Thirrja Islamike

Selam Alekum Vellazun e Motra Mir Se Erdhet Ne Forum Thirrja Islamike Ne Ket Forum Dot Gjeni Video Ligjerata Filma Nga Mujahideen e Shum Gjera Tjera Po Ashtu Mudeni Ta Nidgjoni RAdio Pendimi 24 Ore Online Ju Deshiroj Te Kaloni Qaste Sa Ma Te Bukura
 
ForumPortalliPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 SJELLJA E ĒORODITUR E FISIT HEBREIT

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: SJELLJA E ĒORODITUR E FISIT HEBREIT   Sun Oct 28, 2007 5:44 am

SJELLJA E ĒORODITUR E FISIT HEBREIT

Fillimisht, Musai drejtoi luftėn e tij kundėr Faraonit. Para se tė vinte Musai, populli i tij, tė bijtė e Izraelit, ishin duke vuajtur nė robėri. Pėr kėtė arsye, posa qė Musai bėri planin pėr t’u larguar, i tėrė fisi vullnetarisht e ndoqi atė dhe lėshoi Egjiptin. Mirėpo, kjo nė asnjė mėnyrė nuk nėnkupton njė besim tė sinqertė nga ana e tyre. Nė mėsin e tyre kishte njerėz qė iu bashkuan vetėm pėr shkak tė besnikėrisė fisnore. Sipas tė gjitha gjasave, shumica e tyre e panė Musain si njė udhėheqės politik i cili iu ofroi mundėsinė qė tė lirohen prej tiranisė. Prandaj, nė vend se t’ia nėnshtronin veten rrugės sė drejtė, shumė prej tyre shfrytėzonin secilin rast pėr t’iu rikthyer praktikave idhujtare. Pra, ata vazhdimisht e sfidonin Musain dhe i rezistonin fesė sė vėrtetė tė sjellur nga ai.
Sė pari, Zoti urdhėroi Musain tė ndante tė bijtė e Izraelit nė dymbėdhjetė fise tė veēanta:

Dhe Ne i ndamė ata (populln e Musait) nė dymbėdhjetė fise – bashkėsi tė dalluara mes tyre. Ne e drejtuam Musain me frymėzim (Hyjnor), kur populli i tij i kėrkoi ujė, duke i thėnė: “Bjeri gurit me shkopin tėnd!” Dhe qė andej gurgulloi uji nga dymbėdhjetė kroje (burime) dhe secili fis e dinte krojin (burimin) e vet. (Kur’an, 7:160)

Shumica e bijėve tė Izraelit dėshtoi nė formimin e njė besimi tė rrėnjosur thellė nė zemrat e tyre. Ata patėn guximin tė kėrkojnė nga Musai t’ua tregonte Zotin, madje deri nė atė masė sa tė pohonin paturpėsisht se ata nuk do tė besonin po tė mos i bindej njė dėshire tė tillė:

Kujtoni edhe kohėn kur ju thatė: “O Musa! Ne kurrė nuk do tė besojmė ty, derisa ta shohim Allahun qartė me sytė tonė.” Por ju u goditėt papritur si me shkrepėtimė rrufeje ndėrsa po vėshtronit. (Kur’an, 2:55)

Me sa duket, tiparet e kėtij kombi ishin lakmia dhe mosmirėnjohja. Si mbėshtetje pėr tė bijtė e Izraelit, Zoti pėrgatiti ushqim si mrekulli pėr ta. Ky ushqim, tė cilit nė Kur’an i referohet si “manė dhe shkurta (thėllėza)”, nuk arriti tė kėnaq tė bijtė e Izraelit, edhe pse kjo ishte njė mirėsi nga Zoti:

Ne ju bėmė hije me re dhe dėrguam mbi ju El-Menna (manė/rrėshirė tė ėmbėl) dhe Es-Selva (shkurtat) duke ju thėnė: “Hani nga gjėrat e mira tė lejuara, me tė cilat Ne ju kemi furnizuar,” (por ata kundėrshtuan). Dhe ata nuk na bėnė aspak keq Neve, por ata vetėm i bėnė keq vetvetes sė tyre. (Kur’an, 2:57)

Kujtoni edhe kohėn kur ju thatė: “O Musa! Ne nuk mund tė durojmė vetėm njė lloj ushqimi. Lutju pra Zotit tėnd pėr ne qė t’na nxjerrė neve ēfarė rritė toka - perimet e saj, trangujt, drithėrat, thjerrėzat dhe qepėt e saj.” Ai u tha: “A do ta ndėrroni atė qė ėshtė mė e mirė pėr ju me atė qė ėshtė mė e keqe? Zbritni nė ēfarėdo qyteti dhe atje do tė gjeni ato qė dėshironi!” (Kur’an, 2:61)

Kjo ishte edhe njė shenjė e qartė e mosmirėnjohjes sė madhe qė shfaqėn tė bijtė e Izraelit.

Rrėfimi pėr Lopėn
Populli i Musait duket qartė qė nė asnjė moment nuk e kishte kuptuar besimin e vėrtetė. Siē u pėrmend mė heret, ata me sa duket e ndoqėn Musain, jo pse donin tė fitonin kėnaqėsinė e Zotit, por pėr shkak se nė tė panė njė udhėheqės tė fuqishėm dhe tė vendosur.
Nė njė pėrpjekje qė t’ia pėrshtatnin fenė hyjnore dėshirave tė tyre dhe praktikave tė tyre tė lashta fetare, ata i bėnė asaj shtrembėrime tė qėllimta. Duke shpėrfillur nė tėrėsi natyrėn e thjeshtė dhe tė qartė tė religjionit, ata e bėnė atė tė ndėrlikuar dhe tė vėshtirė pėr t’u zbatuar. Ata ishin tė prirur tė adhuronin idhujt nė vend tė Zotit dhe e shndėrruan religjionin nė njė varg ritualesh.
Prirja e tyre qė tė ndėrlikonin religjionin pa nevojė mė sė miri shpjegohet nė njė rrėfim qė rrėfehet nė Suren Bekare. Nė kėtė rrėfim, Zoti urdhėron tė bijtė e Izraelit qė tė sakrifikojnė njė lopė. Urdhėri, i pėrcjellur nga Musai tek fisi i tij, ėshtė njė urdhėr i thjeshtė. Mirėpo, bijtė e Izraelit kėtė urdhėr tė qartė dhe tė lehtė e ndėrlikuan dhe u morėn me tė gjitha llojet e hollėsive tė parėndėsishme qė nuk u kėrkuan prej tyre. Nė tė vėrtetė, ata shkuan aq larg sa t’i thonė tė dėrguarit tė Zotit: “A je duke u tallur me ne?”:

Kujtoni edhe kohėn kur Musai i tha popullit tė tij: “Vėrtetė qė Allahu ju urdhėron tė therrni njė lope”, (ndėrsa) ata i thanė: “A don tė tallesh me ne?” Ai u tha: “I mbėshtetem Allahut tė mė mbrojė qė t’mos jem prej tė paditurve.”
Ata i thanė: “Lutju Zotit tėnd pėr ne t’na e bėjė mirė tė qartė se ē’ėshtė ajo (qė na kėrkohet)?
Ai u tha: “Ai thot ‘ajo ėshtė thjeshtė njė lope, as e vjetėr e as e re, por tė jetė mes dy anėve’, zbatoni pra atė qė jeni urdhėruar pėr tė bėrė.”
Ata i thanė: “Lutju Zotit tėnd pėr ne t’na e bėjė mirė tė qartė ngjyrėn e saj.”
Ai u tha: “Ai thot, ‘Tė jetė lopė nė ngjyrė tė verdhė tė ndezur qė i kėnaqė ata qė e shohin.’”
Ata i thane (pėrsėri): “Lutju Zotit tėnd pėr ne t’na e bėjė mirė tė qartė ēfarė lloji ėshtė, sepse vėrtetė pėr ne tė gjitha lopėt janė njėsoj dhe sigurisht, nėse don Allahu ne do tė udhėzohemi drejt.”
Ai (Musai) u tha: “Ai thot, ‘Tė jetė lopė e paushtruar pėr tė punuar tokėn apo pėr tė ujitur fushat, e shėndoshė dhe tė jetė vetėm nė ngjyrė tė verdhė tė ndezur.’” Ata i thanė: “Tani na e solle tė vėrtetėn.” Kėshtuqė ata e therrėn atė dhe nuk e kishin ndėrmend ta bėnin (dhe qenė fare pranė moskryerjes sė kėtij urdhėri). (Kur’an, 2:67-71)

Siē rrėfehet mė lartė, fisi i Musait vazhdimisht kundėrshtonte urdhėrat e Zotit. Vetėm kur urdhėri bėhej gadi i pazbatueshėm, pėr shkak tė hollėsive tė parėndėsishme qė ata kėrkonin, ata lėshonin pe. Nė tė vėrtetė, urdhėri ishte mjaft i qartė: flijoni njė lopė.
Hedhja e njė vėshtrimi hulumtues Judaizmit sot do tė zbuloj kėtė mėnyrė tė njėjtė kokėfortė tė gjykimit tė Ēifutėve. Talmudi, institucioni tradicional i mėsimit Ēifut, pėrmban nė vete hollėsira hutuese nė lidhje me jetėn e pėrditshme dhe lutjet. Pėr shembull, nga mjelja e njė kafshe deri te pėrdorimi i temjanit tė ndezur, njeriu mund tė gjej hollėsi tė panumėrta qė me sa duket janė tė parėndėsishme pėr religjionin. Nė Judaizėm, pėrpikmėria e njė personi nė vėnjen re tė kėtyre hollėsive, nė jetėn e tij tė pėrditshme dhe nė lutje, mendohet tė jetė kyēe pėr devotshmėrinė e tij. Thelbi i vėrtetė i pėrkushtimit nė anėn tjetėr, domethėnė, besimi nė Zotin dhe nė Ditėn e Gjykimit ėshtė shpėrfillur nė tėrėsi. Si i tillė, Judaizmi ėshte shndėrruar nė njė grumbull ritualesh tė pa rėndėsishme pėr bazat e besimit, si pėrkujtimi i Zotit, mėshira e Zotit dhe dashuria ndaj Tij.

Ngritja e tė bijėve tė Izraelit kundėr Urdhėrit tė Zotit
Me largimin e tė bijėve tė Izraelit nga Egjipti, Zoti u premtoi njė vendlindje nė tė cilėn do tė banonin. Shumė kemi folur pėr kundėrshtimet e ngritura kundėr Musait gjatė kėtij udhėtimi nė faqet e mėparshme. Kjo prirje e tyre vazhdoi deri kur ata arritėn nė Tokėn e Premtuar:
Kujto kur Musai i tha popullit tė tij: “O populli im! Pėrkujtoni Mirėsitė e Allahut mbi ju, kur ai nxori Pejgamberė nga gjiri juaj, ju bėri mbretėr dhe ju dha ēfarė Ai nuk i kishte dhėnė nė gjithė Alemin (ndėr njerėz e xhinde mė parė). O populli im! Hyni nė Tokėn e Shejtė tė cilėn Allahu e ka pėrcaktuar pėr ju dhe mos u ktheni prapa (nė arrati), sepse kėshtu do tė ktheheni tė humbur pastaj.”
Ata thanė: “O Musa! Nė tė (nė tokėn e premtuar) ėshtė njė popull i fuqishėm dhe ne nuk do tė hyjmė nė tė derisa ata tė largohen prej saj. Kur ata tė ikin, atėherė ne do tė hyjmė nė tė.” (Kur’an, 5:20-22)

Ndihma e Zotit ishte gjithmonė me tė bijtė e Izraelit. Zoti i shpėtoi ata nga Faraoni duke ndarė detin dhe pastaj iu dha atyre njė tokė. Pėr mė tepėr, Ai iu premtoi njė fitore tė sigurtė poqese do tė luftonin kundėr fisit tiran qė banonte atje. Ata duhej tė kishin mbėshtetur besimin e tyre nė Zotin dhe tė ndjeknin tė dėrguarin e Tij. Nė vend tė kėsaj, ata nuk i vunė veshin paralajmėrimeve tė Musait dhe u treguan frikacakė. Vetėm dy prej gjithė atyre pohuan qė do tė mbėshtetnin besimin e tyre nė Zotin dhe tė hynin nė token e premtuar:

Dy burra prej atyre tė cilėt e kishin frikė Allahun dhe tė cilėve Allahu u kishte dhuruar Mirėsinė e Tij thanė: “I sulmoni nga porta, sepse kur ju tė hyni Brenda, fitorja do tė jetė e juaja dhe vini shpresat tuaja vetėm tek Allahu, nėse jeni besimtarė tė vėrtetė.” (Kur’an, 5:23)

Pėrkundėr paralajmėrimeve tė tilla, bijtė e Izraelit kundėrshtuan tė dėrguarin e Zotit dhe iu drejtuan atij me mosrespekt:

Ata thanė: “O Musa! Ne kurrė nuk do tė hyjmė nė tė, pėrderisa ata janė aty. Kėshtuqė shko ti dhe Zoti yt dhe luftoni ju tė dy, ndėrsa ne nuk po luajmė fare prej kėtu ku jemi.” (Kur’an, 5:24)

Pafytyrėsia e popullit tė Musait erdh e u keqėsua aq shumė sa ata nė tė vėrtetė filluan t’i injoronin fjalėt e profetėve tė tyre dhe haptazi t’i kundėrshtonin ata. Prandaj, Musai iu lut Zotit tė tij dhe kėrkoi nga Ai qė ta shpėtonte atė dhe vėllaun e tij Harunin nga ky popull i pacipė:

Ai (Musai) tha: “Zoti im! Unė nuk kam fuqi veēse pėr veten time dhe pėr vėllain tim, kėshtuqė na veēo ne nga populli qė ėshtė i panėnshtruar dhe i pabindur ndaj Allahut.“
Ai (All-llahu) tha: “Atėherė ajo (toka e shenjtė, e premtuar) ju ndalohet atyre pėr dyzet vjet. Tė humbur do tė enden nėpėr tokė. Kėshtuqė mos tė tė vij keq pėr popullin e panėnshtruar dhe tė pabindur ndaj Allahut.” (Kur’an, 5:25-26)

Siē pėrmendet kėtu, tė bijėve tė Izraelit iu ndalua hyrja nė Tokėn e Premtuar pėr dyzet vite, pėr shkak tė paturpėsisė qė ata kishin treguar ndaj Zotit dhe tė dėrguarit tė Tij.
Njė pjesė tė madhe tė jetės sė tij, Musai kishte bėrė pėrpjekje qė tė pėrcjellte porosinė e Zotit tek ata. Ai u pėrpoq qė tė shpėtonte fisin e tij nga adhurimi i idhujve dhe t’i udhėzonte drejt fesė sė vėrtetė. Qėllimi i tij ishte vetėm tė paralajmėronte njerėzit dhe t’i shpėtonte ata nga vuajtjet e Ferrit, mision qė ai kreu vetėm pėr tė fituar kėnaqėsinė e Zotit. Pėr kėtė qėllim, ai u ballafaqua me Faraonin dhe bėri pėrpjekje qė tė ēlironte popullin e tij nga besimet e kota. Sidoqoftė, ai u bė objekt i mizorive tė Faraonit, sikurse edhe i popullit tė tij. Megjithatė, ai ishte njė shėrbėtor bujar, i cili jetoi vetėm pėr tė arritur kėnaqėsinė e Zotit dhe Zoti ynė e shpėtoi atė nga gjithė vėshtirėsitė qė iu shkaktuan atij.
Mund tė nxjerren mėsime nga mosmirėnjohja e tė bijėve tė Izraelit, nje popull qė nuk ndoqi hapat e profetėve tė tyre, qė ia kthyen shpinėn fesė qė iu besua atyre dhe qė ishin aq tė ēoroditur sa tė thonė: “shkoni e luftoni ti dhe Zoti yt.” Zoti ka paralajmėruar njerėzimin pėr paturpėsinė qė tė bijtė e Izraelit treguan ndaj profetit tė tyre:

O ju qė keni besuar! Mos jini si ata qė e fyen Musain, por Allahu e pastroi atė nga (shpifja) qė i ngjitėn dhe ai ishte i nderuar tek Allahu. (Kur’an, 33:69)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
 
SJELLJA E ĒORODITUR E FISIT HEBREIT
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Sjelljet e nxėnėsve nė shkollat tona

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Thirrja Islamike :: HZ. MUSA (a s)-
Kėrce tek: