė iu dhuruan nga Zoti, u zhvesh nga njė nder i tillė. Ky ėshtė prap njė mėsim i rėndėsishėm pėr besimtarėt.


8 – Tregimi pėr lopėn dhe preokupimi i tepruar me hollėsira
Ky tregim zbulon njė mentalitet specifik qė pllakos tė bijtė e Izraelit, prirjen njerėzore qė tė merret jashtė mase me hollėsira…Pėrkundėr natyrės sė lehtė, tė pandėrlikuar dhe tė pastėr tė fesė, disa njerėz pėrpiqen ta bėjnė fenė tė vėshtirė, duke futur hollėsira tė panevojshme nė tė, dhe duke zhvendosur pėrqėndrimin nga thelbi i saj i vėrtetė nė ēėshtje tė parėndėsishme. Megjithatė, Zoti shpjegon se feja e vėrtetė ėshtė poaq e thjeshtė sa feja e Ibrahimit. Tregimi pėr lopėn sjell nė dritė gabimin e hyrjes sė panevojshme nė hollėsira. Gjithashtu tregon se kėrkimi i hollėsirave tė parėndėsishme vetėm shkakton vėshtirėsi pėr njerėzit dhe pėrfundimisht mund t’i largoi ata nga urdhėrat e Zotit.

9 – Tregimi pėr njeriun e ditur dhe urtėsinė nga Zoti
Ky tregim na rrėfen se mund tė ndodhė qė urtėsia tė fshihet pas ngjarjeve tė caktuara dhe t’mos jetė e dukshme menjėherė. Kjo dituri ėshtė njė lloj i posaēėm i urtėsisė i dhuruar nga Zoti. Kjo shpjegohet me shembuj qė edhepse duken tė jenė ngjarje shkatėrrimtare mund nė tė vėrtetė t’mos jenė aq fatkeqe dhe se pėrkundrazi mund tė ketė ndonjė arsye pas tyre qė ne jemi tė paaftė ta kuptojmė.
Pėr tė pėrfunduar, mėsimi mė i rėndėsishėm pėr besimtarėt ishin parimet morale qė shėrbyen si shembull tė Musait dhe Harunit. Tė dy ata ishin profetė tė Islamit, tė cilėve iu dhanė shkrimet e shenjta.
Edhepse Musai luftoi nė udhėn e Zotit mijėra vjet mė parė, sjellja e tij dhe mėnyra e tė folurit mbesin shembull pėr ne. Zoti e zgjodhi atė pėr Vete, foli me tė dhe e emėroi si tė dėrguar pėr tė pėrcjellur porosinė e Tij te njerėzit. Zoti flet pėr kėta njerėz bujar nė Kur’an si nė vazhdim:

Dhe Ne lamė pėr ata (tė dy pėrkujtim pėrgėzues) ndėr brezat e mėpastajmė. “Selam (Paqja jonė qoftė) mbi Musain dhe Harunin!” Sigurisht qė kėsisoj i shpėrblejmė Ne mirėpunuesit nė Rugėn e Allahut. Vėrtetė qė ata tė dy ishin nga robėrit Tonė besimtarė. (Kur’an, 37:119_122)

Zoti ishte i kėnaqur me ta, siē ėshtė Ai me tė gjithė tė dėrguarit e Tij. Na bekoftė Zoti jonė me urtėsi pėr tė kuptuar mė mirė jetėrat e kėtyre tė dėrguarve dhe pėr tė qenė prej atyre me tė cilėt Ai ėshtė i kėnaqur.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
 
PĖRFUNDIM
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Thirrja Islamike :: HZ. MUSA (a s)-
Kėrce tek: