Thirrja Islamike

Selam Alekum Vellazun e Motra Mir Se Erdhet Ne Forum Thirrja Islamike Ne Ket Forum Dot Gjeni Video Ligjerata Filma Nga Mujahideen e Shum Gjera Tjera Po Ashtu Mudeni Ta Nidgjoni RAdio Pendimi 24 Ore Online Ju Deshiroj Te Kaloni Qaste Sa Ma Te Bukura
 
ForumPortalliPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 EMRI “HAMAN” NĖ KUR’AN PĖRMENDET GJITHASHTU NĖ MBISHKRIMET E

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: EMRI “HAMAN” NĖ KUR’AN PĖRMENDET GJITHASHTU NĖ MBISHKRIMET E   Sun Oct 28, 2007 5:41 am

Njė pjesė e tė dhėnave qė jap Kur’ani pėr Egjiptin e lashtė zbulon shumė fakte historike qė nuk u zbuluan deri vonė. Kėto tė dhėna gjithashtu tregojnė se ēdo fjalė nė Kur’an ėshtė pėrdorur nė pajtueshmėri me arsyen hyjnore.
“Hamani” ėshtė njė person tjetėr, emri i tė cilit pėrmendet nė Kur’an pėrkrah Faraonit. Nė gjashtė vargje tė veēanta, Hamani pėrmendet si njėri nga njerėzit mė tė afėrt tė Faraonit.
Mirėpo ēuditėrisht, ne kurrė nuk takojmė emrin e Hamanit nė pjesėn e Tevratit nė tė cilėn bėhet fjalė pėr jetėn e Musait. Megjithatė, Hamani pėrmendet nė kapitujt e fundit tė Biblės, si kėshilltari i njė mbreti Babilonas, i cili kishte jetuar pėrafėrsisht 1100 vjet pas Faraonit dhe i cili njihej si njė njeri qė kishte qenė shumė mizor ndaj Ēifutėve.
Disa jo-Musliman, tė cilėt pohojnė se Kur’ani ėshtė njėfarė ripėrpilimi i Biblės nga ana e Profetit Muhamed (saas) dhe pretendojnė qė Profeti tė ketė kopjuar gabimisht njė pjesė tė materialit nga Bibla nė Kur’an.
Megjithatė, ky pohim ėshtė vėrtetuar tė jetė i pabazė duke iu falėnderuar deshifrimit tė alfabetit tė hieroglifeve Egjiptiane pėrafėrsisht 200 vjet mė parė. Pėrmes kėsaj tė arriture, emri i “Hamanit” ėshtė gjetur nė mbishkrimet e lashta Egjiptiane. Deri nė atė kohė, shkrimet dhe dorėshkrimet nė hieroglifet e lashta Egjiptiane kishin mbetur tė palexuara. Gjuha e hieroglifeve tė lashta Egjiptiane kishte mbetur nė pėrdorim pėr shumė shekuj, por me pėrhapjen e Krishtėrimit dhe me ndikimin e tij pėrfundimtar nė shekullin e 2-tė dhe tė 3-tė tė erės sė re, solli fundin e njohjes sė saj. Shembulli i fundit i shkrimit hieroglifik i njohur pėr ne ėshtė njė dorėshkrim i vitit 394 tė erės sė re. Pas kėsaj date, gjuha e hieroglifeve u bė njė gjuhė e vdekur, duke mos lėnė pas askend qė mund ta fliste atė deri nė shekullin e 19-tė. 2
Fshehtėsia e hieroglifeve tė lashta Egjiptiane u zgjodh vetėm nė vitin 1799, me zbulimin e Gurit tė Rosetės (Rosetta Stone) qė datonte nga viti 196 para erės sė re. Pėrdorimi i tri gjuhėve tė ndryshme e bėri kėtė gur tė deshifrueshėm: gjuha e hieroglifeve, gjuha popullore (njė formė e thjeshtėsuar e gjuhės sė hieroglifeve qė pėrdorej nga shtresa e njerėzve tė rėndomtė tė shkolluar) dhe greqishtja. Shkrimet e lashta Egjiptiane u zbėrthyen kryesisht me ndihmėn e shkrimit Grek. Pėrkthimi (transkriptimi) u kompletua nga njė Francez, Jean-Franēois Champollion, dhe njė gjuhė e vdekur si edhe historia e bartur prej saj, pėrfundimisht u ndriēua. Pra, qytetėrimi i lashtė Egjiptian, qė pėrfaqėsonte njė religjion dhe jetė shoqėrore krejtėsisht tjetėr, u ringjall. 3
Duke iu falėnderuar zbėrthimit tė shkrimit tė hieroglifeve, ne gjithashtu arritėm deri te njė e dhėnė thelbėsore qė ka tė bėjė me temėn tonė: emri i “Hamanit” me tė vėrtetė ishte pėrmendur nė tekstet Egjiptiane. Ky emėr ishte skalitur nė njė monument qė sot ėshtė i eksponuar nė Hof Muzeun e Vienės. Mbishkrimi gjithashtu thekson afėrsinė e Hamanit me Faraonin. 4
Nė “Fjalorin e Emrave Personal tė Mbretėrisė sė Re,” njė fjalor i mbėshtetur nė tė dhėnat e grumbulluara nga pėrmbledhja e plotė e dorėshkrimeve, Hamani pėrmendet si “udhėheqėsi I punėtorėve nė minierat e gurit.” 5
Ndryshe nga pohimet e kundėrshtarėve tė tij, Hamani ishte njė person qė kishte jetuar nė Egjipt nė kohėn e Musait, sikurse shkruan nė Kur’an. Prap, sikurse pėrmendet nė Kur’an, ai ishte njė njeri i afėrt me Faraonin qė ishte pėrgjegjės pėr projektet ndėrtimore. Nė mėnyrė tė ngjashme, vargu qė rrėfen se si Faraoni kishte kėrkuar nga Hamani qė t’i ndėrtonte njė kullė ėshtė gjithashtu nė pajtueshmėri me dėshminė e kėtij zbulimi arkeologjik:
Faraoni tha: “O pari! Unė nuk di se ju keni ndonjė ilah (zot) tjetėr veē meje. Ndiz pra njė zjarr, o Haman, tė pjekim tulla dhe mė ngri (ndėrto) mua njė kullė tė lartė (pallat madhėshtor) qė ta shoh (apo tė kėrkoj pėr) Zotin e Musait, dhe nė tė vėrtetė mendoj se ai ėshtė prej gėnjeshtarėve.” (Kur’an 28:38)
Nė pėrfundim, ekzistenca e emrit tė Hamanit nė dorėshkrimet e lashta Egjiptiane jo vetėm qė i bėri kėto pohime tė sajuara krejtėsisht tė pabaza, por gjithashtu pėrforcoi faktin se Kur’ani ėshtė fjala e pagabueshme e Zotit. Kur’ani na zbulon nė mėnyrė tė mrekullueshme njė tė dhėnė historike qė pėrndryshe do tė ishte e pamundur tė arrihet apo tė zgjidhet nė kohėn e Profetit.




MOSMIRĖNJOHJA E TĖ BIJĖVE TĖ IZRAELIT




Pas ballafaqimit tė tij me magjistarėt, Musai qėndroi nė Egjipt pėr njė kohė tė gjatė qė u dallua nga njė shtypje mė e ashpėr e ushtruar nga Faraoni ndaj Musait dhe tė bijėve tė Izraelit. Nė njėrėn anė, Musai u ballafaqua me Faraonin dhe shtypjen e tij, ndėrsa nė anėn tjetėr, ai i ftoi tė bijtė e Izraelit qė tė jenė tė palėkundur. Disa nga tė bijtė e Izraelit e kritikuan Musain pa treguar kurrfarė respekti ndaj tij, duke thėnė se prezenca e tij nuk e kishte zbutur shtypjen tė cilės ata i ishin nėnshtruar:

Musai i tha popullit tė tij: “Kėrkoni mbėshtetje tek Allahu dhe jeni tė duruar. Vėrtetė qė toka ėshtė e Allahut. Ai ia lė nė trashėgim atė kujtdo qė Ai dėshiron prej robėrve tė Tij dhe fundi i shkėlqyer ėshtė pėr tė pėrkushtuarit ndaj Allahut, pėr ata qė i frikėsohen Allahut.”
Ata i thanė: “Ne (Bijtė e Izraelit) kemi hequr shumė para se tė vije ti edhe prej se ke ardhur ti nė mesin tonė.” Ai (Musai) u tha: “Mbase kjo ėshtė se Zoti juaj do ta shkatėrrojė armikun tuaj (Faraonin), duke ju bėrė ju trashėgues nė tokė e t’ju shoh si do tė veproni”. (Kur’an, 7:128-129)

Mosrespekti i tė bijėve tė Izraelit ndaj Musait ėshtė tregues i dobėsisė sė tyre shpirtėrore. Zoti kishte dėrguar njė profet i cili pėr t’i shpėtuar nga mizoria e Faraonit kėrkoi nga ata qė tė jenė tė palėkundur. Pėr shkak tė dobėsisė sė besimit tė tyre dhe tė mungesės sė plotė tė urtėsisė, ata nuk ishin nė gjendje tė tregohen tė pėrmbajtur. Nė vend tė kėsaj, me mosmirėnjohje, ata filluan qė tė ankohen dhe t’i shryhen Musait. Megjithatė, pa marrė parasysh se ēfarė i ndodhė, njė besimtar i vėrtetė i ėshtė falėnderues Zotit dhe vetveten ia nėnshtron ēdo gjėje qė Zoti tė ketė paracaktuar pėr tė. Nė kohė tė vėshtira, tė vuajtjes, tė urisė ose madje tė shtypjes apo torturės, njė Musliman duhet gjithmonė tė jetė nė njė gjendje tė tillė tė nėnshtrimit shpirtėror. Kjo gjendje shpirtėrore ishte shpjeguar nga i Dėrguari i Zotit, Profeti Muhamed (saas) me kėto fjalė “Lavdia i qoftė Allahut i Cili krijoi gjithēka ashtu siē duhet, i Cili nuk nxiton asgjė qė Ai pėrcakton dhe vendosė. Allahu ėshtė i mjaftueshėm pėr mua. ”(Ibn Majah) Vetėm njė nėnshtrim dhe pėrkushtim i tillė nė Zotin mund t’i shndėrroj vėshtirėsitė nė tė mira tė mėdha shpirtėrore.
Me shembullin e Musait, Zoti na tregon se shumica e tė bijėve tė Izraelit nuk kishte njė vetėdije tė kėtillė. Si do tė bėhet e qartė nė vazhdim, ankesat e tė bijėve tė Izraelit, siē u pėrshkrua mė lartė, mė vonė do tė shndėrroheshin nė mosmirėnjohje dhe pėrfundimisht nė kryengritje kundėr Zotit. Zoti na bėn me dije pėr kėto ngjarje nga tė cilat mund tė nxjerrim mėsime. Po sikur nė rastin e mohimit tė Faraonit, ashtu edhe nė besimin e dobėt dhe zemrat e sėmura tė bijėve tė Izraelit ka mėsim pėr ne.

Dhe Ai (Allahu) ju dha gjithēka qė kėrkuat prej Tij dhe po tė pėrpiqeni t’i numėroni mirėsitė e Allahut, ju kurrė nuk do tė ishit nė gjendje t’i numėroni ato. Me tė vėrtetė qė njeriu ėshtė plotėsisht i dhėnė pas padrejtėsisė dhe mosmirėnjohjes. (Kur’an, 14:34)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
 
EMRI “HAMAN” NĖ KUR’AN PĖRMENDET GJITHASHTU NĖ MBISHKRIMET E
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Nė biletat e Ballistit edhe emri ivrasėsit tė efektivit tė RENEA-s nė Lazarat
» Prej nga e ka prejardhjen emri "shqiptar"?
» Eduard M. Dilo: Te rroje dhe te mbreteroje emri i madh i Skenderbeut

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Thirrja Islamike :: HZ. MUSA (a s)-
Kėrce tek: