Thirrja Islamike

Selam Alekum Vellazun e Motra Mir Se Erdhet Ne Forum Thirrja Islamike Ne Ket Forum Dot Gjeni Video Ligjerata Filma Nga Mujahideen e Shum Gjera Tjera Po Ashtu Mudeni Ta Nidgjoni RAdio Pendimi 24 Ore Online Ju Deshiroj Te Kaloni Qaste Sa Ma Te Bukura
 
ForumPortalliPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 40 HADITHE MBI MORALIN

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: 40 HADITHE MBI MORALIN   Sun Oct 28, 2007 5:14 am

Pendimi



40. Enes ibėn Maliku transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Allahu gėzohet mė tepėr kur robi i Tij pendohet se sa ndonjėri prej jush nėse do tė kishte qenė nė njė shkretėtirė tė madhe me devenė e tij, e ajo papritmas humbet, e mbi tė ka patur tė ngarkuar ushimin dhe pijen e tij. (pasi qė e kėrkon) humbė shpresat se mund ta gjej, shkon dhe shtrihet nėn hijen e njė druri. Pasi qė humbė shpresat, duke pushuar, papritmas sheh devenė qė ėshtė kthyer pranė tij. E kapė atė pėr kapistrin e saj dhe nga gėzimi i madh thotė: o Allahu im, Ti je robi im kurse unė jam zoti yt, gabon pėr shkak gėzimit tė madh.” (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “pedohuni tė gjithė tek Allahu, o besimtarė nė mėnyrė qė tė gjeni shpėtim.” (Nur – 31), poashtu thotė: “o ju qė keni besuar, pendohuni tek Allahu me njė pendim tė sinqertė.” (buhariu dhe Muslimi)

Pendimi (teube) gjuhėsisht don tė thotė: kthim, kurse qėllimi ėshtė: tė kthehesh nga mėkati.

Disa dijetarė pendimin e definojnė si: keqardhje pėr mėkatet qė i ka bėrė nė tė kaluarėn dhe kjo arrihet me dhimbjen qė e ndiėn nė vete, pėr atė ėshtė thėnė: ėshtė zjarr nė zemėr dhe dhimbje nė mėlēi.

Disa tė tjerė e definojnė si: zėvendėsimi i veprave tė neveritura me vepra tė lavdėruara.

Fjalėt e selefit (tė parėt tanė tė mirė) pėr pendmin e sinqertė janė tė ndryshme, mirėpo rezultati ėshtė i njejtė. Omer ibėn Hattabi dhe Ubėj ibėn K’abi kanė thėnė: pendimi i sinqetrė ėshtė tė pendohet prej mėkatit e pastaj tė mos kthehet nė tė ashtu siē nuk kthehet qumshti nė gjir.

Hasan Basriu thotė: tė ndiej keqardhje pėr atė qė ka kaluar, i vendosur pėr tė mos kthyer nė to.

Kelbij ka thėnė: tė kėrkoj falje me gjuhė, tė ndiej keqardhje me zemėr dhe tė ndalet nga mėkatet me trup.

Kėrkimi i faljes (elistigfar) ndonjėherė pėrmendet veēmas, ndonjėherė pėrmendet sė bashku me pendimin. Nėse pėrmendet veēmas pėrfshinė edhe kuptimin e pendimit, njėsoj siku kur pėrmendet pendmimi veēmas pėrfshin kėrkimin e faljes. Pra pendimi pėrfshin kėrkimin e faljes dhe kėrkimi i faljes pėrfshinė pendimin, dhe secili term hyn nė tjetrin kur pėrmenden veēmas. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Unė u thash: kėrkoni falje Zotit tuj se ai vėrtet fal shumė; Ai ju lėshon nga qielli shi me bollėk.” (Nuh – 10,11), kėrkimi i faljes kėtu pėrfshinė pendimin dhe kėrkesėn qė Allahu ta falė, qė t’ia fshij mėkatet dhe gjurmėt e tyre, qė ta mbrojė nga tė kėqiat sepse kėto gjėra e pengojnė dėnimin siē thotė Allahu [subhanehu ve teala] : “Allahu nuk do t’i dėnoj ata derisa ti (Muhamed) je nė mesin e tyre dhe Allahu nuk do t’i dėnojė derisa ata kėrkojnė falje (istigfar).” (Enfal – 33), Allahu [subhanehu ve teala] nuk e dėnon atė qė kėrkon falje, kurse sa i pėrket atij qė ngul kėmbė nė mėkatė dhe kėrkon falje nga Allahu, kjo nuk ėshtė kėrkim i faljes.

Kur kėto dy terme pėrmenden sė bashku, atėherė kuptimi i istigfarit ėshtė: kėrkimi i mbrojtjes nga e keqja qė ka kaluar, kurse pendimi: kthimi tek Allahu [subhanehu ve teala] dhe kėrkimi i mbrojtjes nga veprat e kėqia qė mund tė tė ndodhin nė tė ardhmen, Allahu [subhanehu ve teala] tregon fjalėt e Hudit alejhi selam : “o populli im, kėrkoni falje prej Zotit dhe pendohuni tek Ai, Ai ju lėshon shi me bollėk, dhe fuqisė tuaj i shton fuqi, e mos refuzoni e tė bėheni mėkatarė.” (Hud – 52)

Dijetarėt thonė: pendmi prej ēdo mėkatit ėshtė obligim (vaxhib). Nėse mėkati ėshtė ndėrmjet njeriut dhe Allahut dhe nuk ka tė bėj mė njerėzit, ka tre kushte:

1. tė largohet nga ai mėkat.

2. tė ndiej keqardhje pėr atė qė ka bėrė.

3. tė vendosė qė tė mos kthehet nė ato mėkate asnjėherė.

Nėse ndonjėri nga kushtet e sipėrpėrmendura mungon, pendimi nuk pranohet.

Nėse mėkati ka tė bėj me njerėzit, atėherė pendimi ka katėr kushte, tre qė u pėrmendėn mė parė, kursi kushti i katėr ėshtė qė t’ia kthen tė drejtėn atij qė i ka bėrė padrejtėsi. Nėse ėshtė pasuri ose e ngashme ia kthen atė, nėse ka shpifur pėr tė kėrkon falje, nėse ėshtė pėrgojim kėrkon falje gjithashtu. Njeriu obligohet qė tė pendohet nga tė gjitha mėkatet, e nėse pendohet vetėm prej disa prej tyre, pendimi i tij ėshtė i pranuar pėr ato mėkatė dhe i mbesin mėkatet tjera.

Argumentet nga Kur’ani, suneti dhe njėmendėsia (ixhmai) i dijetarėve pėr patjetėrsimin e pendimit janė tė shumta. Pendimi ėshtė prej themeleve mė tė rrėndėsishme tė Islamit, ai ėshtė grada e parė e atyre qė ecin pėr nė Ahiret. Vonimi i pendimit nuk lejohet, nėse ndokush e vonon ka bėrė mėkat pėr shkak vonimit. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “pendohuni qė tė gjithė tek Allahu, o besimtarė, nė mėnyrė qė tė gjeni shpėtim.” (Nur – 31), poashtu thotė: “Thuaj: o robėrit e mij tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė Allahut, pse vėrtet, Allahu i falė tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė shumė fal dhe ėshtė mėshirues.” (Zumer – 53)

Nė hadithin e pėrmendur nė fillim tė kėtij kapitulli mėsojmė nxtijen pėr t’u penduar dhe se Allahu [subhanehu ve teala] gėzohet dhe kėnaqet me pendmimin e robit tė tij, pėr kėtė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] na nxitė qė vazhdimisht tė pendohemi, ai thotė: “o njerėz, pendohuni tek Allahu, vėrtet unė pendohem njėqind herė nė ditė.” (Muslimi)

Pendimi sjell dobi, prej tyre:

1. Allahu [subhanehu ve teala] gėzohet me pendimin e robit tė Tij.

2. pendimi i shlyen mėkatet dhe penduesi bėhėt i barabartė me atė qė nuk ka mėkate, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “nėse heqin dorė (nga rruga e tyre e gabuar) do t’u falet e kaluara.” (Enfal – 38). Kurse Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Ai qė pendohet nga mėkatet ėshtė sikur ai qė nuk ka mėkate.”

3. pendimi ėshtė shkak pėr tė shpėtuar, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “pendohuni qė tė gjithė tek Allahu, o ju besimtarė, nė mėnyrė qė tė shpėtoni.” (Nur – 31)

4. pendimi ėshtė shkak qė Allahu tė shtoj bereqetin prej qielli dhe toke dhe tė shtoj pasuritė dhe fėminjtė. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “unė u thash: kėrkoni falje zotit tuaj, se Ai vėrtet falė shumė; Ai ju lėshon nga qielli shi me bollėk. Ju shumon pasurinė dhe fėmijėt, ju bėn tė keni kopshte dhe ju jep lumenj. “ (Nuh, 10 –12)

5. pendimi e pengon dėnimin, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Allahu nuk do t’i dėnoj ata derisa ti (Muhamed) je nė mesin e tyre dhe Allahu nuk do t’i dėnojė derisa ata kėrkojnė falje (istigfar).” (Enfal – 33)

Katadeja [radijallahu anhu] thoshte: Kur’ani ju sqaron sėmundjen dhe shėrimin tuaj. Sa i pėrket sėmundjes ato janė mėkatet, kurse shėrimi ėshtė kėrkimi i faljes.

Aliu [radijallahu anhu] thoshte: “ėshtė pėr t’u habitur me atė qė shkatėrrohet e me vete e ka fjalėn e shpėtimit! E pyetėn: cila ėshtė ajo? Tha: kėrkimi i faljes.

Njeriu i parė qė u pendua ėshtė Ademi alejhi selam, pasi qė hėngri nga pema e ndaluar, u pendua dhe Allahu [subhanehu ve teala] ia pranoi pendimin, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Ademi pranoi prej Zotit tė tij disa fjalė (lutje), prandaj Ai ia fail (gabimin). Ai ėshtė mėshirues dhe pranues i pendimit.” (Bekare – 37)

O Zot! Largoe errėsirėn e mėkateve tona me dritėn e njohjes dhe udhėzimit Tėnd, na bėn prej atyre qė ecin drejt Teje dhe ia kthejne shpinėn gjerave tjera.

O Allah i yni! Na mundėso qė tė kemi njohje tė pastėr, na dhuro pėrmirėsimin e sjelljes dhe raporteve mes nesh sipas rrugės sė sunnetit, na furnizo qė tė mbėshtetemi sinqerisht nė Ty, tė kemi mendim tė mirė pėr Ty, na e lehtėso ēdo gjė qė na afron te Ti sė bashku me faljen nė tė dy botat, me mėshirėn Tėnde, o mė i Mėshirshmi Mėshirues
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Ndalimi i te menduarit keq pėr tjerėt   Sun Oct 28, 2007 5:15 am

39. Ebu Hurejrja [radijallahu anhu] transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “ruhuni nga supozimi sepse supozimi ėshtė fjala mė e rrejshme. Mos hulumtoni as mos pėrgjoni tė metat mes jush, mos keni zili, mos ia ktheni shpinėn njėri tjetrit, mos urreni njėri tjetrin por bėhuni robėr tė Allahut tė vėllazėruar.” (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “o ju qė keni besuar, largohuni nga supozimet e shumta sepse disa prej supozimeve janė mėkat” (Huxhurat – 12)

Qėllimi i hadithit tė lartėpėrmendur ėshtė ndalimi nga tė menduarit keq. Hattabij thotė: qėllimi ėshtė: ndalimi i realizimit dhe besimit tė supozimit e jo ajo qė shkon ndėrmend sepse atė njeriu nuk e zotėron.

Qėllimi i Hattabit ėshtė se tė menduarit keq ėshtė i ndaluar nėse vazhdon dhe zė vend te njeriu e jo ajo qė paraqitet kohė pas kohe sepse me kėtė njeriu nuk ėshtė i ngarkuar. Transmetohet nga Sufjani se ka thėnė: mendimi i keq ėshtė mėkat nėse e shpreh atė, e nėse nuk e shpreh nuk bėn mėkat.

Sa i takon cilėsimit tė supozimit si fjalė mė e rrjeshme, kjo ėshtė aludim nė supozimet tė cilat nuk mbėshteten nė argumente, pėr kėtė, ai i cili supozon pa argumente dhe e dekalron atė nė mėnyrė tė prerė ėshtė rrencaku mė i madh sepse rrena nė esencė dihet shėmtimi i saj dhe nuk ka nevoj qė tė qortohet, pėrkundėr supozimit pėr tė cilin mendohet se ka argument. Pėr kėtė arsye cilėsohet si fjalė mė e rrejshme duke hiperbolizuar qortimin e kėsaj vepre dhe frikėsimin nga ajo si dhe duke aluduar se mashtrimi me supozim tė paargumentuar ėshtė shumė mė i madh se rrena e pastėr, sepse i pari ėshtė i paqartė nė tė shmtėn e rrasteve kurse rrena ėshtė e qartė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Ndalimi i zilise (hasedit)   Sun Oct 28, 2007 5:15 am

37. Muaviu [radijallahu anhu] thotė: kam dėgjuar Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] duke thėnė: nėse i pėrcjell tė metat e njerėzve atėherė i ke shkatėruar ata, ose gati se i ke shkatėrruar ata.” (Ebu Davudi, Neveviu e vėrteton hadithin)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “o ju qė keni besuar, largohuni prej dyshimeve tė shumta, meqė disa dyshime janė mėkat dhe mos hulumtoni pėr zbulimin e tė metave tė njėri tjetrit, dhe mos pėrgojoni njėri tjetrin; a mos ndonjėri prej jush dėshiron tė hajė mishin e vėllait tė vet tė vdekur? Atė pra e urreni! kini frikė nga ndėshkimi i Allahut, e Allahu ėshtė mėshirues, Ai pranon shumė pendimin.” (Huxhurat – 12)

Fjala pėrgjim (texhessus) ėshtė prej fjalės xhes qė don tė thotė: provim me dorė, qė ėshtė njė prej shqisave tė njeriut. Qėllimi i hadithit tė lartėpėrmendur ėsht: ndalimi i pėrcjelljes sė tė metave tė muslimanėve sepse ajo shpien nė shkatėrrimin e tyre.

Ka shumė hadithe dhe ajete tė cilat ndalojnė pėrgjimin e tė metave, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “mos hulumtoni pėr zbulimin e tė metave tė njėri tjetrit” (Huxhurat – 12), kurse Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “mos dėgjoni fshehurazi fjalėt e njerėzve as mos hulumtoni tė metat e tyre.” (Buhariu)

Kujdes, kujdes vėlla musliman nga hulumtimi i tė metave tė muslimanėve dhe pėrcjellja e tyre, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “ai qė pėrcjell tė metat e vėllait tė tij musliman Allahu e pėrcjell atė deri sa t’ia zbuloj ato nė shtėpinė e tij.” (Ahmedi), poashtu thotė: “kush ia mbulon njė tė metė vėllait tė tij Allahu ia mbulon atij njė tė metė Ditėn e Kijametit.” (Ahmedi)

Pėrjashtohet nga ky rregull kur hulumtimi i kėtillė ėshtė metodė e vetme pėr tė shpėtuar dikėnd, pėr shembull, sikur tė lajmėroj ndonjė njeri tė besueshėm se filani ėshtė vetmuar me njė tjetėr pėr ta mbytur
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Ndalimi i pėrgjimit   Sun Oct 28, 2007 5:16 am

37. Muaviu [radijallahu anhu] thotė: kam dėgjuar Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] duke thėnė: nėse i pėrcjell tė metat e njerėzve atėherė i ke shkatėruar ata, ose gati se i ke shkatėrruar ata.” (Ebu Davudi, Neveviu e vėrteton hadithin)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “o ju qė keni besuar, largohuni prej dyshimeve tė shumta, meqė disa dyshime janė mėkat dhe mos hulumtoni pėr zbulimin e tė metave tė njėri tjetrit, dhe mos pėrgojoni njėri tjetrin; a mos ndonjėri prej jush dėshiron tė hajė mishin e vėllait tė vet tė vdekur? Atė pra e urreni! kini frikė nga ndėshkimi i Allahut, e Allahu ėshtė mėshirues, Ai pranon shumė pendimin.” (Huxhurat – 12)

Fjala pėrgjim (texhessus) ėshtė prej fjalės xhes qė don tė thotė: provim me dorė, qė ėshtė njė prej shqisave tė njeriut. Qėllimi i hadithit tė lartėpėrmendur ėsht: ndalimi i pėrcjelljes sė tė metave tė muslimanėve sepse ajo shpien nė shkatėrrimin e tyre.

Ka shumė hadithe dhe ajete tė cilat ndalojnė pėrgjimin e tė metave, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “mos hulumtoni pėr zbulimin e tė metave tė njėri tjetrit” (Huxhurat – 12), kurse Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “mos dėgjoni fshehurazi fjalėt e njerėzve as mos hulumtoni tė metat e tyre.” (Buhariu)

Kujdes, kujdes vėlla musliman nga hulumtimi i tė metave tė muslimanėve dhe pėrcjellja e tyre, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “ai qė pėrcjell tė metat e vėllait tė tij musliman Allahu e pėrcjell atė deri sa t’ia zbuloj ato nė shtėpinė e tij.” (Ahmedi), poashtu thotė: “kush ia mbulon njė tė metė vėllait tė tij Allahu ia mbulon atij njė tė metė Ditėn e Kijametit.” (Ahmedi)

Pėrjashtohet nga ky rregull kur hulumtimi i kėtillė ėshtė metodė e vetme pėr tė shpėtuar dikėnd, pėr shembull, sikur tė lajmėroj ndonjė njeri tė besueshėm se filani ėshtė vetmuar me njė tjetėr pėr ta mbytur
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Sqarim i ndalimit tė ashper te deshmise se rrejshme   Sun Oct 28, 2007 5:16 am

36. Ebu Hurejrja [radijallahu anhu] transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: a dėshironi qė t’ju informoj pėr mėkatet mė tė mėdha? i thamė: si jo o i Dėrguar i Allahut! Ai tha: shirku (t’i bėsh ortak Allahut), mosndėgjimi i prindėrve, pastaj sikur ishte mbėshtetur u drejtua dhe tha: veni re: fjala e rejshme dhe dėshmia e rrejshme, fjala e rejshme dhe dėshmia e rrejshme, fjala e rejshme dhe dėshmia e rrejshme, vazhdmisht e pėrsėritte derisa menduar se nuk do tė hesht.” (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “largohuni fjalės shpifėse” (Haxh – 13), “edhe ata qė nuk dėshmojnė rrejshėm” (Furkan – 72)

Fjalė e rrejshme ėshtė pėr qėllim ēdo fjalė pėrveē tė vėrtetės, pra ēdo gėnjeshter apo fjalė e kotė nėnkuptohet nga hadithi i lartėpėrmendur.

Kurtubiu thotė: dėshmi e rrejshme ėshtė dėshmia me tė pavėrtetė pėr tė arritur deri te gjėrat e kota sikur: vrasjen e tė pafajshmit, marrjen e pasurisė, lejimin e haramit, ndalimin e hallallit. Nuk ka mėkat mė tė dėmshėm se sa ajo e as mė shkatėrruese pas shirkut.

Ibėn Dekik El-Id thotė: Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] mund qė t’i kėtė kushtuar rrėndėsi ndalimit tė dėshmisė sė rrejshme pėr shkak lehtėsisė sė ndodhies sė saj mes njerėzve dhe dėmit tė saj sepse muslimani largohet prej shirkut si dhe natyra e shėndoshė nuk pranon mosrrespektimin e prindėrve kurse dėshmia e rrejshme ka nxitės tė shumtė, mu pėr kėtė i ėshtė dhėnė mė tepėr rrėndėsi e jo qė ky ėshtė mėkat mė i madh se sa ato qė u pėrmendėn nė hadith.

Ai qė nuk largohet prej fjalės sė kotė nuk ka shpėrblim pėr agjėrimin e tij pėr shkak kėtij mėkati, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “kush nuk e lė fjalėn e kotė dhe tė punuarit sipas saj dhe injorancėn, Allahu nuk ka nevojė qė ai tė lė hajen dhe pijen.” (Buhariu)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Ndalimi i mendjemadhesise   Sun Oct 28, 2007 5:17 am

35. Abdullah ibėn Mes’udi [radijallahu anhu] transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “nuk hyn nė Xhennet ai qė nė zemrėn e tij ka sa njė grimcė mendjemadhėsie. Njė njeri tha: ndonjėri dėshiron qė rrobet e tij dhe kėpucėt e tij tė jenė tė bukura. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] tha: Allahu ėshtė i bukur dhe e don bukurinė kurse mendjedhamėsia ėshtė mospranimi i tė vėrtetės dhe nėnēmimi i njerėzve.” (Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Atė vend tė pėrjetshėm (xhenentin) ua kemi pėrcaktuar atyre qė nuk duan mendjemadhėsi e as ngatėrresė nė tokė, e pėrfundimi i mirė u takon atyre qė i frikėsohen Allahut (Kasas – 83), “mos ec nėpėr tokė kryelartė, se Alalhu nuk e do asnjė mendjemadh e qė shumė lavdėrohet” (Llukman – 18), “a nuk ėshtė nė xhehennem vendi i mendjemėdhenjėve?” (Zumer – 60)

Mendjemadhėsia nė gjuhėn arabe vjen me shprehjet : kibėr, tekbbur dhe istikbar qė janė me kuptim tė pėrafėrt.

Kibri (mendjemadhėsia) ėshtė ndjenjė qė ka tė bėjė me njeriun i cili ėshtė narcisoid (qė e ka pėlqyer veten) sepse e sheh veten mė tė mirė se tjerėt. Grada mė e lartė ėshtė qė tė paraqitet mendjemadh ndaj Zotit tė tij, duke mos pranuar tė vėrtetėn dhe duke mos iu nėnshtruar Atij me besim dhe rrespekt.

Tekebburi (lartėmadhėria) ėshtė dy llojesh:

1. tė jenė veprat e mira mė shumė se sa cilėsitė e mira tė tjerėve, qė kėndej Allahu [subhanehu ve teala] cilėsohet me kėtė kuptim.

2. ta teproj duke e lavdėruar mė gjėra qė nuk i posedon, kjo ėshtė cilėsi e shumicės sė njerėzve, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “po kėshtu Allahu vulos ēdo zemėr tė mendjemadhit, tė arrogantit.” (Gafir – 35)

Nga hadithi i lartėpėrmendur kuptojmė kėrcėnimin e ashpėr ndaj mendjemadhit dhe se ai nuk hyn nė xhennet pa e shijuar dėnimin e Allahut nėse e dėnon ose hadithi mund tė kutpohet se ky ėshtė dėnimi i tij nėse Allahu e dėnon.

Ka shumė transmetime qė qortojnė dhe ndalojnė mendjemadhėsinė, si dhe kėrcėnime tė ashpra ndaj mendjemadhit, prej tyre hadithi qė u pėrmend nė fillim tė kėtij kapitulli, pra mandjemadhėsia ėshtė prej cilėsive tė banorėe tė xhehenemit, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “a doni t’ju tregoj se kush janė banorėt e xhehenemit? ēdonjėri qė ėshtė arrogant, i ashpėr dhe mednjemadh.” (Buhariu)

Ai cili ka kėtė cilėsi Allahu [subhanehu ve teala] nuk do t’i flet Ditėn e Kijametit e as qė do ta shikon, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “tre lloje tė njerėzve Allahu nuk do t’ju flet, nuk do t’i lavdėron e as qė do t’i shikon por do t’i dėnon dhembshėm: plakun qė bėn kurvėri, mbretin qė gėnjen dhe tė varfėrin mendjemadh.” (Muslimi)

Mendjemadhi do tė takon Allahun [subhanehu ve teala] tė hidhėruar me tė, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “ai qė paraqitet mendjemadh apo ec me mendjemadhėsi e takon Allahun tė hidhėruar.” (Imam Ahmedim kurse Hakimi dhe Dhehebiu vėrtetojnė hadithin). Prandaj pėrfundimi i tij do tė jetė gjuajtja nė zjarr me fytyrėn e tij, thotė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] : “ai qė nė zemrėn e tij ka sa njė grimcė mendjemadhėsi, atė Allahu e gjuan me fytyrė nė zjarr.” (Ibėn Ebi Dunja)

Lartėmadhėria ėshtė prej cilėsive tė Allahut [subhanehu ve teala] dhe nuk i takon askujt pėrveē Tij, sepse vetėm Ai ka emra tė bukur dhe cilėsi tė pėrkryera, Atij i takojnė tė gjitha lavdėrimet dhe falenderimet, nė njė hadith kudsij qėndron: “Krenaria ėshtė ridaja ime, Lartmadhėria ėshtė izari Im, ai qė don tė mė shoqėron nė to, e dėnoj.” (Muslimi)

Ėshtė pėr t’u habitur me njeriun i cili bėhet mendjemadh, edhe pse dy herė ka kaluar nėpėr kanalin urinor, njė herė pikė uji e ndytur, sė dyti trupth i ndytur, e mes kėsaj ai bartė nė vete ndytėsyrė!

Pse pra mendjemadhėsia, pėr shkak pasurisė? Pasuria harxhohet. Pėr shkak fuqisė? Fuqia dobėsohet. Pėr shkak pushtetit? Nesėr mund tė humbet. Habi, habi me atė i cili bėhet mendjemadh dhe e di se kah vdekja ec dhe fundin e ka nė varr!!

Me’muni ka thėnė: asnjėri nuk bėhet mendjemadh vetėm se pėr shkak tė metave qė i gjenė nė vetvete, as qė bėhet kryelartė vetėm pėr shkak dobėsisė qė e ndien nė vetvete.

Haseni [radijallahu anhu] pa njė njeri pranė xhamisė i cili paraqitej mendjemadh dhe tha: shikoni kėtė njeri, nuk ka pjesė tė trupit e Allahu tė mos e kishte begatuar, dhe nuk ka pjesė tė trupit e djalli tė mos e kishte nėpėrkėmb.

Ėshtė thėnė: nuk bėhet kryelartė vetėm i poshtėri e as modest vetėm i larti.

Dije vėlla musliman se pėrfundimi i mendjemadhėsisė ėshtė i afėrt, shembujt pėr kėtė janė tė shumtė, Karuni ishte prej popullit tė Musait alejhis-selam, Allahu e pat begatua mirėpo ai u bė kryelartė dhe i padrejtė. Si ishte pėrfundimi i tij? Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Karuni ishte nga populli i Musait dhe ai shtypte atė popull ngase ne i patėm dhėnė aq shumė pasuri saqė njė grup i fuqishėm mezi bartnin ēelsat e (pasurisė sė) tij, e kur populli i vet tha: mos u kreno aq shumė sepse Allahu nuk i do tė shfrenuarit. Dhe me atė qė tė ka dhėnė Allahu, kėrko ta fitosh) botėn tjetėr, e mos le mangu atė qė tė takon nga kjo botė, dhe bėn mirė ashtu siē tė ka bė Allahu ty, e mos bėn tė kėqia nė tokė, se Allahu nuk i do ērregulluesit. Ai (Karuni) tha: mė ėshtė dhėnė vetėm nė sajė tė dijes time! Po a nuk e di se Allahu shkatėrroi para tij nga popujt e lashtė asish qė ishin edhe mė tė fuqishėm e mė tė pasur se ai, por mėkatarėt kriminel as qė do tė pyetėn pėr fjalėt e tyre (meqė Allahu i di). E ai (Karuni) doli pėrpara popullit tė vet me stolinė e vet, e ata qė kishin synim jetėn e kėsaj bote thanė: Ah, tė kishim patur edhe ne ashtu si i ėshtė dhėnė Karunit, vėrtetė ai ėshtė fatbardhė! E ata qė ishin tė zotėt e diturisė thanė: tė mjerėt ju, shpėrblimi i Allahut ėshtė shumė mė i mirė pėr atė qė besoi dhe bėri vepra tė mira, po atė nuk mund ta arrijė pėrveē durimtarėve. Po ne atė dhe pallatin e tij i shafuam nė tokė dhe, pėrveē Allahut nuk pati ndonjė qė ta mbrojė e as vetė nuk pati mundėsi tė mbrohet.” (Kasas, 76-81)

Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “derisa njė njeri ecte dhe zvaritte izarin e tij pėr tokė nga mendjemadhėsia, shembet toka dhe ai fundoset nė tė deri nė Ditėn e Kijametit.” (Buhariu)

Seleme ibėn Ekv’a [radijallahu anhu] transmeton se njė njeri u ushqye nė prezencė tė Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] me dorėn e tij tė majtė, dhe i tha: ushqehu me dorėn e djathtė! Ai ia ktheu: nuk mundem. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] tha: “mos patsh mundėsi”. Atė nuk e pengoi tė ushqehet me dorėn e djathtė vetėm se menjdemadhėsia dhe nuk mundi mė asnjėherė tė afroj dorėn e tij tė goja e vet.” (Muslimi)

Kujdes, kujdes vėlla musliman nga mendjemadhėsia sepse pėrfundimin e ka tė dhembshėm, e shembujt pėr kėtė janė tė shumtė. Imran ibėn Musa thotė: lexova nė disa libra: nuk kam parė askend qė ėshtė bėrė mendjemadh ndaj atyre qė ishin nėn tė, vetėm se nė tė njejtėn masė ka shijuar nėnēmim prej atyre qė ishin mbi tė.




SQARIM I NDALIMIT TĖ ASHPĖR TĖ DĖSHMISĖ SĖ RREJSHME


36. Ebu Hurejrja [radijallahu anhu] transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: a dėshironi qė t’ju informoj pėr mėkatet mė tė mėdha? i thamė: si jo o i Dėrguar i Allahut! Ai tha: shirku (t’i bėsh ortak Allahut), mosndėgjimi i prindėrve, pastaj sikur ishte mbėshtetur u drejtua dhe tha: veni re: fjala e rejshme dhe dėshmia e rrejshme, fjala e rejshme dhe dėshmia e rrejshme, fjala e rejshme dhe dėshmia e rrejshme, vazhdmisht e pėrsėritte derisa menduar se nuk do tė hesht.” (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “largohuni fjalės shpifėse” (Haxh – 13), “edhe ata qė nuk dėshmojnė rrejshėm” (Furkan – 72)

Fjalė e rrejshme ėshtė pėr qėllim ēdo fjalė pėrveē tė vėrtetės, pra ēdo gėnjeshter apo fjalė e kotė nėnkuptohet nga hadithi i lartėpėrmendur.

Kurtubiu thotė: dėshmi e rrejshme ėshtė dėshmia me tė pavėrtetė pėr tė arritur deri te gjėrat e kota sikur: vrasjen e tė pafajshmit, marrjen e pasurisė, lejimin e haramit, ndalimin e hallallit. Nuk ka mėkat mė tė dėmshėm se sa ajo e as mė shkatėrruese pas shirkut.

Ibėn Dekik El-Id thotė: Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] mund qė t’i kėtė kushtuar rrėndėsi ndalimit tė dėshmisė sė rrejshme pėr shkak lehtėsisė sė ndodhies sė saj mes njerėzve dhe dėmit tė saj sepse muslimani largohet prej shirkut si dhe natyra e shėndoshė nuk pranon mosrrespektimin e prindėrve kurse dėshmia e rrejshme ka nxitės tė shumtė, mu pėr kėtė i ėshtė dhėnė mė tepėr rrėndėsi e jo qė ky ėshtė mėkat mė i madh se sa ato qė u pėrmendėn nė hadith.

Ai qė nuk largohet prej fjalės sė kotė nuk ka shpėrblim pėr agjėrimin e tij pėr shkak kėtij mėkati, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “kush nuk e lė fjalėn e kotė dhe tė punuarit sipas saj dhe injorancėn, Allahu nuk ka nevojė qė ai tė lė hajen dhe pijen.” (Buhariu)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Ndalimi i padrejtesis   Sun Oct 28, 2007 5:18 am

34. Xhabiri [radijallahu anhu] transmeton se Pejgamberi a.s. ka thėnė: “ruhuni nga padrejtėsia sepse padrejtėsia ėshtė errėsirė Dtiėn e Kijametit. Ruhuni nga kopracia sepse kopracia i shkatėrroi popujt para jush, i shpuri ata nė derdhjen e gjakut dhe lejimin e gjėrave tė ndaluara.” (Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “tė padrejtit nuk kana ndihmėtarė” (Haxh – 71), “mos anoni kah ata qė bėnė padrejtėsi, e pėr atė shkak t’ju kapė zjarri, sepse pėrveē Allahut nuk keni ndonjė mbrojtės, e mbeteni tė pa ndihmuar.” (Hud – 113)

Thotė Ragibi: padrejtėsi (dhulm) ėshtė dalje nga vija e drejtėsisė dhe mu pėr kėtė definohet si: vėndimi i gjėravė jo nė vendin e vet tė caktuar, ky ėshtė mendimi i shumicės sė dijetarėve. Disa tė tjerė e definojnė dhulmin: dėnimi pėr gabimet e tjetėrkujt dhe ai ėshtė dy lloje:

1. padrejtėsia ndaj vetvetes, mėkati mė i madh i kėtij lloji ėshtė shirku, siē thotė Allahu “vėrtet shirku ėshtė padrejtėsia mė e madhe” (Lukman – 13). Nė Kur’an mė sė shumti pėrmendet padrejtėsia me kėtė kuptim, siē thotė Allahu s.a. : “jobesimtarėt janė ata tė padrejtit” (Bekare – 254)

2. padrejtėsia ndaj tjetėrkujt, siē ėshtė pėrmendur nė fillim tė Fjalimit Lamtumirės: “Allahu [subhanehu ve teala] e ka ndaluar mes jush derdhjen e gjakut, psurinė dhe nderin tuaj pėrveē se me tė drejtė siē janė tė ndaluara (disa gjėra) nė kėtė ditė, nė kėtė vend dhe nė kėtė muaj.” (Buhariu)

Ka shumė ajete dhe hadithe qė flasin pėr ndalimin dhe qortimin e padrejtėsisė. Allahu [subhanehu ve teala] ėshtė i pastėr prej padrejtėsisė dhe e ka bėrė atė tė ndaluar ndėrmjet njerėzve siē pėrmendet nė hadith kudsij: “O robėrit e Mij! Unė ia kam ndaluar Vetes padrejtėsinė dhe e kam bėrė tė ndaluar mes jush, pra mos bėni padrejtėsi!” (Muslimi), pėr kėtė, tė padrejtit nuk kanė ndihmėtarė dhe Ditėn e Kijametit kur zemrat do tė arrinė nė fyt, nuk kanė asnjė tė afėrt e as qė do tė ndėrmjetėson ndokush pėr ta, “tė padrejtit nuk kanė as mik e as ndėrmjetėsues qė i shkon fjala” (Gafir – 18)

Vėlla i dashur! Mos ano kah i padrejti sepse do tė tė kaplon ajo qė e kaplon atė “mos anoni kah ata qė bėnė padrejtėsi, e pėr atė shkak t’ju kapė zjarri” (Hud – 113)

Padrejtėsia e ka pėrfundimin e afėrm, mos tė tė mashtroj, vėlla musliman, fakti se Allahu i liron disa tė padrjetė, pėrfundimi i tyre do tė jetė patjetėr i keq, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “ Allahu e liron tė padrejtin mirėpo kur e kap nuk shpėton – pastaj lexoi “Ja kėshtu ėshtė kur Allahu kap vendet qė janė zullmqare. Vėrtet ndėshkimi i Tij ėshtė i dhembshėm dhe i ashpėr” (Hud – 102)”

Pėrfundimi i padrejtėsisė ėshtė i keq, ėshtė errėsirė Ditėn e Kijametit kurse i padrejti do tė vij me asnjė tė mirė me vete, thotė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] : “a e dini se kush ėshtė falimentues? Ata thanė: te ne ėshtė ai qė nuk ka as dirhem as tė mira tjera. Ai tha: falimntues prej ummetit tim ėshtė ai qė vjen Ditėn e Kijametit me namaz, agjėrim, zekat mirėpo kėtė ka sharė, tjetrin ka shpif, ka ngrėnė pasurinė e kėtij, ka derdhė gjakun e atij, ka rrah kėtė. Do t’u jipen kėtyre prej tė miravė tė tij, nėse i harxhohen tė mirat para se ti lajė ato, do tė mirret prej mėkateve tė tyre dhe do tė gjuhen mbi tė e pastaj do tė gjuhet nė zjarr.” (Muslimi)

Pėr kėtė “kush ka bėrė ndonjė padrejtėsi nė nder apo diē tjetėr ndaj ndonjėrit le tė kėrkoj falje prej tij sot para se tė vij Dita ku nuk ka dinar as dirhem, nėse ka punė tė mira i mirrėn ato aq sa ka bėrė padrejtėsi, e nėse nuk ka punė tė mira mirren nga tė kėqiat e atij qė i ka bėrė padrejtėsi dhe i jipen atij.” (Buhariu)

Ne jemi ummeti mė i mirė prej tė gjithė njerėzve, i ndihmojmė atij qė i ėshtė bėrė padrejtėsi, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “ndihmoe vėllain tėnd qoftė i padrejtė ose qė i ėshtė bėrė padrejtėsi! Ata thanė: o i Dėrguar i Allahut, nėse i ėshtė bėrė padrejtėsi i ndihmojmė, mirėpo si ta ndihmojmė nėse ėshtė i padrejtė? Tha: ta ndalosh nga padrejtėsia sepse lėnia e tė padrejtit pa dėnim ėshtė lajmėrim pėr ardhjen e dėnimit.” (Tirmidhiu)

Kujde, kujdes vėlla nga lutja e atij qė i ke bėrė padrejtėsi, sepse nuk ka ndėrmjet saj dhe Allahut perde “ruhu nga duaja e atij qė i k bėrė padrejtėsi sepse nuk ka ndėrmjet saj dhe Allahut perde” (Buhariu)

Muavi [radijallahu anhu] ka thėnė : unė turpėrohem t’i bėj padrejtėsi atij qė nuk ka ndihmėtar askend pėrveē Allahut.

Omer ibėn Abdulazizi i shkruajti njė nėpunėsit tė tij: nėse fuqia yte tė shtyn qė njerėzve t’u bėsh padrejtėsi, pėrkujto fuqinė e Allahut mbi ty!

Ėshtė thėnė: padrejtėsia ėshtė prej gjėrave qė mė sė tepėrmi shkakton largimin e tė mirave dhe shpejtimin e tė kėqiave.

Kujdes, kujdes vėlla musliman nga padrejtėsia sepse pėrfundimin e ka tė keq, gjykues ėshtė Allahu i Cili e sheh edhe atė qė shikon me bisht tė syrit dhe atė qė njerėzit e fshehin ne gjoksat e tyre.

Varri ėshtė errėsirė e llahtarshme, pėrkujtoje burgun tėnd nė tė.

Llogaria para Allahut ėshtė e gjatė, prandaj shpėtoje vetveten.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Kujdesi nga zemerimi   Sun Oct 28, 2007 5:18 am

33. Ebu Hurejrja [radijallahu anhu] transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “nuk ėshtė i fuqishėm ai qė ka fuqi trupore, i fuqishėm ėshtė ai qė frenon veten kur zemėrohet” (Buhariu dhe Muslimi)

Alalhu [subhanehu ve teala] thotė: “dhe ata qė u shmangėn mėkateve tė mėdha e tė shėmtuara, dhe kur hidhėrohen ata falin” (Shura – 37), “ata tė cilėt japin kur janė nė bollėk dhe kur janė nė vėshtirėsi dhe qė e frenojnė mllefin, qė ua falin njerėzve, e Allahu i do bamirėsit” (Ali imran – 134)

Nga hadithi i lartėpėrmendur mėsojmė pėr vlerėn e frenimit tė mllefit dhe pėrmbajtjes sė vetvetes nga zėnka, pėrēarja dhe dėshira pėr tė fituar gjatė zemėrimit.

Ai qė frenon zemėrimin duke patur mundėsi qė ta zbatoj atė, ka shpėrblim tė madh. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: kush e frenon zemėrimin duke patur mundėsi qė ta realizon atė, e thėrret Allahu Ditėn e Kijametit para tė gjitha krijesave dhe ia mundėson tė zgjedh cilėn tė dėshiron nga hyrytė” (Tirmidhiu)

Dije se zemėrimi i shpejtė ėshtė prej veseve tė mendjelehtėve ashtu siē ėshtė moszemėrimi virtyt i tė menēurve. Zemėrimi mbledh keqardhjen dhe njeriu ėshtė mė i fortė qė tė pėrmirėsoj gabimin para se tė zemėrohet se pas tij.

Pasi qė zemėrimi ėshtė prej veseve tė shėmtuara, njeriu duhet qė tė adaptoj veten pėr t’u larguar nga ai, duke u kujdesur pėr gjėrat qė vijojnė:

1. Pasi qė zemėrimi jo pėr shkak tė Allahut ėshtė prej cytjes sė djallit atėherė kėrkimi i mbrojtjes nga djalli ėshtė shkak pėr largimin e tij. Sulejman ibėn Suredi thotė: dy njerėz u grindėn nė prani tė Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] dhe njėrit prej tyre iu skuqėn sytė nga zemėrimi, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] tha: unė e di njė fjalė tė cilėn nėse e thotė do tė largohet nga ai zemėrimi: eudhu bil-lahi mineshshejtanirraxhim (kėrkoj mbrojtja tek Allahu nga djalli i mallkuar)” (Muslimi)

2. Abdesti e shuan zemėrimin, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “zemėrimi ėshtė prej djallit kurse djalli ėshtė krijuar prej zjarrit, e zjarri shuhet me ujė. Kur ndonjėri prej jush zemėrohet le tė merr abdest” (trasmeton Ahmedi ne Musned)

3. Ndryshimi i pozitės gjatė hidhėrimit ndikon nė zvogėlimin e tij, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “nėse zemėrohesh duke qenė nė kėmbė, ulu, e nėse zemrohesh duke qėne ulur, ngritu nė kėmbė – apo tha: shtrihu” (trasmeton Ahmedi ne Musned)

4. Heshtja ėshtė ilaē i fuqishėm i zemėrimit, thotė Pjgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] “ kur ndonjėri prej jush tė zemėrohet le tė hesht” ( Ahmedi)

Ky ėshtė hidhėrimi jo pėr shkak tė Allahut i cili ėshtė i ndaluar, kurse hidhėrimi i kėrkuar dhe i lavdėruar ėshtė hidhėrimi kur shkelen kufinjtė e Allahut dhe kur duhet tė ndihmohet feja e Tij, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “kush madhėron atė qė Allahu e bėri tė shenjtė, ajo ėshtė mė e dobishme pėr te Zoti i vet.” (Haxh – 30)

Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] nuk ėshtė hakmarrė pėr vetveten e tij, mirėpo kur janė shkelė urdhėrat e Allahut asgjė nuk ka mundur tė ndalė zemėrimin e tij. Nė rrastin e mahzumijes e cila kishte vjedhur e shohim se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] zemerohet pa masė kur ndėrmjetėson miku dhe i dashuri i tij, pėr t’ia falur asaj gabimin, Aishja [radijallahu anhu] transmeton kėtė rrast dhe thotė: kurjshėt u brengosėn mė rrastin e gruas nga fisi Mahzum dhe thanė: kush mund tė ndėrmjetėsoj te Pejgamberi a.s.? pastaj thanė: nuk guxon asnjėri pėrveē tė dashurit tė Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] Usames. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i tha: a ndėrmjetėson nė njė prej ligjeve tė Allahut [subhanehu ve teala] ? Pastaj mbajti njė fjalim dhe tha: o njerėz! Popujt para jush u shkatėrruan sepse kur vjedhte njeriu me autoritet e lironin kurse kur vjedhte i dobėti e zbtonin mbi tė dėnimin, pasha Allaun sikur Fatimja bija e Muhamedit tė vjdhte do t’ia preja dorėn.” (Buhariu dhe muslimi)

Xha’fer ibėn Muhamedi ka thėnė: zemėrimi ėshtė ēelėsi i tė gjitha tė kėqiave.

I ėshtė thėnė Abullah ibėn Mubarekut: na e pėrmbledh moralin e lartė nė njė fjalė! Tha: moszemėrimi. Tė njejtėn fjalė e ka thėnė Imam Ahmedi dhe Is-hak ibėn Rahuvjea.

Transmetohet se njė njeri iu drejtua Omer ibėn Abdulazizit me disa fjalė qė e zemėruan dhe i tha: dėshiron qė tė mė provokon dajlli, ruhu dhe mos e pėrsėrit kėtė, Allahu tė faltė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Ndalimi i bartjes se fjaleve (nemimes)   Sun Oct 28, 2007 5:19 am

32. Hudhejfeja [radijallahu anhu] thotė: kam dėgjuar Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] duke thėnė: bartėsi i fjalėve nuk hyn nė xhennet.” (Muslimi) Kurse ne transmetimin e Buhariut qėndron “ai i cili fshehurazi i ndėgjon fjalėt pastaj i bartė ato nuk hyn nė xhennet”

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “qė ėshtė pėrgojues dhe banė fjalė ndėr njerėz” (Kalem – 11)

Fjala nemime gjuhėsisht d.m.th. : pėrshpėritje, lėvizje e lehtė. Kurse kuptimi terminologjik ėshtė: bartja e fjalėve prej njėrit te tjetri pėr pėr tė shkaktuar pėrēarje.

Pra ai i cili e di se bartja e fjalėve ėshtė e ndaluar dėnohet me privim nga xhenneti ashtu siē dėnohet nė jetėn e varrit. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] kaloi pranė dy varreve dhe tha: kėta dy tash po dėnohen, jo pėr diēka tė madhe. Njėri prej tyre ka bartė fjalėt ndėr njerėzit kurse tjetri nuk ėshtė kujdesur nga stėrpikja me urinė gjatė kryerjes sė saj” (Buhariu dhe Muslimi)

Atij qė dikush i sjell fjalė nga njerėzit duhet qė tė mos i besoj ato e as qė tė mendoj keq pėr atė qė i janė bartė fjalėt, as tė mos mundohet t’i verifikoj ato fjalė, ta ndaloj dhe shėmtoj bartėsin e fjalėve, e nėse nuk ndalet nga kjo vepėr atėherė duhet ta urrej. Mė pas tė mos e bėj tė njejtin gabim qė e ka bėrė bartėsi i fjalėve duke i bartė fjalėt e tij dhe kėshtu tė bėhet i njejtė sikur ai.

E tėrė kjo nėse nuk ka dobi fetare nė bartjen e fjalėve, nė tė kundėrtėn bartja e fjalėve ėshtė vepėr e preferuar ose e obliguar sikur ai i cili verėn ndokėnd qė mundohet tė nėpėrkėmbė nderin e ndonjė muslimani ose pasurinė e tij me padrejtėsi.

Utbiu ka thėnė: ndėgjova njė plakė duke kėshilluar djalin e saj: ruaje fshetėsinė dhe ke kujdes nga bartja e fjalėve sepse ajo nuk lė miqėsi pa e shkatėrruar as zili pa e ndezur atė.

Jahja ibėn Ebi Kethir ka thėnė: atė qė e bėn bartėsi i fjalėve pėr njė orė nuk mund ta bėj magjistari pėr njė muaj.

Muaviu i tregoi Ahnefit disa gjėra qė kishte ndėgjuar pėr tė e Ahnefi e ndaloi atė. Muaviu i tha: mė ka treguar njeri i besueshėm, kurse Ahnefi ia ktheu: njeriu i besueshėm nuk tregon gjėra tė neveritura
Ndalimi i pėrgojimit



31. Ebu Hurerja [radijallahu anhu] transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “A e dini se ē‘ėshtė pėrgojimi? Ata u pėrgjigjėn: Allahu dhe Pejgamberi i Tij e dijnė mė sė miri. Pastaj ai tha: tė pėrmendish vėllain tėnd pėr gjėra qė ai i urren. Dikush pyeti: ē‘mendon nėse gjėrat qė i pėrmendi janė tė vėrteta? Ai u pėrgjigj: nėse janė tė vėrteta atėherė e ke pėrgojuar e nėse janė tė pavėrteta atėherė ke shpifur pėr tė.” (Transmeton Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] ka thėnė: “Mos pėrgojoni njėri tjetrin, a mos ndonjėri prej jush dėshiron tė hajė mishin e vėllait tė vet tė vdekur? Atė pra e urreni! Kini frikė nga ndėshkimi i Allahut, e Allahu ėshtė mėshirues, Ai pranon shumė pendimin.” (Huxhurat – 12)

Pėrgojimi ėshtė: tė pėrmendėsh njeriun nė mosprezencėn e tij me gjėra qė ai i urren.

Pėrgojimi ėshtė prej veprave mė tė shėmtuara dhe mė tė shpėrndara nė mesin e njerėzve, ashtuqė pak janė ata qė kanė shpėtuar prej kėtij vesi. Allahu [subhanehu ve teala] e ka pėrngjasuar pėrgojimin me tė ushqyerit me kofomėn e njeriut, sepse i vdekuri nuk e di nėse ndokush ushqehet me mishin e tij ashtu sikur i gjalli qė nuk e di nėse ndokush e pėrgojon. Katadeja ka thėnė: ashtu siē ndonjėri prej jush nuk ushqehet me kufomen e njeriut tė vdekur, ashtu le tė mos e pėrgojoj tė gjallin.

Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “ kur u ngrita nė qiell, kalova pranė njė populli tė cilėt thonjtė i kishin prej hekuri me tė cilėt i gėrvishtnin fytyrat dhe gjoksat e tyre. Pyeta Xhibrilin: kush janė kėta? U pėrgjigj: kėta janė ata qė hanė mishin e njerėzve dhe i prekin nė nderin e tyre.” (Transmeton Ebu Davudi dhe Ahmedi)

Ashtu siē ndalohet pėrgojimi ndalohet edhe ndėgjimi i pėrgojimit, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “dhe kur ndėgjojnė fjalė tė kota, i kthejnė shpinėn” (Kasas – 55) prandaj muslimani kur ndėgjon pėrgojim tė ndaluar duhet qė ta refuzoj si dhe ta ndaloj pėrgojuesin nga kjo vepėr, nėse nuk mundet, atėherė duhet qė tė largohet nga nga ai tubim nėse mundet, thotė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] “kush refuzon fjalėt qė prekin nderin e vėllait tė tij Allahu do ta largon zjarrin nga fytyra e tij Diten e Kijametit” (transmeton Tirmidhiu)

Ebu Kilabe thotė: kam ndėgjuar Ebu Asimin duke thėnė: nuk kam pėrgojuar askend prej atėherė kur kam kuptuar se pėrgojimi ėshtė i ndaluar, kurse Mejmun ibėn Sijahi askėnd nuk pėrgojonte si dhe nuk lejonte qė nė prezencė tė tij dikush tė pėrgojohet, e ndalonte ose largohej nga ai tubim.

Pėrgojimi lejohet pėr qėllime tė shėndosha e tė ligjėsuara nėse nuk mundet tė arrihet deri tek ato pėrveē se me pėrgojim, ato janė gjashtė rraste:

1. nė rraste kur ndokujt i bėhet padrejtėsi, i lejohet atij qė t’ia paraqet kadiut problemin dhe te pėrmendė se kush i ka bėrė padrejtėsi.

2. kėrkimi i ndihmės prej atij qė ka mundėsi pėr tė ndaluar njė vepėr tė keqe siē ėshtė fjala: filani vepron kėtė vepėr dhe duhet ta ndalojmė.

3. gjatė kėrkimit tė fetfasė (pėrgjigje fetare rreth ndonjė problemi) si pėr shembull: filani mė ka bėrė kėtė padrejtėsi, a ka tė drejtė?

4. njoftimi i muslimanėve pėr njė vepėr tė keqe duke ua tėrhequr vėrejtjen dhe duke i kėshilluar.

5. pėrgojimi i atij qė botėrisht i bėn mėkatet apo risitė nė fe.

6. pėr tė njoftuar se pėr cilin bėhet fjalė.

Mė parė ėshtė thėnė: mos u nga ai qė gėnjen pėr tjerėt se nuk gėnjen pėr ty si dhe mos u se nuk i bartė fjalėt tua ai qė ti sjellė fjalėt e tjerėve.

Hasan Basriut i ėshtė thėnė: filani tė ka pėrgojuar. Ai ia dha njė pjatė me hurma tė freskėta qė t’ia dėrgon pėrgojuesit. Pėrgojuesi erdhi tek Hasan basriu dhe i tha: tė pėrgojova kurse ti mė dhe dhuratė? Ai ia ktheu: ti m’i dhurove tė mirat tua dhe desha qė tė ta kthej me tė mirė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Ndalimi i gėnjeshtrės   Sun Oct 28, 2007 5:20 am

30. Abdullah ibėn Amėr ibėn Asi [radijall-llahu anhu] trasnmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “katėr cilėsi kush i ka ėshtė hipokrit i pastėr, e kush e ka vetėm njė cilėsi ai ka njė cilėsi tė hipokrizisė derisa tė braktisė atė: kur t’i lihet njė gjė nė besė e tradhėton, kur flet gėnjen, kur premton mashtron dhe kur kacafytet pėlcet.” (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “ mos iu qas asaj pėr tė cilėn nuk ke dituri” (Isra – 36)

Dije se gėnjeshtra ėshtė prej sėmundjeve mė tė rrėnda qė i kaplon shoqėritė, ėshtė ves me dėme tė mėdha sepse nuk mund tė paramendohet njė shoqėri e mirfilltė ku bazė e mardhėnieve ndėrnjerzore ėshtė gėnjeshtra.

Gėnjeshtra ėshtė cilėsi e hipokritėve siē u pėrmend nė hadithin e lartėpėrmendur, gėnjeshtari gėnjen pėr shkak moralit tė tij tė cekėt pėr kėtė ai ėshtė shumė larg nga morali islam. “ėshtė pyetur Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] : a mund qė besimtari tė jetė frikacak? Ka thėnė: po. Pastaj ėshtė pyetur: e koprac? Pėrsėri ka thėnė po. Mė pas ėshtė pyetur: a mund tė jetė besimtari gėnjeshtar? Ka thėnė: jo” (Muvetta i Imam Malikut)

Cilėsia mė e urrejtur pėr Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka qenė gėnjeshtra. Aishja [radijall-llahu anha] ka thėnė: “nuk ka patur ndonjė sjellje mė tė urrejtur pėr Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] se gėnjeshtra. Nėse ndonjė njeri gėnjente nė praninė e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] vazhdimisht mendonte pėr tė derisa tė pendohej ai njeri.” (Tirmidhiu i cili thotė: hadithi ėshtė hasen). Nėse njerėzit ikin prej gėnjeshtrės pėr shkak tė qenurit tė saj ves i neveritur gjithashtu ikin edhe melekėt prej kėtij vesi “kur njeriu gėnjen, largohet prej tij meleku njė milje nga fėlliqėsira qė bėn ky njeri” (Tirmidhiu i cili thotė: hadith hasen xhejjid garib)

Gėnjeshtra ėshtė gėnjeshtėr qoftė ajo nė tallje apo nw seriozitet, kur flet me fėmiun apo me tė rriturin, madje edhe nėse “ i thotė fėmiut merre kėtė pastaj nuk ia jep llogaritet gėnjeshtėr” (Imam Ahmedi nė Musnedin e tij)

Gėnjeshtra mė e madhe ėshtė gėnjeshtra mbi Allahun “e kush ėshtė mė i padrejtė se ai qė gėnjen mbi Allahun apo thotė: mua mė shpallet (fjala e Zotit) e atij nė realitet nuk i shpallet asgjė (En’am – 93), “e kush ėshtė mė mizor se ai qė trillon gėnjeshtėr pėr Allahun? Tė tillėt paraqiten para Zotit tė tyre, e dėshmitarėt thonė: kėta ishin qė gėnjyen ndaj zotit tė tyre, pra mallkimi i Zptit qoftė kundėr mizorėve.” (Hudė – 18)

Prej shpifjes llogaritet edhe gėnjeshtra mbi Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i cili thotė: “ai i cili gėnjen mbi mua qėllimisht le tė pėrgatit karrigen prej zjarri” (Muslimi)

Fudajl ibėn Ijadi ka thėnė: nuk ka pjesė tė trupit mė tė dashur pėr Allahun se gjuha nėse ajo e flet tė drejtėn dhe nuk ka pjesė tė trupit mė tė urrejtur se gjuha nėse ajo gėnjen.

Besnikėria



29. Abdullah ibėn Mes’udi [radijall-llahu anhu] transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “besnikėria shpien nė mirėsi, mirėsia shpien nė xhennet, njeriu vazhdmisht ėshtė besnik derisa tė rregjistrohet tek Allahu i tillė. Gėnjeshtra shpien nė mėkate, mėkatet shpiejnė nė xhehnem, njeriu vazhdimisht gėnjen derisa tė rrgjistrohet tek Allahu gėnjeshtar. (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “O ju qė keni besuar! Kinie frikė Allahun dhe bėhuni me besnikėt.” (Teube – 10), poashtu thotė: “sikur ata tė jenė besnik ndaj Allahut do tė ishte mė mirė pėr ta.” (Muhammed – 21)

Besnikėri (es-sidk) don tė thotė: pėrputhja e fjalėve qė flet njeriu me atė qė ka nė zemėr, pra pėrputhja e fjalėve me realitetin.

Dijetarėt pėr kuptimin e hadithit kanė thėnė: besnikėria tė orienton kah punėt e mira qė janė larg ēdo gjėje tė shėmtuar, kurse mirėsia “el birr” ėshtė fjalė pėrmbledhėse pėr tė gjitha punėt e mira. Disa tė tjerė kanė thėnė se “el birr” ėshtė xhenneti edhe pse pėrfshirja e tė dy kuptimeve lejohet. Sa i takon gėnjeshtrės ajo shpien nė degjenerim.

Ky hadith na nxit qė tė kėrkojmė besnikėrinė nė ēdo aspekt e ai qė e pėrvetėson kėtė vyrtyt rregjistrohet tek Allahu nė listėn e besnikėve.

Besnikėria ėshtė prej gjėrave tė patjetėrsuara nė shoqėrinė njerzore si dhe themel i rrėndėsishėm nė ndėrtimin e saj. Sikur tė mos ketė bėsnikėri do tė humbeshin tė gjitha lidhjet e shoqėrisė dhe lidhjet shoqėrore ndėrmjet njerėzve sepse nuk mund tė paramendohet shoqėri me individė qė nuk veprojnė ndėrmjet tyre me besnikėri.

Besnikėria ėshtė natyrshmėri e njerėzve, pėr kėtė mjafton argument se fėmiut nėse ia rrėfen njė tregim ku bėhet fjalė pėr njė njeri besnik dhe njė tregim tjetėr ku flitet pėr njė gėnjeshtar do ta don besnikun dhe do ta urrej gėnjeshtarin.

Merudhij thotė: e pyeta Ahmed ibėn Hanbelin: si e kanė arritur famėn njerzit kolosė tė cilwt pėrmenden pėr punėt e tyre tė mira? Mė tha: me besnikėri, pastaj tha: besnikėria ėshtė e lidhur me bujarinė.

Fudajl ibėn Ijadi ka thėnė: njerėzit nuk mund tė stolisen me diē mė tė bukur se besnikėria.

Bilali deshi qė tė fejonte vėllain e tij me nje grua kurejshite dhe i tha familjes sė saj: neve na njhini, ishim robėr e Allahu na liroi, ishim tė humbur e Allahu na udhėzoi, ishim tė varfėr e Allahu na pasuroi. Unė dėshiroj qė vėllain tim ta fejoj me filanen prej familjes suaj, nėse pranoni falenderimi i takon Allahut e nėse rrefuzoni Allahu ėshtė mė i Madh. Kur ndėgjuan kėto fjalė filluan tė flasin njėri me tjetrin dhe thanė: Bilali ėshtė i njohur me nxitimin e tij pėr tė pranuar prej tė parėve Islamin, me prezentimin e tij nėpėr luftėra, me pozitėn e tij te Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] , pra martonie vėllain e tij, dhe ata pranuan. Pasi u kthyen i tha vėllai i tij: Allahu tė faltė! i pėrmende tė mirat e tė tjerat i le! Bilali ia ktheu: ngadal o vėlla! Isha besnik nė fjalėt qė thash dhe tė martoi besnikėria.

Ismail ibėn Abdullah el Mahzumij ka thėnė: Abulmelik ibėn Mervani mė urdhėroi qė t’ua mėsoj fėmijėve tė tij besnikėrinė ashtu siē ua mėsoj Kur’anin dhe t’i largoj nga gėnjeshtra edhe nėse bėhet fjalė pėr vrasje.

Rib’i j ibėn Harrashi nuk kishte gėnjyer asnjėherė. Dy djemtė e tij ishin nisur prej nė Horasan pėr t’u kthyer nė shtėpi, mirėpo kishin bėrė mėkat sepse ishin vonuar. Njė nėpunės shkoi te Haxhaxhi dhe i tha atij: njerėzit mendojnė se Rib’i j ibėn Harashi asnjėherė nuk ka gėnjyer e dy djemtė e tij kanė ardhur prej Horasani mėkatarė! Haxhaxhi tha: ma sjellni kėtu! Pasi qė erdhi iu drejtua me fjalėn: zotėri! Rib’i ju i tha: ēka don? Ai pėrsėri iu drejtua: ē‘ėshtė puna me dy djemtė e tu? Ai tha: Allahut i kėrkojmė ndihmė, i lash nė shtėpi. Haxhaxhi i tha: mos ke dert nuk do t’u bėj atyr keq, puna ėshtė nė dorėn tėnde
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Drejtėsia   Sun Oct 28, 2007 5:20 am

28. Abdullah ibėn Amėr [radijall-llahu anhu] transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “tė drejtit janė nė piedestale te ndriēuara nė tė djathtėn e Tė Mėshirshmit - e tė dy duart e Tij janė tė djathta – ata qė janė tė drejtė kur gjykojnė, janė tė drejtė nė famijlet e tyre dhe nė ēwshtjet qė i kanė nė pėrgjegjėsi.” (Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “jam urdhėruar qė tė mbajė drejtėsi mes jush” (Shura – 15), poashtu thotė: “bėhuni tė drejtė se vėrtet Allahu i do tė drejtit” (Huxhurat – 9)

Drejtėsia nė gjuėn arabe ka disa shprehje, prej tyre “adale” dhe “muadale” qė nėnkuptojnė barazi. Kurse shprehjet “adėl” dhe “idėl” janė tė pėrafėrta. Dallimi ėshtė nė atė se fjala “adėl” pėrdoret pėr gjėrat qė arrihen me logjikė sikur dispozitat. Kurse fjala “idėl” apo “adil” pėrdoren pėr gjėrat qė arrihen me shqisa sikur gjėrat qė numėrohen apo maten, pra “adėl” (drejtėsi) ėshtė barazia nė kthimin e gjėrave, nėse bėhet fjalė pėr tė mirė kthehet po aq e mirė dhe e kundėrta. Ihsan (bamirėsi) ėshtė qė ta kthej tė mirėn me njė mė tė mirė, kurse tė kėqen mė njė mė tė vogėl.

Kuptimi i hadithit ėshtė se kėtė vlerė tė madhe dhe kėtė pozitė tė lartė “a arrin ai qė ėshtė i drejtė nė pozitėn e tij qoftė ajo pozita e halifes, vilajetit, gjykatės, urdhėruesit nė tė mira dhe ndaluesit nga tė kėqiat, apo nė obligimet e tij qė ka ndaj famijles sė tij.

Pėr kėtė e gjejmė nė Kur’an se Allahu [subhanehu ve teala] e urdhėron Pejgamberin e tij qė tė jetė i drejtė “jam urdhėruar qė tė mbajė drejtėsi mes jush” (Shura – 15), dhe ajeti “ kur tė gjykoni mes njerėzve tė gjykoni me drejtėsi” (Nisa – 58)

Obligohemi qė nė gjykimet tona mos tė ketė vend epshi, porse t’i pėrmbahemi drejtėsisė nė tė gjitha ēėshtjet edhe nėse e drejta ėshtė nė dėmin tonė apo nė dėm tė njeriut mė tė afėrt qė kemi siē janė prindėrit dhe farefisi “o ju qė keni besuar vazhdimisht tė jeni dėshmues tė drejtė pėr hirė tė Allahut edhe nėse ėshtė kundėr vetvetes suaj, kundėr prindėrve ose kundėr tė afėrmve, le tė jetė ai pasanik ose varfanjak, pse Allahu di mė mirė pėr ta. Mos ndiqni pra epshin e t’i shmangeni drejtėsisė. Nėse shtrembėroni ose tėrhiqeni, Allahu hollėsisht di ēka punoni.” (Nisa – 135), kėtė metodologji duhet ta ndjekim edhe me njerėzit qė mė tėpėr i urrejmė “o ju qė besuat , bėhuni plotėsisht tė vendosur pėr hirė tė Allahut, duke dėshmuar tė drejtėn, dhe tė mos ju shtyj urrejtja ndaj njė populli e t’i shmangeni drejtėsisė; bėhuni tė drejtė sepse ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė. Kinie dro Allahun se Allahu di hollėsisht pėr atė qė veproni.” (Maide – Cool

Nė njė fjalė tė urtė thuhet: drejtėsia e pushtetmbajtėsit ėshtė mė e dobishme se frytet e kohės. Gjithashtu ėshtė thėnė: nėse pushtetmbajtėsi nuk ėshtė i drejtė njerėzit nuk e rrespektojnė.

Disa nėpunės i shkruan Omer ibėn Abdulazizit njė ankesė se qyteti i tyre ishte i pandėrtuar dhe kėrkonin ndihmw materiale pėr ndėrtim e ai ua ktheu: e kuptova letrėn tėnde, kur tė lexosh letrėn time fillo ndėrtimin e qytetit me drejtėsi dhe pastroj rrugėt e tij prej padrejtėsisė sepse kjo ėshtė rindėrtimi i tij me paqe.

Kur Omer ibėn Abdulazizi u shpall halife ndėrmori iniciativėn pėr dhėnien ēdonjėrit tė drejtėn e tij. Filloi me anėtarėt e familjes sė tij tė tubuar nė shtėpinė e hallės sė tij tė cilėn e rrespektonte. Ai tha: Pejgamberi i Allahut ka ndjekur njė rugė, pas vdekjes sė tij, shokėt e tij e ndjekėn tė njejtėn rrugė e kur udhėheqjen e mori nė dorė Muaviu, e tėrhoqi djathtas dhe majtas, pasha Allahin nėse Allahu mė jep jetė do ta kthej nė atė rrugė tė cilė e ndiqte Pejgamberi i Allahut dhe shokėt e tij. Halla e tij i tha: o djal i vėllait tim, unė kam frikė qė mos tė tė sjellin ata ditė tė zezė! Ai u pėrgjigj: ēdo ditė e frikshme ėshtė mė e vogėl se Dita e Kijametit

Vlera e te pėrmendurit Allahun




27. Ebu Musa el Esh’arij transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Shembulli i atij qė pėrmend Zotin e tij dhe atij qė nuk e pėrmend ėshtė sikur shembulli i tė gjallit dhe tė vdekurit.” (Buhariu)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Ti pėrmende Zotin tėnd nė vete (heshtas), me rrespekt e me dro, jo me shprehje tė larta, (pėrmende) nė mėngjes e nė mbrėmje dhe mos u bėn prej atyre qė nuk kanė kujdes.” (A’raf – 205), poashtu thotė: “… pėrmendenie shpesh Allahun ashtu qė tė gjeni shpėtim.” (Xhum’a – 10), dhe ajeti “O ju qė besuat, pėrmendni Allahun shumė, dhe madhėronie Atė mėngjes e mbrėmje.” (Ahzab- 41,42)

Pėrmendja e Allahut (dhikri) ndahet nė tre lloje: pėrmendje me gjuhė qė nėnkupton “fjalėt qė pėrmbajnė madhėrim (tesbih), falenderim dhe lartėsim. Pėrmendje me zemėr qė nėnkupton “meditimi nė gjėrat qė argumentojnė ekzistimin e Zotit siē janė argumentet kosmologjike dhe ato legjislative tė sheriatit – urdhėrat dhe ndalesat e Zotit – qė tė depėrtojė nė kuptimin e tyre dhe tė thellohet nė fshehtėsitė qė mbajnė ato”, dhe pėrmendja me trup qė nėnkupton “angazhimi i trupit nė rrespektimin e fjalės sė Allahut.”

Pra, vlera e dhikrit nuk pėrkufizohet nė fjalėt e gjuhės siē janė madhėrimi, falenderimi, lavdėrimi i Zotit porse ēdo vėpėr qė e urdhėron Allahu [subhanehu ve teala] zbatimi i saj ėshtė dhikėr siē ka thėnė Seid ibėn Xhubejri [rahimehull-llah] dhe dijetarė tė tjerė.

Atai [rahimehull-llah] ka thėnė: “ ndejet e dhikrit janė ndejet ku shtjellohen temat e gjėrave tė lejuara dhe tw ndaluara, rregullat e shitblerjes, faljes, agjėrimit, martesės, shkurorėzimit, haxhit dhe tė ngjashme.

Dhikri mė i mirė ėshtė ai qė bėhet mė gjuhė dhe me zemėr e nėse bėhet vetėm me njėrėn atėherė ai me zemėr ėshtė mė me vlerė. Pra nuk duhet qė tė lihet dhikri me gjuhė dhe me zemėr njėkohėsisht nga frika e veprės qė behėt pėr sy e faqe porse duhet me tė dy pjesėt tė pėrmendish Allahun [subhanehu ve teala] dhe tė kesh pėr qėllim arritjen e kėnaqėsisė sė Tij.

Nga hadithi i lartėpėrmendur mėsojmė pėr vlerėn e madhe tė dhikrit. Aty pėrngjasohet ai qė pėrmend Allahun [subhanehu ve teala] dhe ai qė nuk pėrmend me tė gjallin dhe tė vdekurin qė ka kuptimin “ se tek i gjalli ka dobi pėr atė qė e miqėson dhe dėm pėr atė qė e armiqėson gjė qė nuk e gjejmė tek i vdekuri.”

Dhikri ka dobi tė shumta, prej tyre:

-ata qė shumė pėrmendin Allahun [subhanehu ve teala] janė nxituesit nė tė mira qė arrijnė grada tė larta, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “ua tejkaluan tė veēuarit (mufridun)!ata pyetėn: kush janė tė veēuarit o i dėrguar i Allahut? Ai u pėrgjigj: ata dhe ato qė shumė pėrmendin Allahun.” (Muslimi)

- dhikri ėshtė fortifikatė e fortė pėr njeriun, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “ēdo njėri qė nė mėngjes apo nė mbrėmje thotė tre herė: -Nė emėrin e Atij qė me emrin e Tij nuk mund tė tė dėmtoj asgjė qė ėshtė nė qiell apo nė tokė, Ai ėshtė Gjithėndėgjues dhe i Gjithdijshėm- nuk mund ta dėmtoj atė asgjė.” (Tirmidhiu), pėr kėtė vėrejme se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] na urdhėron qė tė pėrmendim Allahun, ai thotė: “ju urdhėroj tė pėrmendni Allahun sepse ai qė pėrmend Allahun i pėrngjan atij qė e ndjekin pas armiqtw, e ai duke ikur strehohet nė njė fortifikatė dhe n veten prej tyre, njėashtu njeriu nuk mund ta j vetveten prej djallit vetėm se duke pėrmendur Allahun.” (Tirmidhiu i cili thotė: hadith hasen sahih garib)

-me dhikėr zgjidhen nyjet e djallit siē ka thėnė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] “kur njeriu shtrihet tė flejė, djalli ia lidh nė kokėn e tij tre nyje, kur ai zgjohet, nėse pėrmend Allahun i zgjidhet njė nyje, nėse merr abdes i zgjidhet nyja e dytė dhe nėse falet i zgjidhet edhe nyja e tretė dhe ndihet i freskėt dhe zemėrbardhė, nė tė kundėrtėn bėhet zemėrzi i poshtėr.” (Buhariu)

- ai qė pėrmend Allahun, Allahu e pėrmend atė, e kjo mjafton pėr t’u kuptuar vlera e dhikrit: “Mė pėrmendni qė t’ju pėrmend” (Bekare – 152)

- dhikri ėshtė ushqimi i zemrės dhe shpirtit, pa tė njeriu e humb dritėn dhe qwllimin e jetės dhe bėhet sikur gėrmadhė.

- dhikri e shton dashurinė ndaj Allahut [subhanehu ve teala] dhe ėshtė shkak qė Allahu ta don atė njeri.

- dhikri shkakton ndjenjėn e madhėrimit tė Allahut.

- dhikri ėshtė shkak pėr zbritjen e qetėsisė nė zemėr “pra, me tė pėrmendurit e Allahut qetėsohen zemrat” (R’ad – 28)

- dhikri ėshtė shkak pėr shpėtim “pėrmendenie Allahun shumė qė tė gjeni shpėtim” (Xhum’a 10)

Ka shumė argumente qė flasin rreth vlerės sė fjalėve tė ndryshme tė dhikrit mirėpo nuk po i pėrmendim kėtu pwr tw mos e zgjatur, e ai qė don tė dijė mė gjėrėsisht le tė konsultoj librat qė flasin rreth dhikrit.

Sa i takon etikės sė dhikrit, po pėrmendim si vijon:

- ai qė pėrmend Allahun duhet tė jetė nė gjendje mė tė mirė, nėse ėshtė ulur, i drejtuar kah kibla, i pėrkulur dhe i qetė kjo ėshtė mė mirė por nėse bėn dhikėr edhe duke mos qenė nė kėtė gjendje lejohet vetėm se e ka lėnė atė qė ėshtė mė mirė.

- duhet qė vendi ku bėn dhikėr tė jetė i pastėr, sepse me kėtė tregon rrespekt ndaj dhikrit dhe Atė qė e pėrmend, pėr kėtė preferohet dhikri nė xhami apo vende tjera tė pastra.

- duhet qė goja e tij tė jetė e pastėr, nėse nuk ėshtė e tillė, e pastron me misvak apo me ujw. Mos pastrami I gojws pwr tw bwrw dhikwr wshtw vepwr jo e pwlqyer, mirwpo nuk wshtw e ndaluar.

- preferohet dhikri nė ēdo kohė dhe gjendje pėrveē nėse ėshtė duke kryer nevojėn apo duke kryer aktin seksual etj.

- qėllimi i dhikrit ėshtė prania e vetėdijes, pra duhet qė tė jetė i vetėdijshėm dhe tė meditojė rreth fjalėve qė i thotė si dhe t’i kuptojė ato.

- duhet qė ai i cili ėshtė i angazhuar me ndonjė punė gjatė ditės apo natės dhe i kalon dhikri, ta kompenzojė atė nėse i mundėsohet
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Mėshira   Sun Oct 28, 2007 5:21 am

26. Xherir ibėn Abdullahi [radijallahu anhu] transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “ kush nuk mėshiron nuk mėshirohet” (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Muhamedi ėshtė i dėrguar i Allahut, e ata qė janė me tė (sahabėt) janė tė ashpėr kundėr jobesimtarėve, tė mėshirshėm ndėrmjet vete” (Feth – 29), poashtu thotė: “ndaj besimtarėve bėhu i pėrulur dhe i butė” (Hixhėr – 88)

Muslimi me njė sened tjetėr transmeton se Ekra’ ibwn Jabisi e pa Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] duke e puthur Hasenin [radijallahu anhu] dhe tha: unė kam dhjetė fėmij dhe asnjėrin prej tyre nuk e ka puthur. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ia ktheu: “ai qė nuk mėshiron nuk mėshirohet” Neveviu thotė: dijetarėt kanė thėnė se kjo fjalė e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ėshtė e pėrgjithshme, pėrfshinė mėshirėn ndaj fėmijėve dhe gjėra tjera.

Hadithi i lartėpėrmendur na nxit qė tė jemi tė mėshirshėm ndaj gjithė krijesave, ndaj besimtarit dhe jobesimtarit, ndaj kafshėve qė i zotėron apo kafshėve qė nuk i zotėron. Me mėshirė ndaj kafshėve nėnkuptohet edhe dhėnia e ushqimit, pijes, tė mos ngarkohen tepėr dhe mosrrahja e tyre.

Muslimani obligohet qė tė jetė i mėshirshėm ndaj vėllezėrve tė tij qė ta mėshiron Allahu, Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Allahu i mėshiron prej robėrve tė Tij ata qė janė tė mėshirshėm” (Buhariu), gjithashtu thotė: “mėshirė nuk ka vetėm ai qė ėshtė i keq” (Ebu Davudi), mėshira ėshtė vyrtyt i shoqėrisė islame, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Muhamedi ėshtė i dėrguar i Allahut, e ata qė janė me tė (sahabėt) janė tė ashpėr kundėr jobesimtarėve, tė mėshirshėm ndėrmjet vete” (Feth – 29), kurse Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “shembulli i besimtarėve nė mėshirėn, dashurinė dhe ndjenjat e tyre reciproke ėshtė sikur shembulli i trupit, nėse njė pjesė e tij ankohet tėrė trupi e ndien dhimbjen me pagjumėsi dhe temperaturė.” (Muslimi)

Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ėshtė shumbulltyra ynė mė e mirė, ai ka qėnė i mėshirshėm dhe i butė, Enesi [radijallahu anhu] thotė: “nuk kam parė ndonjė mė tė mėshirshėm ndaj fėmijėve se Pejgamberi a.s.” (Muslimi), kjo mėshirė nuk ka qenė e veēantė vetem ndaj fėmijėve porse i ka pėrfshirė edhe tė rriturit ashtu siē e ka pėrshkruar Zoti i tij “ ėshtė i ndijshėm dhe i mėrshirshėm pėr besimtarėt” (Teube – 128)

Nė njė fjalė ėshtė thėnė: prej shenjave tė fisnikėrisė ėshtė mėshira kurse ashpėrsia ėshtė shėnjė e poshtėrsisė.
Urdhėrimi nė punė tė mira dhe ndalimi prej tė kėqiave



25. Seid el Hudriu [radijallahu anhu] thotė: kam dėgjuar Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] duke thėnė: “kush sheh njė tė keqe le ta ndėron atė me dorėn e tij, nėse nuk mundet, le ta ndėron me gjuhėn e tij e nėse nuk mundet, atėherė le ta ndėron me zemrėn e tij e kjo ėshtė imani (besimi) mė i dobėt.”

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Nga ju le tė jetė njė grup qė thėrret nė atė qė ėshtė e dobishme, urdhėron pėr punė tė mbara dhe ndalon nga e keqja. Tė tillė janė ata tė shptuarit.” (Ali Imran – 104), poashtu thotė: “Ju jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr mirė tė ndaloni nga veprat e kėqia.” (Ali Imran – 110)

Fjala e pėrmendur nė hadith: “la ta ndėroj” ėshtė urdhėr nga i cili kuptojmė se kjo vepėr ėshtė e obliguar me njėmendėsinė e ummetit. Gjithashtu ajo e ka kuptimin e “kėshillės” e cila ėshtė feja nė tėrėsi, kurse urdhėri pėr punė tė mira dhe ndalimi nga tė kėqiat ėshtė obligim i mjaftueshėm (fard kifaje) – qė don tė thotė: nėse njė grup prej muslimanėve e kryen kėtė obligim bie pėrgjegjėsia nga tjerėt e nėse e lėnė pas dore kėtė obligim atėherė tė gjithė ata qė kanė mundėsi ta kryejnė kėtė obligim mirėpo nuk kanė bėrė njė gjė tė tillė pa arsye, kanė mėkat.

Urdhėri pėr punė tė mira dhe ndalimi nga tė kėqiat nuk ėshtė obligim i veēantė pėr njėrzit e pushtetit porse lejohet edhe pėr individėt e shoqėrisė islame sepse ai urdhėron dhe ndalon gjėrat rreth tė cilave ka dije pėr to, dhe kjo ndryshon me ndryshimin e rasteve. Nėse gabimi ndodh nė obligimet e dukshme apo nė ndalesat e njohura siē ėshtė namazi, prostitucioni e tė ngjashme, atėherė dihet se ēdo musliman ka dije rreth tyre. Nėse gabimet ndodhin nė gjėra tė paqarta pėr tė gjithė njerėzit dhe nė gjėra ku mund tė ketė mendimi (ixhtihadi) hapsirė nė atė rrast masa e gjėrė nuk ka tė drejtė nė ndėrhyrje e as tė ndalojė nga ajo vepėr porse ky ėshtė obligim i dijetarėve, e dijetarėt ndalojnė veprat rreth tė cilave ka koncenzus (ixhma) pėr ndalimin e tyre kurse ēėshtjet divergjente nė mesin e dijetarėve nuk mohoen, vetėm nė rrast se dėshiron qė ta kėshilloj pėr lėnien e asaj ēėshtjeje divrgjente pėr t’u larguar nga mospajtmi, pra kjo gjė preferohet nėse bėhet me butėsi. Kėrkohet nga urdhėruesi nė punė tė mira dha ndaluesi nga tė kėiat qė tė jėtė i butė pėr tė arritur qėllimin ashtu siē preferohet qė kjo pėrgjegjėsi t’i jipet atij qė njihet me cilėsi tė mira.

Dije se kjo temė ėshtė e rrėndėsishme sepse me kėtė arrihet mirqenia e tw gjithw njerwzve. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] nė mėnyrė stilistike na e pasqyron rrėndėsinė e urdhėrimit nė tė mira dhe ndalimit nga tė kėqiat duke e pėrngjasuar atė mė pronarėt e njė anijes, ai [sal-llaahu alehi ve sel-lem] thotė: “Shembulli i atij qė ndalon nga tė kėqiat dhe atij qė i vepron ato ėshtė njėsoj sikur shembulli i njė grupi njerėzish tė cilėt kanė hequr short se ku do te vendosen nė anije. Njėrit grup prej tyre i bie shorti qė tė vendoset nė katin e epėrm tė anijes kurse tė tjerėve nė atė tė poshtėm. Ata qė ishin nė katin e poshtėm kur mbushnin ujė kalonin kah ata qė ishin nė katin e epėrm dhe menduan: sikur ne tė shpėrthejmė anijen nė katin tonė pėr tė mos i pėnguar kėta nė katin e epėrm!! (Thotė Pejgmaberi a.s. ): nėse i lėnė tė veprojnė ashtu si mendojnė do tė fundosen tė gjithė e nėse i pengojnė shpėtojnė ata dhe tė tjerėt.” (Buhariu)

Nga ana tjetėr kur shtohen tė kėqiat dėnimi e kaplon tė mirin dhe tė keqin. Nėse nuk ndalohet i padrejti mund qė Allahu t’i dėnojė tė gjithė, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “le tė ruhen ata qė kundėrshtojnė rrugėn e tij (tė tė dėguarit) se ata do t’i zė ndonjė telashe, ose do t’i godas dėnimi i idhėt.” (Nur – 63), kurse Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “pasha Atė nė Dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im, ose do tė urdhėroni nė tė mira dhe tė ndaloni nga tė kėqiat ose Allahu do t’ju lėshoj dėnimin prej Tij e pastaj do tė luteni mirėpo nuk do t’ju pranhen lutjet.” (Tirmidhiu, hadithi ėshtė hasen)

Sa i takon mėnyrės sė ndalimit tė tė kėqiave dhe gradėt e saj Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i ka sqaruar nė hadithin qė u pqėrmend nė fillim tė temės, pra “ le ta ndryshoj me dorėn e tij, nėse nuk mundet me gjuhėn ė tij e nėse pėrsėri nuk mundet atėherė mė zemrėn e tij” fjala “ tė ndryshoj tė keqen me zemrėn e tij” d.m.th. :le ta urrej me zemrėn e tij pra nuk bėhet fjalė pėr largimin apo ndryshimin e tė keqes konkretisht, pėr arsye se ai nuk ka mundur pėrveē urrejtjes. Fjala “ky ėshtė besimi mė i dobėt” e ka kuptimin “besimi mė pak i frytshėm”

Kėrkohet nga urdhėruesi nė punė tė mira dhe ndaluesi nga tė kėqiat qė tė shoh nėse ndryshimi i tė keqes me dorė mund shpien deri te ndonjė e keqe mė tė madhe atėherė nuk e pėrdorė kėtė metodė por pwrdorė metodėn e kėshillimit dhe frikėsimit e nėse mendon se edhe fjala mund tė shkaktoj ndonjė tė keqe mė tė madhe atėherė e ndryshon atė me zemėr dhe rehatohet.

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “O ju qė besuat, ruane veten tuaj! Ai qė ka humbur, nuk ju dėmton juve kur jeni nė rrugė tė drejtė.” (Maide – 105)

Ebu Umejje Esha’banij ka thėnė: e pyeta Ebu Tha’lebe elHushenijin pėr kėtė ajet e ai mė tha: sa i takon kėtij ajeti, vallahi kam pyetur atė qė mė sė miri e ka ditur, e kam pyetur Pejgmaberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] e ai mė tha: “urdhėroni nė tė mira dhe ndaloni nga tė kėqiat derisa tė shihni se kopracia ndėgjohet, epshi pasohet, dunjasė i jepet pėrparėsi dhe ēdonjėrit i pėlqen mendimi i vet, atėherė mirru me veten dhe leri njerėzit sepse ju presin ditė, tė durosh nė to ėshtė njėsoj sikur tė kapish njė gacė tė flakėruar, ai qė punon nė atė kohė do tė ketė shpėrblimin e pesėdhjetė njerėzve kurse ata punojnė sa punoni ju.” (Tirmidhiu i cili thotė: hasenun garib)


Kėshilla


24. Transmeton Ebu Rukaje Temim ibėn Eus Eddarij se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Feja ėshtė kėshillė. Thamė pėr cilin? U pėrgjigj: pėr Allahun, pėr Librin e Tij, Pejgamberin e tij, prijėsit e muslimanėve dhe masėn e gjėrė.” (Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] duka na lajmėruar pėr Lutin [alejhi selam] thotė: “dhe unė jam kėshillues besnik pėr ju” (A’raf – 68)

Ky ėshtė njė hadith madhėshtor, mbi tė ndėrtohet Feja Islame siē do tė pėrmendim mė vonė. Kuptimi i fjalės “feja ėshtė kėshillė” ėshtė: kėshilla ėshtė shtylla e fesė.

Hattabij [rahimehullah] ka thėnė: fjala ‘nesiha” (kėshillė) ėshtė shprehje me tė cilėn kihen pėr qėllim disa gjėra, prej tyre: t’ia duash tė mirėn atij qė e kėshillon. Kuptimi esencial i kėsaj fjale ėshtė: “hulus” (pastrim). Thuhet: nesahtul asel” - e kam pastruar mjaltin. Pra kuptimi i fjalės: feja ėshtė kėshillė (nasiha) pėr Allahun ėshtė: besimi i drejtė nė njėshmėrinė e Tij dhe sinqeriteti nė adhurimin ndaj Tij. Kurse fjala “kėshillė pėr librin e Tij” d.m.th. tė besosh nė kėtė libėr dhe tė veprosh sipas mėsimėve qė pėrmban ai. Fjala “kėshillė pėr Pejgamberin e Tij” d.m.th. tė besosh nė pejgamberinė e tij dhe ta ndėgjosh atė kur urdhėron apo ndalon. “kėshillė pėr masėn e gjėrė” d.m.th. udhėzimi i tyre kah gjėrat qė ju bėjnė dobi.

Ebu Amėr ibėn Salahi ka thėnė: “nasiha’ (kėshilla) ėshtė fjalė pėrmbledhėse qė nėnkupton: kėshilluesi t’ia ofron tė kėshilluarit tė gjitha aspektet e tė mirės me zemėr dhe vepėr. Kėshilla pėr Allahun e ka kuptimin: besimi nė njėshmėrinė e Tij dhe cilėsimi i Tij me cilėsi tė pėrsosura dhe tė larta si dhe mohimi i gjėrave tė kundėrta qė nuk i pėrkojnė madhėrisė sė Tij. Poashtu nėnkuptohet largimi nga mėkatet dhe ndėgjimi i urdhėrave tė Tij. Tė duash dhe tė uresh pėr hir tė Allahut, tė luftosh atė qė mohon besimin nė Te si dhe tė thėrrasish dhe tė nxisish nė tėrė kėtė.

“Kėshilla pėr librin e Tij” nėnkupton: tė besosh nė tė, ta madhėrosh, tė mohosh mangėsitė nga ai, ta lexosh drejtė, t’i rrespektosh urdhėrat dhe ndalesat e tij, tė kushptosh shkencat dhe shembujt qė pėrmenden nė tė, tė meditosh rreth ajeteve, tė thėrrasėsh nė tė si dhe ta mbrosh nga shtrembėrimi dhe shpifjet e tė devijuarve.

“Kėshilla pėr Pejgamberin” ėshtė e afėrme me atė tė librit, d.m.th. ta besosh atė dhe shpalljen qė e ka sjellur ai, ta madhėrosh, ta rrespektosh, tė kapesh pėr rrugėn e tij, tė ngjallėsh sunnetin, tė pėrhapėsh dijen e tij, tė armiqėsosh armiqt e tij, tė miqėsosh miqt e tij. Tė stolisesh mė vyrtytet e tij, tė edukohesh me edukatėn e tij si dhe tė duash familjen dhe shokėt e tij.

“Kėshilla pėr prijėsit e muslimanėve” don tė thotė: t’i ndihmosh ata kur janė nė tė drejtė, t’i rrespektosh, t’ua pėrkujtosh tė vėrtetėn, t’ua tėrheqėsh vėrejtjen me butėsi, tė largohesh nga konflikti me ta si dhe tė lutesh pėr ta qė Allahu [subhanehu ve teala] t’i drejtojė.

“Kėshilla pėr masėn e gjėrė” nėnkupton: udhėzimi i tyre kah ajo qė ju bėn dobi, mėsimi i tyrė ēėshtjet e fesė dhe dunjasė, fshehja e tė metave tė tyre, ndihma kundėr armiqve tė tyre, mbrojtja e tyre, tė mos tradhtohen as tė mos ua kenė zili, tė duash pėr ta atė qė don pėr vetevete si dhe tė uresh pėr t atė qė uren pėr vetevete.

Fudajl ibėn Ijadi ka thėnė: te ne, njerėzit nuk janė ngritur me falje dhe agjėrim tė shumtė porse me bujari shpirtėrore, zemėr tė shėndoshė dhe kėshillė ndaj ummetit.

Ėshtė pyetur Abdullah ibėn Mubareku: cila ėshtė puna mė e mirė? Ka thėnė: kėshilla pėr hirė tė Allahut.

Ma’meri ka thėnė: kėshillues mė i madh pėr ty ėshtė ai qė mė sė tepėrmi i frikohet Allahut pėr ty.

Selefi kur dėshironte tė kėshilloj ndokend e kėshillontė fshehurazi ashtuqė disa prej tyre thonin: kush kėshillon vėllain e tij fshehurazi ai vėrtetė e ka kėshilluar, kurse ai qė e kėshillon nė praninė e njerėzve ai nė realitet e ka qortuar.

Fudajl ibėn Ijadi gjithashtu ka thėnė: besimtari ua fsheh tė tjerėve tė metat dhe kėshillon kurse i degjeneruari i zbulon tė metat dhe shėmton.

Imam shafiu [rahimehullah] ka thėnė: kush e kėshillon vėllain e tij fshehurazi ai vėrtetė e ka kėshilluar dhe zbukuruar e ai qė bėn kėtė haptazi ai nė realitet ia ka zbuluar tė metat dhe e ka shėmtuar.

Imam Muslimi transmeton se Xheriri [radijallahu anhu] urdhėroi shėrbėtorin e tij qė t’ia blej njė at. Ai i a bleu pėr 300 dirhem. Erdhi shėrbėtori sė bashku me blerėsin e atit te Xheriri pėr t’i marrė tė hollat prej tij. Xheriri i tha pronarit tė atit: ati yt ėshtė mė i mirė se 300 dirhem a mund qė tė ma shesish pėr 400? Pronari i thė: kėtė ti e vendos. Pastaj i tha pėrsėri: ati yt ėshtė mė i mirė se 400 dirhėm a mund qė tė ma shesish pėr 500, dhe vazhdoi kėshtu deri sa ia ofroi 800 dirhem dhe e bleu me kėtė shumė. Mė pas u pyet pėr kėtė e ai tha: unė i kam dhėnė besėn Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] se do tė kėshilloj ēdo musliman.

Gjithashtu Xheriri i thoshte shokut tė tij: dije se atė qė e marr prej teje ėshtė mė e mire se ajo qė ta jap unė, prandaj zgjedh!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Pėrmbushja e premtimit   Sun Oct 28, 2007 5:22 am

23. Ebu Hurerja [radijallahu anhu] transmeton se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “shenjat e hipokritit janė tre: kur flet gėnjen, kur premton nuk e pėrmbush premtimin dhe kur i besohet njė gjė e tradhėton atė.” (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Pėrmbusheni premitmin, pse pėr premtimin ka pėrgjegjėsi.” (Isra – 34), poashtu thotė: “meqė keni premtuar, pra zbatoeni premtimin e dhėnė ndaj Allahut.” (Nahėl – 91)

Kuptimi i hadithit ėshtė: cilėsitė e pėrmendura nė hadith janė cilėsi tė hipokrizisė, kurse ai i cili i ka kėto cilėsi ėshtė pėrngjasuar me hipokritin nė moralin e tij.

Me fjalėn “premtim” nėnkuptohet premtimi pėr punė tė mira kurse nėse premtohet pėr tė bėrė tė keqe nė atė rrast preferohet mospėrmbushja e atij premtimi madje mund tė bėhet obligativ nėse mospėrmbushja e tij nuk shpien nė dėm mė tė madh.

All-llahu [subhanehu ve teala] ka urdhėruar qė tė pėrmbushet premtimi “Pėrmbusheni premitmin, pse pėr premtimin ka pėrgjegjėsi.” (Isra – 34) kurse mashtrimi ėshtė i ndaluar nė ēdo beslidhje qoftė ajo ndėrmjet muslimanit dhe ndonjė tjetrit, madje edhe nėse eshte nė pyetje jomuslimani, pra ēka mendon nėse mashtrimi bėhet ndaj muslimanit. Pėrmbushja e premitmit kur ėshtė nė pyetje muslimani edhe mė parė kėrkohet kurse thyerja e tij ėshtė mėkat mė i madh.

Thyerja e premtimit ndahet nė dy lloje:

Njė: tė premtojė duke fshehur nė zemrėn e tij qėllimin e thyerjes sė premtimit, ky ėshtė vesi mė i keq.

Dy: tė premtoj duke patur pėr qėllim pėrmbushjen e premtimit, pastaj ndėron mendimin dhe then premtimin pa arsye.

Pėrmbushja e premtimit ėshtė prej vyrtiyteve tė shpirtrave tė lartė, ėshtė moral i rrallė, i lavdėruar, pronari i saj ėshtė i madhėruar nė sytė e njerėzve dhe i besueshėm tek ata.

Njė beduin ka thėnė: premtimi i fisnikut ėshtė i menjėhershėm apo i shpejtė kurse premtimi i tė kundėrtit ėshtė vonim dhe arsyetim.

Njė tjetėr ka thėnė: arsyetimi i pranuar ėshtė mė i mirė se vonimi i tepruar.
Tė kėnaqurit me atė qė posedon dhe vetpėrmbajtja







22. Transmeton Ebu Hurejrja [radijall-llahu anhu] se Pejgamberi [alejhiselam] ka thėnė: "Nuk ėshtė pasuri e vėrtetė pasuria materiale por pasuri e vėrtetė ėshtė pasuria shpirtėrore" (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "Nuk ka anjė gjallesė nė tokė qė All-llahu tė mos ia ketė garantuar furnizimin e saj" (Hud – 6)

Kuptimi i hadithit ėshtė se pasuri e dobishmė, madhėshtore apo e lavdėruar ėshtė pasuria shpirtėrore sepse kur shpirti ėshtė i pasur i ndėrpret ėndjet e tepėrta, pėr kėtė, ngritet dhe bėhet i madh dhe fiton privilegj, kėnaqėsi, autoritet dhe lėvdatė mė shumė se i pasuri i cili ėshtė shpirtvarfėr pėr tė arritur pasuri, sepse tė dytin pasuria e shpien nė gjėra jo tė ndershme dhe nė vepra amorale pėr shkak ėndjeve tė tij tė ulta dhe kopracisė. Pra ai qė karaktrizohet me pasuri shpirtėrore ėshtė i kėnaqur me furnizimin qė ia ka caktuar Allahu, nuk tenton pėr ta shtuar atė pa nevojė, nuk insiston nė kėrkesė dhe lypje porse pajtohet me atė qė Allahu [subhanehu ve teala] e ka ndarė pėr tė dhe nuk ndien asnjėherė mungesė. Nė anėn tjetėr ai i cili karakterizohet me shpirtėvarfėri ėshtė nė tė kundėrtėn e atij qė ėshtė i pasur shpirtrisht sepse nuk kėnaqet me atė qė posedon por vazhdimisht vepron pėr tė shtuar pasurinė nė [fardo mėnyre, e nė rrast se nuk mund tė plotėsoj dėshirat pikėllohet dhe ndien keqardhje sikur tė mos kishte pasuri. E tėrė kjo sepse nuk i mjafton ajo qė posedon, sikur tė jetė i varfur materialisht pėrkundėr tė pasurit shpirtrisht i cili pajtohet me paracaktimin e Allahut [subhanehu ve teala] , i nėnshtrohet ligjit tė Tij duke e ditur se ajo qė e pret tek Allahu ėshtė mė e mirė dhe mė afatgjate, pra ai nuk insiston tė shtojė pasurinė e as qė lyp njė gjė tė tillė. Sa vargje tė bukura ka thurrur Imam Shafiu [rahimehull-llah] nė lidhje me kėtė:


Rizkun (furnizimin) nuk e pakson vetpėrmbajtja

As qė shtohet me pėrkujdesje e mundim

Nuk ka gėzim tė pėrjetshėm as brenga

Nuk ka as skamje e bollėk pa pėrfundim.


Nė kėto vargje Imam Shafiu [rahimehull-llah] ve nė pah gjendjen e atij qė mundohet natė e ditė pėr tė shtuar pasurinė dhe atij qė ėshtė i kėnaqur me atė qė posedon. Ai mė tej ndri[on faktin se nėse njeriu ka zemėr tė kėnqur nuk ka dallim prej mbretėrve tė kėsaj bote. (sh.p.)

Kujdesu vėlla musliman qė tė jesh i knaqur me atė qė posedon dhe tė jesh i vetpėrmbajtur sepse furnizimi ėshtė ndarė nga i Urti dhe i Informuari pėr ēdo gjė. Mbėshtetu nė Atė qė e ndanė furnizimin sepse kush mbėshtetet nė Tė, Ai i mjafton. Ebu Derda [radijall-llahu anhu] thotė: nė kur'an ėshtė njė ajet dhe sikur tėrė njerėzit do ta kuptonin do tė ishin tė kėnaqur me atė qė posedojnė, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "e kush iu pėrmbahet dispozitave tė All-llahut, atij Ai i hap rrugė, dhe e furnizon atė prej nga nuk e kujton fare." (Tala- 2,3)

Dije se pėrkujdesja e tepėrt nuk ta shton rizkun. Njė beduin i tha njė tjetrit tė cilėn e pa shumė tė kujdesur pėr tė fituar pasuri: o vėlla, ti je kėrkues dhe i kėrkuar, ty tė kėrkon njė kėrkues tė cilit nuk mund t’i ikish. Ti kėrkon atė qė s’ke nevojė sikur tė mos kishe parė njeri i cili shumė pėrkujdeset mirėpo nuk arinė asgje si dhe njeri qė ėshtė indiferent ndaj kėsaj bote mirėpo ėshtė i furnizuar.

Njė tjetėr ka thėnė: ti nuk mund ta arrishė shpresėn tėnde, as t’ia tejkalosh vdekjes, as ta mbisundosh furnizimin as ta kontrollosh fatin e tjetėrkujt, e pse atėherė e shkatėrron veten?

“Ai i cili ėshtė i vetėpėrmbjėtur Allahu ia bėn tė mjaftueshme atė qė posedon, ai cili ėshtė i pasur shpirtėrisht Allahu [subhanehu ve teala] e pasuron” ( Buhariu dhe Muslimi) pėr kėtė “ai tė cilin e godet varfėria dhe ankohet te njerėzit, atij nuk i largohet varfėria, e kush i drejtohet Allahut, Ai i jep furnizim menjėherė apo mė vonė” (Ebu Davud, Tirmidhi) kjo sa i takon dunjasė kurse nė Ahiret atij i takon xhenneti, transmeton Theubani [radijall-llahu anhu] se Pejgamberi [alejhi selam] ka thėnė: “kush mė garanton mus se askujt nuk do t’i lyp asgjė unė i garantoj xhennetin” Theubani tha: unė o i dėrguar i Allahut, dhe asnjėherė nuk i lypi askujt asgjė. (Ebu Davudi)

Sa i takon atij qė “lyp pėr ta shtuar pasurinė qė ka ai Nė realitet ka kėrkuar pėr vete nje gacė, kėrkon pak apo shumė” (Muslimi)

Nė kėtė kontekst transmetohet se nje njeri duke qarė ankohet te Hasan Basriu pėr gjendjen e tij tė rrėndė, hasani i thotė: e tėrė kjo vjen nga pėrkujdesi i madh qe ke pėr dunjanė, pasha Allahun sikur ndonjėri tė posedonte tėrė botėn e pastaj e humė atė nuk mendoj se meriton ta anė atė.

Njė njeri tjetėr ankohet te Shiblij pėr gjendjen e rrėndė tė familjes sė vetė e ai i thotė: kthehu te shtėpia yte e atė qė furnizimin i tij nuk ėshtė nė dorė tė Allahut dėboje nga shtėpia.

Zbatimi i emanetit




21. Hudhejfeja [radijall-llahu anhu] thotė: na ka treguar Pejgamberi [alejhi selam] dy hadithe, njėrin prej e tyre e kam parė nė praktikė kurse tjetrin pres qė ta shoh. Hadithi i parė ėshtė: "Amaneti ėshtė vėnduar thellė nė zemrat e burrave, pastaj ka zbritur Kur'ani dhe e kanė mėsuar kėtė cilėsi prej Kur'anit si dhe prej sunnetit." Mė pas na rrėfeu pėr humbjen e amanetit, pra Pejgamberi [alejhi selam] tha: "Kur njeriu do tė shtrihet tė flejė do t’i mirret amaneti nga zemra dhe do tė lė tragje tė lehta, pastaj kur tė flej pėrsėri do t’i mirret amaneti dhe nė zemėr do t’i mbeten tragje sikur qė mbeten nė dorė nga puna e rrėndė ashtu sikur t’i mėshosh njė gaceje me kėmbė derisa tė bėhet copė thėngjilli e shuar tė cilėn e sheh se nuk ka gjė nė tė pastaj i mėshoi njė guraleci me kėmbė dhe tha: njerėzit do tė kenė mardhėnie tregtare ndėrmjet tyre dhe gati se asnjėri nuk do tė zbatoj amanetin, derisa do tė thuhet: nė filan fisi gjindet njė njeri besnik (qė zbaton emanetin) dhe do tė thuhet pėr atė njeri: sa i pėrmbajtur qė ėshtė! Sa i mirė dhe i men[ur qė ėshtė! E ai nuk ka nė zemrėn e tij iman (besim) as sa njė kokėr." (Thotė Hudhejfeja): unė kam arritur njė kohė kur nuk ishte me rrėndėsi se me cilin kishe mardhėnie tregtare, nėse ishte musliman feja e bėnte besnik e nėse ishtė i krishterė ose jehudij, udhėheqėsi i tyre i obligonte zbatimin e amanetit, kurse sot nuk mund tė kem mardhėnie tregtare vetėm se me filanin dhe filanin. (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thtoė: "All-llahu ju urdhėron qė t'u jepni amanetin tė zotėve tė tyre." (Nisa – 58) dhe "Ne u ofruam emanetin (obligimet) qiejve, tokės dhe maleve, e ato nuk deshėn ta marrin pėrsipėr atė dhe u frikėsuan prej tij, ndėrsa njeriu atė e mori mbi vete; dhe ai i bėri padrejtė vetes, dhe ishte i padijshėm." (Ahzab – 72)

Amaneti nė kuptimin e tij tė gjėrė don tė thotė: tė gjitha veprat me tė cilat Allahu [subhanehu ve teala] e ka obliguar njeriun.

Kuptimi i hadithit ėshtė se amaneti do tė largohet nga zemrat e njerėzve pak nga pak. Kur njė pjesė e tij tė largohet do tė humbas drita e tij dhe do ta pason njė errėsirė me gjurmė tė lehta, kur tė largohet edhe pjesa tjetėr atėherė gjurmėt do tė jenė edhe mė tė rrėnda. Mė pas pėrngjasohet largimi i dritės e cila ka qenė nė zemėr dhe e cila ka dalė pasiqė ishtė e ngulitur me njė gacė tė cilėn njeriu e rrotullon me kėmbėn e tij derisa tė mos shuhet. Mėshuarja e guralecit me kėmbėn e tij nga Pejgamberi [alejhi selam] ka kuptimin e sqarimit tė asaj qė e pėrmendi mė parė, Allahu e din mė sė miri. (Elminhaxh i Neveviut, 2/169)

Ėshtė transmetuar deri te ne se gjėrat e para qė do tė largohen nga ky ummet janė turpi dhe amaneti siē transmeton Ibėn ebi Dunja: "gjėrat e para qė do tė largohen nga ky ummet janė turpi dhe amaneti, pra luteni Allahun pėr to!". Dije se kur tė humbet amaneti ėshtė afruar shaktėrimi i kėsaj bote siē ėshtė pėrmendur nė hadith: "kur tė humbet amaneti pritni shkatėrrimin e kėsaj bote! As-habėt pyetėn: si humbet amaneti? Tha: kur njė post t’i jepet atij qė s'ėshtė kompetent." (Trasnmeton Buhariu)

Pėr rėndėsinė e amanetit flet hadithi i Pejgamberit [alejhi selam] "nuk ka iman ai i cili nuk e mban amanetin dhe nuk ka fe ai icili s’i pėrmbahet marveshjes." (Transmeton Imam Ahmedi), pėr kėtė e gjejmė se tradhėtia e amanetit ėshtė prej cilėsive tė hipokritėve si[ thotė Pejgamberi [alejhi selam] : "shenjat e munafikut janė tre: kur flet gėnjen, kur premton s'e pėrmbush premtimin dhe kur i lihet njė gjė amanet e tradhton" (transmeton: Buhariu dhe Muslimi)

Pejgamberi [alejhi selam] thotė: "njė njeri prej popujve para jush bėnte shitblerje dhe mbante amanetin. Njė ditė i erdhi njė njeri dhe i mori njė mijė dinar deri nė njė kohė tė caktuar. Pasiqė erdhi koha e caktuar deshi qė tė kthente borxhin, mirėpo deti nėpėr tė cilin duhej tė udhėtonte ishte tėrbuar. E mori njė copė druri, i vėndoi dinarėt nė tė dhe u lut: o Zoti im! Filani mė dha kėtė pasuri nė amanet kurse deti ėshtė tėrbuar, pra dėrgoja kėtė pasuri atij, dhe e gjuajti drurin nė det. Druri filloi tė lėviz dukė e ngritur lartė njė valė e duke e lėshuar poshtė tjetra. Borxhdhėnėsi doli tė merr abdest pėr tė falur namazin e drekės. Drurin tė cilin e kishtė gjuajtur borxhamrrėsi ra para kėmbėve tė tij. Ai porositi familjen e tij qė tė mos flasin rreth kėsaj derisa tė falet. Mė pas e mori drurin dhe kur pa nė tė njė sėrė dinarėsh. i mblodhi dhe i mati ato. Kohė mė vonė e takoi borxhmarrėsin dhe i tha atij: a je ti filani? Ai u pėrgjigj: si jo! Pastaj i tha: a je ai qė tė dhash amanet ca dinarė? Ai u pėrgjigj: po, si jo. Ai pėrsėri i tha: ku janė paratė e mia? Ai u pėrgjigj: Allahu e di se unė me paratė tua bėra kėtė e kėtė! Ai ia ktheu: Allahu e ka [uar nė vend amanetin tėnd. Pejgamberi [alejhi selam] tha: vallė, cili prej kėtyrė dyve mė tepėr ka mbajtur amanetin: ai i cili e dha apo ai i cili e ktheu pasurinė?! (Transmeton Haraitij)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Heshtja dhe ruajtja e gjuhės   Sun Oct 28, 2007 5:23 am

20.ransmeton Ebu Hurejra [radijall-llahu anhu] se Pejgamberi [alejhi selam] ka thėnė: "Kush beson Allahun dhe Ditėn e Ahiretit le tė thotė fjalė tė mira ose le tė hesht. Kush beson Allahun dhe Ditėn e Ahiretit le tė nderoj fqiun. Kush beson Allahun dhe Ditėn e Ahiretit le tė nderoj mikun." (Trasnmeton Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "Mos iu qas asaj pėr tė cilėn nuk kė njohuri, pse tė dėgjuarit, tė pamėt dhe zemra, pėr tė gjitha kėto ka pėrgjegjėsi." (Isra – 36), "Qė ai nuk hedh ndonjė fjalė e tė mos jetė pranė tij pėrcjellėsi i gatshėm." (Kaf – 18)

Fjala "kush beson Allahun dhe Ditėn e Ahiretit" e ka kuptimin: kush beson me besim tė plotė qė tė shpėton prej dėnimit tė Allahut dhe qė tė shpien kah kėnaqėisa e Tij. "Ose tė thotė fjalė tė mira ose tė hesht" sepse ai i cili beson me besim tė vėrtetė frikohet prej kėrcnimit tė Allahut, shpreson shpėrblmin e Tij, mundohet tė zbatojė urdhėrat, tė largohet prej ndalesave dhe ajo qė ėshtė mė e rrėndėsishmja kontrollimi i gjymtyrėve pėr tė cilat kujdeset dhe pėr tė cilat do tė pyetet, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: " tė dėgjuarit, tė pamėt dhe zemra, pėr tė gjitha kėto ka pėrgjegjėsi." (Isra – 36) dhe " Qė ai nuk hedh ndonjė fjalė e tė mos jetė pranė tij pėrcjellėsi i gatshėm." (Kaf – 18) kurse rrėshqitjet e gjuhės janė tė shumta…

Disa dijetarė rreth kuptimit tė hadithit kanė thėnė: kur njeriu dėshiron tė flet, mendon: nėse ajo qė do tė flet ėshtė mirėsi e sigurtė qė shpėrblehet atėherė le tė flet nė tė kundėrtėn duhet tė heshtė pa marrė parsysh a i bėhet e qartė se ajo fjalė ėshtė e ndaluar (haram) e urrejtur (mekruh) apo as e lavdėruar as e urretjur (mubah). Nė bazė tė kėsaj pėrfundojmė se fjalėt qė vlerėsohen si "mubah" preferohet qė tė lihen e tė mos shprehen nga frika qė mos tė tėrheq fjala fjalėn e tė flet fjalė tė urrejtura ose tė ndaluara, sepse kjo gjė ka gjasa tė mėdha tė ndodhė, " Qė ai nuk hedh ndonjė fjalė e tė mos jetė pranė tij pėrcjellėsi i gatshėm." (Kaf – 18)

Neveviu thotė: "ky hadith qartė na mėson se njeriu nuk duhet tė flet vetėm nėse fjala ėshtė e mirė, mirėsia e tė cilės ėshtė e qartė, e nėse dyshon nė mirėsinė e saj atėherė hesht.

Fjala "le tė nderoj fqiun", "le tė nderoj mikun" na jep tė kuptojmė obligimin ndaj fqiut dhe mikut si dhe bamirėsia ndaj tyre. i men[uri obligohet qė vazhdimisht tė heshtė drisa tė folurit nuk ėshtė obligativ. Sa shumė janė ata qė pendohen pasi qė flasin, kurse tė paktė janė ata qė pendohen pse kanė heshtur. Njerėzit mė tė dėshpruar dhe mė tė sprovuar janė ata qė kanė gjuhė llafazane dhe zemėr tė vulosur. Gjuha ka dhjetė karakteristika dhe [do i men[ur obligohet qė t’i mėson ato e tė vėndojė [do karakteristikė nė vendin e saj: ajo ėshtė mjet pėr sqarim, dėshmitare qė lajmėron atė gjė gjindet nė zemėr, flet pėr tė kthyer pėrgjigjen, ndėrmjetėson pėr tė arritur nevojat, pėrshkruese pėr t'u njohur gjėrat, nėpėrmjet saj largohet zemėrimi, sjellet dashuria, ėshtė realksuese dhe pastruese pėr zemrat dhe krenare mė tė cilėn largon brengat.

Kurse: heshtja ėshtė shpėtim, si[ ėshtė thėnė nė njė fjalė tė urtė: kush heshtė shpėton.

Transmeton Ibėn Ebi Hatimi se K'ab ibėn Maliku ka thėnė: shpėtimi ėshtė dhjetė pjesė, nėntė prej tyre janė nė heshtje.

Gjithashtu tranmetohet se Abdullah ibėn Mes'udi ka thėnė: pasha Atė pos tė Cilit nuk ka zot tjetėr, ajo qė mė tepėr meriton burgim tė gjatė ėshtė gjuha.

Thuhet se pasi qė Junusi [alejhi selam] doli prej barkut tė balenės shoqėronte heshtjen dhe pasiqė u pyet pėr kėtė, tha: tė folurit mė [oi nė barkun e balenės.

Imam Shafiu [rahimehull-llah] ka thėnė: nėse ndonjėri prej jush dėshiron tė flet atėherė lė tė mėndojė: nėse e sheh se ka dobi flet e nėse dyshon nuk flet derisa tė bindet se dobia qėndron nė tė folurit.

Tregohet se janė mbledhur katėr njerėz tė urtė dhe njėri prej tyre tha: mė tepėr kam mundėsi tė kundėrshtoj atė qė s'e kam thėnė se sa atė qė e kam thėnė. Tjetri tha: tė pendohem pse nuk kam folur ėshtė mė e dashur pėr mua se sa tė pendohem nga ajo qė e kam thėnė. i treti tha: kur e flas njė fjalė ajo mė zotėron kurse kur nuk e flas atė e zotėroj unė. i katėrti tha: habitem me atė qė flet njė fjalė e cila nėse i pėrshkruhet atij qė e ka thėnė i bėn dėm e nėse nuk i pėrshkruhet nuk i bėn dobi.

Modestia



19. Transmeton Ijad ibėn Himari se Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Allahu mė shpalli mua: bėhuni modest, mos mburreni njėri ndaj tjetrit as mos i bėni padrejtėsi njėri tjetrit." (Transmeton Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "E tė jeshė modest ndaj besimtarėve qė tė pranuan ty." (Shuara – 215) dhe "O ju qė besuat! Kush largohet nga feja e vet (i bėn dėm vetes) s'ka dyshim se All-llahu do tė sjellė njė popull qė Ai e do atė (popull) dhe ata e duan Atė (Zotin), (njė popull) qė ėshtė modest e i butė ndaj besimtarėve, por i ashpėr dhe i fortė ndaj mohuesve." (Maide – 54)

Nė kėtė hadith nxitemi pėr tė qenė modest dhe tė largohemi nga mendjemadhėsia. Ēdo i menēur obligohet qė tė jetė modest dhe tė largohet nga mendjemadhėsia. Edhe sikur tė mos ishte e vėrtetė se me modesti ngritet njeriu prapseprap do tė obligohej tė stoliset me modesti.

Modestia ėshtė dy lloje: njėra ėshtė e lavdėruar kurse tjetra e qortuar. Modesti e lavdėruar ėshtė: tė mos fyesh robėrit e Allahut dhe tė mos nėnvlerėsosh ata. Modestia e qortuar ėshtė: modestia ndaj tė pasurve pėr tė arritur diēka nga pasuria e tyre.

I menēuri duhet qė tė largohet nga modestia e qortuar nė tė gjitha rrastet, dhe tė shoqėroj modestinė e lavdėruar nė tė gjitha aspektet.

Njerėzit mė tė mirė janė ata qė janė modest megjith famėn e tyre, asketėt qė kanė pasuri, tė drejtit edhepse kanė fuqi. Njeriu nuk e len modestinė vetėm nėse mendjemadhėsia ėshtė rrėnjosur nė tė. Ēdonjėri i cili shtirret mendjemadh ndaj njerėzve ėshtė i dashuruar nė vetevete, kurse pėlqimi i vetevetes ėshtė zili ndaj mendjes se vet, nuk kam parė asnjė qė ėshtė sillė me mendjemadhėsi ndaj mė tė dobtėve pėrveē se Allahu e ka nėnēmuar te mė tė ngriturit.

Thotė K'abi [radijallahu anhu] : Allahu [subhanehu ve teala] kur ia jep robit tė Tij njė dhunti nė kėtė botė e ai falenderon Atė dhe bėhet modest, Allahu i jep edhe dobinė e asaj dhuntie nė kėtė botė dhe ia ngritė gradėt nė botėn tjetėr, e nėse i jep ndonjė dhunti, e ai nuk falendėron Allahun e as qė bėhet modest Allahu e privon nga dobia e asaj dhuntie nė kėtė botė kurse nė botėn tjetėr nėse Allahu don e fut nė njė shtresė tė Xhehennemit pėr ta dėnuar, ose ia falė.

Ibrahim ibėn Esh'ath e pyeti Fudajlin se ē'ėshtė modestia? Ai u pėrgjigj: modesti ėshtė ti nėnshtrohesh tė vėrtetės dhe ti pėrkulesh asaj edhe nėse e dėgjon prej fėmiut po edhe nėse e dėgjon tė vėrtetėn nga njeriu mė injorant pėrsėri duhet ta pranosh.

Abdullah ibėn Mubareku ka thėnė: kulmi i modėstisė ėshtė tė ulėsh veten nė pozitė tė varfanjakut e t'ia bėsh mė dije se nuk je mė me vlerė se ai pse je mė i pasur dhe tė ngritish veten nė pozitė tė pasanikut dhe t'ia bėsh me dije se nuk ėshtė mė me vlerė se ti pse ėshtė mė i pasur.

Ėshtė pyetur Abdulmeliku: cilėt njerz janė mė tė mirė? Ka thėnė: modesti edhepse ka pozitė tė lartė, asketi edhepse ka pasuri, ai qė nuk dėshiron tė ngritet mbit tjerėt.

Ibėn Semmaku hyri te Harun Rashidi dhe i tha: o prijės i besimtarėve, pasha Allahun, modestia yte megjith pozitėn e lartė qė ke ėshtė mė e lartė se sa vet pozita. Haruni i tha: shumė fjalė tė bukur the! Ai pėrsėri tha: o prijės i besimtarėve! Njeriu tė cilit Allahu [subhanehu ve teala] i ka dhėnė bukuri, famė, pasuri dhe ruan nderin, u ndihmon tė varfėrve dhe ėshtė mdest regjistrohet nė Librin e Allahut prej njerėzve tė veēantė tė Tij. Harun Rashidi urdhėroi ti sjellin njgjyrė dhe fletė e pastaj rregjistroi kėto fjalė me dorėn e tij.

Falja e gabimeve



18. Transmeton Ebu Hurerja [radijallahu anhu] se Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Asnjė lėmoshė nuk e pakėson pasurinė, ai qė i falė gabimet Allahu ia shton krenarinė kurse ai qė pėr hir tė Allahut bėhet modest Allahu e ngrit." (Transmeton Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "le t'ua falin (gabimin) dhe mos t'ua zėnė pėr tė madhe. A nuk dėshironi qė All-llahu t'u falė. All-llahu falė dhe mėshiron shumė." (Nur – 22) dhe "Ti (Muhammed) merre tė lehtėn, urdhėro pėr tė mirė dhe hiqu prej tė padijshmėve." (A'raf – 199)

Dijetarėt rreth hadithit tė lartėpėrmendur ka dhėnė dy mendime:

-Mendimi i parė: nga hadithi mirret kuptimi i parė qė na bie nė sy e ai ėshtė: ēdokush qė njihet me falje tė gabimeve bėhet prijės i njerėzve, i madh nė zemrat e tyre dhe me kėtė i shohet krenaria dhe nderi.

-Mendimi i dytė: ai i cili i posedon ato cilėsi shpėrblimin dhe krenarinė e gjenė nė Ahiret.

Dije sė kėnaqėsia e flajes sė gabimeve ėshtė mė e mirė se kėnaqėsia e hakmarrjes sepse kėnaqėsinė e tė parės e pason pėrfundimi i lavdėruar kurse tė dytėn pikėllimi i keqardhjes.

Omeri [radijallahu anhu] ka thėnė: falja mė e mirė ėshtė kur ka mundėsi pėr hakmarrje kurse synimi mė i mirė kur ka aftėsi pėr tė kryer veprėn.

Seid ibėn Musejjebi [rahimehullah] ka thėnė: tė gabojė gjykatėsi e tė falė gabimin ėshtė mė mirė se tė gabojė e tė dėnojė veprėn.

Transmetohet se Lukmani i ka thėnė birit tė tij: ka gėnjyer ai i cili thotė se e keqja e shuan tė keqen, nėse kjo ėshtė e vėrtetė le tė provojė zjarrin me zjarr, pastaj le tė shikojė a e shuan njėrin me tjetrin! E vėrteta ėshtė se e mira e shuan tė keqen sikur qė uji e shuan zjarrin.

Transmetohet se njė njeri i ka thėnė halifes Mensur kur ai fitoi luftėn nė Sham banorėt e tė cilit luftuan kundėr tij: o udhėheqės i besimtarėve! Hakmarrja ėshtė drejtėsi kurse falja vlerė e lartė, e ne lusim Allahun qė udhėheqėsi ynė tė zgjedhė pėr vete gradėn mė tė lartė e tė mos zgjedh gradėn mė tė keqe.

Nė njė fjalė tė urtė qėndron: pėrparėsi mė tė madhe pėr falje ka ai qė ka mė tepėr mundėsi pėr hakmarrje kurse mendje mė tė mangėt ka ai qė i bėn padrejtėsi mė tė dobėtit.

Halifja Me'mun ka thėnė: dėshirova qė kriminelėt tė dijnė mendimin tim rreth faljes qė t'ju rehatohen zemrat.

Ia sollėn Me'munit njė njeri i cili kishtė bėrė gabim dhe i tha: a je ti ai i cili ka bėrė kėtė e kėtė? Ai u pėrgjigj: po, unė jam o prijės i besimtarėve! Unė jam ai i cili e dėmtova veteveten duke u mbėshtetur nė zemėrgjėrsinė (faljen) tėnde. Me'muni pas kėtyrė fjalėve ia fali gabimin.

Zoti ynė! Sikur tė mos ishte dėshira yte pėr tė falur nuk do tė ekzistonin ata qė tė kundėrshtojnė me mėkate, dhe sikur tė mos ishte falja yte nuk do tė hynte askush nė Xhennet, na dhuro faljen dhe bujarinė tėnde, o Dhurues i Madh
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Sjellja me butėsi   Sun Oct 28, 2007 5:24 am

17. Transmeton Ibėn Abbasi [radijallahu anhu] se Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] i ka thėnė Eshexh ibėn Abdulkajsit: "ti i posedon dy cilėsi tė cilat i don Allahu [subhanehu ve teala]: sjellja e butė dhe maturia." (Transmeton Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "ata qė e frenojnė mllefin, qė u falin (tė keqen) njerėzve, e All-llahu i do bamirėsit." (Ali Imran – 134) dhe "Ti (Muhammed) merre tė lehtėn, urdhėro pėr tė mirė dhe hiqu prej tė padijshmėve." (A'raf – 199)

Ėshtė thėnė se sjellja e butė (el-hilm) ėshtė gllabėrimi i mllefit. Gjithashtu sjellja e butė ėshtė definuar si: frenimi i vetes nė rraste kur kritikohet apo sulmohet, pėr tė mos rėnė nė atė qė s'ėshtė e dėshiruar. Sjellja e butė pėrfshinė njohjen e drejtė, durimin, maturinė, pėrmbajtjen kurse nuk ėshtė bashkuar njė gjė me njė tjetėr mė bukur se sa falja e gabimit me mundėsinė pėr hakmarrje.

Nė njė fjalė tė urtė thuhet: nuk ėshtė i butė ai qė kur i bėhet padrejtėsi sillet me butėsi e kur t'i jepet mundėsia hakmirret por i butė ėshtė ai i cili kur i bėhet padrejtėsi sillet me butėsi kurse kur i jepet mundėsia pėr t'u hakmarrė ia falė.

Dijetari Damre ka thėnė: sjellja e butė (el-hilm) ėshtė shkallė mė e lartė sė mendja (logjika) sepse Allahu [subhanehu ve teala] ėshtė quajtur me kėtė emėr (El Halim) dhe kjo e bėn mė tė lartė, pastaj nuk ėshtė quajtur me kėtė emėr nė Kur'an pėrveē Ibrahimit dhe Ismailit alejhima selam, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "S'ka dyshim, Ibrahimi ishte shumė i ndieshėm dhe i butė." (Teube – 114), gjithashtu pėr Ismailin alejhisselam thotė: "Ne e gėzuam atė (Ibrahimin) me njė djalė qė do tė jetė i butė (i sjėllshėm). (Saffat – 101)

Njeriu me sjellje tė butė ėshtė me pozitė tė lartė, i lavdėruar, veprat e tij janė tė pranuara. Sjellja e butė ėshtė mė e bukur se ēdoherė atėherė kur rrjedh nga ai qė ka mundėsi pėr t'u hakmarrė. Qė kėndej, konkludojmė se sjellje tė butė e tė mirė ka ai i cili Pejgamberin [salallahu alejhi ve sel-lem] e merr shmbulltyrė, prijės nė ēdo cilėsi tė moralit, stoliset me to, ec rrugės sė tij dhe me kėtė Allahu [subhanehu ve teala] i jep tė mira tė shumta kurse nė botėn tjetėr shpėrblime tė panumėrta.

Transmeton Abdullah ibėn Mes'udi [radijallahu anhu] i cili thotė: "ditėn kur Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ndau plaēkėn e luftės sė Hunejnit, njė prej Ensarėve tha: kjo ndarje nuk ėshtė bėrė pėr hir tė Allahut. Abdullah ibėn Mes'udi thotė: shkova te Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] dhe pasi e lajmėrova pėr kėtė fjalė iu ndėrua fytyra e pastaj tha: Allahu e mėshiroftė Musain, ėshtė dėmtuar edhe mė shumė se kjo mirėpo ka duruar." (Transmeton Buhariu). Mendo vėlla i nderuar si ka bėrė durim Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] dhe ėshtė sjellė butė me kėtė njeri prej Ensarėve.

Transmetohet se dy njerėz vurėn bast nėse munden tė zemėrojnė Ahnefin. Njėri prej tyre shkoi te Ahnefi dhe i shprehi dėshirėn pėr t'u fejuar me nėnėn e tij. Ahnefi tha: nuk po tė refuzoj pėr tė tė nėnēmuar e as pėr atė se s'dua tė tė bėj dhėndėr, mirėpo pėr shkak se nėna ime ka shumė vjet kurse ti ke nevojė pėr njė grua tė re qė dashuron dhe qė lind, qė mėson nga morali yt dhe pėrfiton nga sjellja yte. Tash kthehu te shokėt dhe lajmėroi se nuk mė ke zemėruar!

Njė njeri tjetėr shkoi te Muaviju [radijallahu anhu] pėr tė kėrkuar prej tij qė tė fejohet me nėnėn e tij. Muaviju [radijallahu anhu] e pyeti: ē'tė shtyri tė interesohesh pėr nėnėn time kur e di se ajo ėshtė e shtyrė nė moshė? Ai tha: po, kam dėgjuar se ajo ėshtė e shtyrė nė moshtė! Muaviju pėrsėri i tha: ndoshta ke patur pėr qėllim qė tė zemėrosh zotėriun e fisit Temim (e ka pėr qėllim veteveten)? Ai u pėrgjigj: po, e Muaviju ia ktheu: shko se nuk mundesh!

Njė njeri e shau Ebu Dherrin [radijallahu anhu] e ai i tha: mos vazhdo tė mė shashė dhe lėr vend pėr pajtim sepse ne nuk ia kthejmė atyre qė bėjnė mėkate Allahut duke na sharė me mė shumė se sa tė rrespektojmė Allahun.
Pėrdėllimi



16. Aishja [radijall-llahu anhu] thotė: Pejgambri [salallahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Allahu ėshtė Pėrdėllimtarė dhe e don pėrdėllimin, jep pėr pėrdėllimin atė qė nuk e jep pėr egėrsinė dhe atė qė nuk jep pėr asgjė tjetėr." (Transmeton Muslimi)

Allahu [subhanheu ve teala] thotė: "Ti (Muhammed) merre tė lehtėn, urdhėro pėr tė mirė dhe hiqu prej tė padijshmėve." (A'raf – 199)

Nga hadithi i lartėpėrmenduar mėsojmė vlerėn e pėrdėllimit, butėsisė dhe nxitjen pėr t'u stolisur me kėtė virtyt, siē kuptojmė qortimin e egėrsisė dhe se pėrdėllimi ėshtė shkak i ēdo mirėsie.

Kuptimi i pjesės sė hadithit "jep pėr pėrdėllimin atė qė nuk e jep pėr egėrsinė" ėshtė : sė bashku me pėrdėllimn rezultojnė vepra tė cilat nuk vijnė me tė kundėrtėn e tij (pėrdėllimit). Disa mendojnė se kuptimi ėshtė: Allahu shpėrblen pėrdėllimin me atė qė nuk shpėrblen cilėsitė tjera. Hafidh ibėn Haxheri e konsideron mėndimin e parė mė tė saktė derisa Neveviu mendimin e parė.

Muslimani duhet qė tė stoliset me kėtė virtyt tė lartė, sepse Allahu [subhanheu ve teala] e don kėtė virtyt dhe ėshtė shkak pėr shumė mirėsi. Ai i cili privohet nga ky virtyt nė realitet ėshtė privuar nga mirėsia, Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Kush privohet nga pėrdėllimi ėshtė privuar nga mirėsia" (Transmeton Muslimi). Ēdo gjė ėshtė e bukur nėse aty ka pėrdėllim dhe [do gjw wshtw e shwmtuar shėmtuar nėse nuk ka pėrdėllim, Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Pėrdėllimi nėse ėshtė nė njė gjė ajo ėshtė e bukur e nėse hiqet nga ajo atėherė shėmtohet" (Transmeton Muslimi). Ai i cili e ka kėtė cilėsi nuk hyn nė zjarr, Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] thotė: "a doni t'ju tregoj cili nuk hyn nė zjarr? Ēdonjėri i cili ėshtė i afėrt, i butė dhe i lehtė pėr njerėzit" (Transmeton Tirmidhiu i cili thotė: hadithi ėshtė hasen garib). Pėrdėllimi nuk kėrkohet vetėm ndėrmjet njerėzve porse Islami thėrret qė tė jemi tė butė edhe me kafshėt, siē thotė Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] "Allahu [subhanheu ve teala] e ka obliguar mirėsinė pėr ēdo gjė, kur tė vritni lehtėsoeni vrasjen, kur tė therrni lehtėsoeni therjen, mprehni thikat dhe rehatoni kurbanet" (transmeton Muslimi)

Transmetohet se njė beduin hyri nė xhami e Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ishte ulur. Beduini bėri njė lutje: o Zot! Mė fal mua dhe Muhamedin dhe mos e fal askėnd tjetėr pėrpos neve! Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] qeshi dhe tha: e ngushtove tė gjėrėn. Mė pas beduini shkoi nė njė kėnd tė xhamisė dhe pėrmjerri. Njė kohė mė vonė pasiqė beduini kishte kuptuar gabimin tha: kur mė pa Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] m'u afrua, nuk mė qortoi as qė mė shau por mė tha: kjo ėshtė xhami dhe nuk pėrmirret nė tė, ėshtė ndėrtuar pėr t'u pėrmenduar Allahu dhe pėr t'u falur. Mė pas Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] urdhėroi qė tė hidhet njė enė me ujė pėr tė pastruar vendin." (Transmeton Ibėn Maxhe, kurse hadithi ėshtė edhe nė Sahihul Buhari shkrutimisht)

Enesi [radijall-llahu anhu] thotė se Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] shkoi te gratė e tij tė cilave iu printe gjatė udhėtimit i quajturi Enshexhe. Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] tha: mjer pėr ty o Enshexhe, me qelqin sillu me kujdes" (Transmeton Muslimi)

Bujaria



15. Transmeton Ebu Hurerja [radijall-llahu anhu] se Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Allahu i Lėrtėmadhėruar thotė: shpenzo qė tė shpenzoj pėr ty, pastaj tha: Dora e Allahut ėshtė pėrplot, nuk e pakėson shpenzimi i pėrhershėm, natėn dhe ditėn. Mė pas vazhdoi: a e shihni shpenzimin e Tij qė prej krijimit tė qiellit dhe tokės, nuk ėshtė pakėsuar ajo qė ėshtė nė Dorėn e Tij. Arshi i Tij ėshtė mbi ujė dhe nė Dorėn e Tij ėshtė peshorja e ul atė ose e ngrit" (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanheu ve teala] thotė: "ēkado qė t'u jepni tė tjerėve nga pasuria, ajo do t'u kompensohet nė mėnyrė tė plotė duke mos u dėmtuar ju." Dhe "Pra ēkado qė tė jepni nga pasuria, s'ka dyshim se atė All-llahu e di shumė mirė." (Bekare – 272,273)

Dije, Allahu mė mėshiroftė mua dhe ty, se ēdonjėri i cili ka udhėhequr nė periudhėn e injorancės apo tė Islamit, derisa ėshtė bėrė i njohur me famė tė lartė, i janė nėnshtruar njerėzit, kanė marrė udhėn pėr tek ai i afėrti dhe i largėti, fama e tij nuk ėshtė arritur pėrveē se duke i ushqyer njerėzit dhe duke i nderuar mysafirėt. Tė gjithė njerėzit me pervojė pėrgjatė historisė, fetarėt e dashamirėt e tė bukurės janė tė njė mendimi se gjėja mė e mirė qė njeriu mund ta j pėr veten nė kėtė botė dhe gjėja mė madhėshtore qė mund ta lė pas vete ėshtė bujaria, shoqėrimi me bujarėt sepse bujaria rezulton pėrmendjen pėr tė mirė dhe tė ngritė famėn.

Ai i cili shpenzon, obligohet qė me kėtė vepėr tė kėrkon kėnaqėsinė e Allahut "ēkado qė tė jepni nga pasuria, e keni pėr veten tuaj, po mos jepni pėr tjetėrkė, por vetėm pėr hir tė All-llahut" (Bekare – 272) kurse sa i pėrket shpenzimit pėr t'u mburur, kjo nuk ėshtė bujaria qė lėvdohet, madje mund tė jetė edhe mėkat nėse bėhet me mendjemadhėsi ndaj robėrve tė Allahut.

Bujaria ka shumė dobi, prej tyre:

- Allahu [subhanheu ve teala] ia kompenson shpenzuesit "e ēkado qė t'u jepni tė tjerėve nga pasuria, ajo do t'u kompensohet nė mėnyrė tė plotė duke mos u dėmtuar ju." (Bekare 272), siē ėshtė pėrmenduar edhe nė hadithin e lartėpėrmenduar: "Shpenzo qė tė shpenzoj pėr ty". Poashtu Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] thotė: "derisa njė njeri ecte ne njė hapsirė, dėgjoi njė zė qė vinte nga njė re: ujite kopshtin e filanit, pastaj ajo re lėvizi derisa lėshoi ujin mbi njė tokė tė djegur nga nxehtėsia dhe ja, kur pashė ujin tė mbledhur nė njė gropė. Ky njeri pėrcolli renė dhe kur arriti te vendi nė tė cilin ishte lėshuar uji pa njė njeri i cili po mundohej tė depozitoj ujin dhe i tha: o rob i Allahut, si e ke emrin? Ai ia pėrmendi emrin qė e kishte dėgjuar prej resė, pastaj i tha: pėrse mė pyet pėr emrin tim? Iu pėrgjigj: unė dėgjova njė zė nė renė e cila e lėshoi ujin i cili thoshte: ujite kopshtin e filanit duke prmenduar emrin tėnd, pėr kėtė dėshiroj tė dij se ē'vepron me kėtė kopsht? U pėrgjigj: pra pasi e kėrkove kėtė gjė po tė tregoj se prodhmin qė fitoj nga kjo tokė, njė tė tretėn e saj e jap lėmoshė, me njė tė tretėn ushqehem unė dhe familja ime kurse njė tė tretėn e kthej pėrsėri nė kėtė tokė." (Transmeton Muslimi)

- Allahu [subhanheu ve teala] ia shumfishon pasurinė shpenzuesit " Shembulli i pasurisė sė atyre qė e japin nė rrugėn e All-llahut ėshtė si njė kokėrr prej tė cilės mbijnė shtatė kallinj, ndėrsa nė secilin kalli ka nga njėqind kokrra. All-llahu ia shumėfishon (shpėrblimin) atij qė dėshiron, All-llahu ėshtė Bujar i Madh, i di qėllimet." (Bekare – 261)

- Shpenzuesi shpreh frikėn e tij prej zjarrit tė Xhehennemit "Frikojuni prej zjarrit qoftė edhe me gjysėm hurme" (Transmeton Buhariu)

- Gjėja mė e mirė mė tė cilėn njeriu mjekohet ėshtė lėmosha "mjekoni tė sėmuarit tuaj me lėmoshė" (Transmeton Bejhakiu)

- Shpenzimi i pasurisė ėshtė mbrotje e saj "mbroni pasuritė tuaja me zekat" (Transmeton Bejhakiu)

- Bujaria ėshtė prej cilėsive tė lavdėruara tek Allahu [subhanheu ve teala] "Allahu ėshtė i Mirė dhe e do tė mirėn, i Pastėr dhe e do pastėrtinė, Bujar dhe e do bujarinė" (Transmeton Tirmidhiu i cil ithotė: ky hadith ėshtė garib kurse Halid ibėn Iljas ėshtė i dobėt)

- Dora e cila jep ėshtė mė e mirė se dora e cila merr "Dora e lartė ėshtė mė e mirė se dora e poshtme" (Transmeton Muslimi)

- Bujaria i mbulon shumė tė meta tė njeriut, thotė Imam Shafiju [rahimehull-llah] : mbulohu me bujari sepse siē ėshtė thėnė ēdo tė metė e mbulon bujaria.

Ēdo musliman duhet tė stoliset mė kėtė cilėsi e nė veēanti davetxhinjtė (thirrėsit islam) pėr shkak efektit qė ka kjo cilėsi pėr tė pranuar njerėzit Islamin. Enesi [radijall-llahu anhu] thotė: "nuk ka lypur ndonjėri prej Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] diēka vetėm se ia ka dhėnė. Njėherė i erdhi njė njeri, e Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] i dha njė tufė tė madhe dhensh sa mund tė zinte hapsira mes dy kodrave, e pastaj kthehet te populli i tij dhe iu thotė: o njerėz! Pranoeni Islamin sepse Muhamedi jep sikur ai i cili nuk i frikohet skamjes. Enesi [radijallahu anhu] thotė: edhepse njeriu prononte Islamin pėr shkaqe tė dunjasė, nuk kalonte pėrveē njė kohės sė shkurtėr dhe Islami bėhej mė i dashur pėr tė se sa tėrė dunjaja dhe ajo qė ėshtė nė tė." (Transmeton Muslimi)

Transmeton Ibėn Abbasi [radijall-llahu anhu] i cili thotė: "Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ka qenė njėriu mė bujar. Bujaria edhe mė tepėr i shtohej nė muajin e Ramazanit kur takonte Xhibrilin. Xhibrili takohej me tė ēdo natė tė Ramazanit dhe ia dėgjonte leximin e Kur'anit, pra Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ishte mė bujar se era e lehtė"

Ibėn Ebi Hatimi me sened tė tij transmeton se Alij ibėn Ebi Talibi [radijall-llahu anhu] ka thėnė: Atij qė Allahu i ka dhėnė pasuri le ta shfytėzojė atė pėr mbajtjen e lidhjeve farefisnore, pėr mikpritje tė mirė, pėr ti ndihmuar nevojtarit, robit, udhėtarit, tė mjerit, tė varfėrit, muxhahidit dhe le tė jetė durimtar nė fatkeqėsi sepse me kėto cilėsi fitohet bujaria nė kėtė dunja dhe fama nė Ahiret;

Ėshtė pyetur Haseni [radijall-llahu anhu] : cili ėshtė bujar? Ėshtė pėrgjigjur: ai i cili po tė posedonte tėrė dunjanė do ta shpenzonte atė dhe pėrsėri do tė mendonte se edhe mė tej ka obligime.

Transmetohet se Hudhejfe elAdevij ka thėnė: ditėn kur ngjau beteja e Jermukut u nisa pėr tė kėrkuar djalin e axhės tim nė mesin e tė vrarėve. Me vete kisha pakėz ujė dhe mendoja qė nėse akoma ka frymėmarje do t'i jap nga uji qė kisha me vete. Kur e gjeta nė mesin e viktimave, iu afrova dhe i thash: tė tė jap ujė? Ai mė dha shenjė pozitive. Ndėrkohė dėgjuam njė kėlthitje dhe djali i axhės mė dha shenjė qė tė shkoj te personi qė kėlthiste dhe ujin qė kisha t'ia jap atij. Kur arrita tek ai e pash se ishte Hisham ibėn Asi tė cilin e pyeta: dėshiron ujė? Ai mė dha shenjė pozitive mirėpo nė kėtė momėnt dėgjuam njė kėlthitje tjetėr dhe Hishami mė dha shenjė qė tė shkoj tek i treti dhe ujin qė kisha t'ia jap atij. Kur shkova, ai veē mė kishte vdekur. U ktheva te Hishami mirėpo e gjeta tė vdekur. U ktheva edhe te djali i axhės tim mirėpo edhe ai kishte vdekur.

Njė njeri prej fisit Kurjesh ishte nisur nė udhė. Duke udhėtuar takoi njė udhėtarė nė mes tė rrugės tė cilin e kishte lodhur udha dhe e kishte molisur sėmundja. i sėmuri i tha kurejshitit: zotėri mė ndihmo! Kurejshiti urdhėroi djalin e tij qė pasuria qė i kishte mbetur ta shpenzojė pėr kėtė udhėtarė tė sėmurė dhe djali i lėshoi nė prehėr katėr mijė dirhem. I sėmuri deshi qė tė ngritet nė kėmbė mirėpo nuk mundi pėr shkak dobėsisė dhe filloi tė qajė. Kurejshiti i tha: pse qan, nuk mundesh tė pamvarėsoshesh me atė qė ta dhamė? Ai ia ktheu: jo pėr Zotin, por m'u kujtua dobia qė ka toka nga bujaria yte dhe kjo mė bėri tė qaj.

Kur Kajs ibėn S'ad ibėn Ibaden e kaploi sėmundja, shumė pak prej vėllezėrve tė tij muslimanė e vizituan. Pasi qė pyeti pėr kėtė i thanė: ata turpėrohen tė tė vizitojnė pėr shkak borxheve qė tė kanė marrė. Kajsi tha: Allahu e poshtėroftė pasurinė e cila i pengon vėllezėrit tė mė vizitojnė, pastaj urdhėroi njė tellall qė tė thėrret: tė gjithė ata qė i kanė borxh Kajsit e kanė tė falur. Nė mbrėmje gati qė nuk i thehet pragu i derės nga vizita e madhe e njerėzve.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Turpi dhe vlera e tij   Sun Oct 28, 2007 5:26 am

14. Transmeton Imran ibėn Husejni [radijallahu anhu] i cili thotė: Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] tha: "turpi nuk sjell vetėm se mirėsi" nė transmetimin e Muslimit qėndron: "turpi ėshtė mirėsi nė tėrėsi". (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)

Neveviu thotė: dijetarėt thonė se realiteti i turpit ėshtė: moral i cili ndikon nė lėnien e tė shėmtuarės dhe pengon mosdhėnien e tė drejtės ēdonjėrit qė i takon e drejta. Na kanė transmetuar se Ebul Kasim Elxhunejd [rahimehull-llah] pėr kuptimin e turpit ka thėnė: tė pamurit e begative dhe tė pamurit e mangėsive, nga kėto tė dyja lind njė gjendje e cila quhet turp.

Ijadi thotė: sa i pėrket asaj se i tėrė turpi ėshtė mirėsi apo nuk sjell vetėm se mirėsi, ėshtė paksa problematike pėrgjithėsimi i kėtij kuptimi sepse dikush mund ta shfrytėzojė kėtė kuptim pėr lėnien e ballafaqimit me mėkatarin apo e shfrytėzon kėtė kuptim pėr lėnien e disa obligimeve. Pėrgjigjja pėr kėtė ėshtė se me fjalėn turp nė kėto hadithe nėnkuptohet turpi ligjor i sheriatit. Turpi nga i cili rezulton lėnia e disa obligimeve nuk ėshtė turp tė cilin e miraton sheriati porse ai ėshtė paaftėsi dhe nėnēmim. Ai ėshtė quajtur "turp" pėr arsye se i pėrngjet turpit ligjor i cili nėnkupton lėnien e gjėrave tė shėmtuara. Ibėn Haxheri duke spjeguar hadithin e lartėpėrmendur thotė: mund qė Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ka dhėnė shenjė se ai qė turpin e ka moral tė tij nė tė shumtėn e rrasteve mirėsia ėshtė nė tė dhe nėse nodh ndonjėherė e kundėrta ajo konsiderohet si e paqenė nė krahasim me tė mirat e tij apo mund tė thuhet se turpi ėshtė bėrė adet i tij dhe pjesė e pandarė e moralit tė tij dhe me kėtė tėrheq tė mirėn dhe mirėsia ndodh prej vetė atij dhe shkakut (turpit).

Turpi ėshtė dy lloje:

- turpėrimi nga Allahu [subhanehu ve teala] kur dėshiron tė bėj ndonjė gjė (tė turpshme) e cila i bie ndėrmend.

- Turpėrimi nga krijesat gjatė kryerjes sė veprave apo fjalėve tė cilat janė tė neveritura.

Tė dy llojet e sipėrthėna janė tė lavdėruara, vetemse, njėri ėshtė obligativ kurse tjetri vullnetar. Turpi gjatė largimit nga haramet ėshtė obligativ kurse gjatė lėnies sė gjėrave tė urrejtura nga njerėzit ėshtė vullnetar.

Muslimani obligohet qė tė stoliset me kėtė virtyt pėr shkak se kjo veti paraqet tėrė fenė. Ajo ėshtė degė e imanit (besimit), moral i Islamit siē ėshtė thėnė "ēdo fe ka moralin e saj kurse morali i Islamit ėshtė turpi" (Transmeton Ibėn Maxhe). Turpi ėshtė ēelės i ēdo tė mire, me forcėn e tij shtohet mirėsia, dobėsohet e keqja kurse mė dobėsine e tij dobėsohet mirėsia dhe shtohet veprimi i tė keqes sepse turpi ėshtė pengesė ndėrmjet njeriut dhe ndalesave (harameve).

Ibėn Ebi Dunja transmeton se Vehb ibėn Munebih ka thėnė: imani ėshtė i zhveshur e rrobet e tij janė devotshmėria, stolia e tij ėshtė turpi, pasuria e tij ėshtė nderi, pastaj tha: kam dėgjuar njė beduin duke recituar:

Jo, pasha babėn tėnd nuk ka mirėsi nė kėtė jetė

As qė ka dunja kur turpi s'ekziston

Njeriu jeton derisa nė tė turpi ka mbetė

E druri pa lėvore nuk mund tė gjallwron


Muslimani obligohet qė tė turpėrohet nga Allahu [subhanehu ve teala] ashtu siē duhet, tė mos shfrytėzojė begatitė e Allahut duke i bėrė mėkat Atij, tė mos e gjejė veten nė vende tė ndaluara, tė shkon nė vende qė e ka urdhėruar Allahu. Transmeton Abdullah ibėn Mes'udi [radijallahu anhu] se Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] njė ditė u tha disa njerėzve prej shokėve tė tij: "turpėrohuni nga Allahu ashtu siē meriton Ai! Ata thanėSurprised i Dėrguar i Allahut ne turpėrohemi falė Allahut. Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] pėrsėri tha: jo kėshtu porse turpėrimi i vėrtetė ndaj Allahut ėshtė ta ruash kokėn dhe atė qė ėshtė nė tė (mendjen), barkun dhe atė qė mban nė tė, tė pėrkujtosh vdekjen dhe sprovėn. Ai i cili dėshiron Ahiretin braktis zbukurimet e kėsaj bote, e ai i cili i bėn kėto ėshtė turpėruar nga Allahu ashtu siē meriton." (Transmeton Tirmidhiu)

Aliu [radijallahu anhu] ka thėnė: kush i mbėshtjell rrobet e tij me turp nuk ia shohin njerėzit tė metat.

Ebu Musa elEsh'arij ka thėnė: unė hy nė shtėpinė time tė errėt pėr t'u pastruar dhe kėrrusem ngaqė turpėrohem nga Zoti im
Durimi



13. Transmeton Ebu Seid S'ad ibėn Malik ibėn Sinan El Hudriu [radijallahu anhu] se disa njerėz prej Ensarėve kėrkuan diē prej Pejgamberit [salallahu alejhi ve sel-lem] e ai iu dha, ata pėrsėri kėrkuan dhe ai pėrsėri iu dha derisa u harxhua gjithė ajo qė pati, pastaj Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] iu tha: tė gjitha tė mirat qė i posedoj nuk do t'i magazinoj pėr t'iu privuar nga ato, mirėpo ai i cili pėrmbahet (nga lypja) Allahu e bėn tė pėrmbajtur, atij qė i majfton ajo qė e posedon Allahu e pasuron, ai i cili soditė thellė Allahu ia ndriēon mendimin kurse asnjėrit nuk i ėshtė dhėnė ndonjė gjė mė e mirė se sabri (durimi). (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė:" O ju besimtarė, bėni durim, bėhuni tė qėndrueshėm kundėr armikut, rrini tė pėrgaditur dhe, qė tė shpėtoni, ruajuni dėnimit tė All-llahut. (Ali Imran-200), " Thuaj: “O robėrit e Mi qė keni besuar, keni frikė ndaj Zotit tuaj. Ata qė bėnė mirė nė kėtė jetė, kanė tė mirė tė madhe, e Toka e All-llahut ėshtė e gjėrė, ndėrsa tė durueshmive u jepet shpėrblimi i tyre pa masė!” (Zumer-10)

Erragib thotė: sabri etimologjikisht d.m.th. tė pėrmbajturit nė vėshtirėsi kurse ne terminologji do tė thotė: pėrmbyllja e vetes brenda vijave qė i ka caktuar logjika dhe sheriati.

Ibėn Haxheri gjatė definimit tė sabrit thotė: sabri ėshtė mbyllja dhe pengimi i vetes – fjalėve apo veprave - nga hakmarrja nė rraste dėmtimi. Ndonjėherė pėrdoret edhe me kuptimin "butėsi" (hilm). Disa dijetarė kanė thėnė: durimi gjatė mundimeve ėshtė xhihad ndaj egos. Allahu [subhanehu ve teala] e ka bėrė natyrėn e shpirtit (egos) qė tė ndiej dhimbje e ngashėri nėse dėmtohet me fjalė ose vepra, pėr kėtė arsye Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] e gjeti veten nė gjendje shumė tė rėndė kur ia mveshėn atij padrejtsinė gjatė ndarjes sė plaēkės sė luftės, mirėpo ai u sjell me butėsi ndaj akuzuesit dhe bėri durim sepse e dinte shpėrblimin e madh qė fitojnė durimtarėt dhe se Allahu [subhanehu ve teala] u jep tė mira tė panumėrta. Durimtari ka shpėrblim mė tė madh se ai qė shpenzon pasurinė e tij nė rrugė tė Allahut, sepse shpėrblimi i tė dytit shumfishohet deri nė shtatėqind herė edhepse e mira ne esencė shpėrblehet me dhjetė tė ngjashme pėrveē nėse Allahu dėshiron qė ta shumfishoj.

Nė hadithin e sipėrpėrmendur vihet nė pah vlera e madhe e sabrit si dhe nxitja nė tė. Sabri ėshtė cilėsi e lavdėruar, virtyt i dėshiruar, moral i rrallė, pėrfundimin e ka tė lakmuar, pasojat e kėnaqshme, ėshtė dobiprurės i madh, shansė pėr tė menduar nė atė qė tė sjell dobi, tė ngadalėson nė marrjen e qėndrimeve derisa dobia tė jetė e vėrtetuar dhe rezultati i siguruar.

Sabri ėshtė tre llojesh:

1. sabri ndaj vėshtirėsive qė hasim gjatė kryerjes se obligimeve fetare.

2. sabri ndaj asaj qė ėshtė e ndaluar nė fenė e Allahut duke lėnė pas shpine mėkatet, kėnaqėsitė e ndaluara, si dhe pėrpjekja qė tė mos iu afrohemi atyre, nėnėshtrimi i epshit dhe frenimi i tij pėr tė mos rėnė nė amoralitete. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: E kush iu frikėsua paraqitjes para Zotit tė vet dhe ndaloi veten prej epsheve, Xhenneti ėshtė vendi i tij." (Naziat – 40,41)

3. sabri nė fatkeqėsitė e dhimbshme, tragjeditė befasuese dhe nė sprovimet ēkado qė tė jenė shkaqet.

Muslimani ėshtė i obliguar qė tė bėjė durim nė kryerjen e obligimeve fetare dhe nė tė kapurit pėr fenė e Allahut, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "O ju qė keni besuar, kėrkoni ndihmė me durim e me tė falur, se vėrtetė All-llahu ėshtė me durimtarėt." (Bekare-153), "O ju qė besuat, kur tė konfrontoheni me ndonjė grup, pėrqėndrohuni dhe pėrmendni ēdo herė All-llahun qė tė arrini fitoren e dėshiruar." (Enfal-45)

Sabri ndaj peripetive nė rrugėn e da'ves (thirrjes islame) ėshtė prej virtytetve tė Pejgamberėve alejhim selam, lidhur mė kėtė Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "Ti (Muahamed) duro, ashu sikurse duruan tė dėrguarit e vendosur" (Ahkaf-35), sepse me sabėr dhe bindje arrihet grada mė e lartė nė fe "prija" – imamllėku, siē thotė Allahu [subhanehu ve teala] "Dhe prej tyre Ne bėmė prijės qė me urdhėrin Tonė udhėzojmė, pasi qė ata (qė i bėmė prijėsa) ishin tė durueshėm dhe ndaj argumenteve Tona ishin tė bindur." (Sexhde-45)

Kėshillimi i njėri tjetrit pėr tė bėrė sabėr ėshtė prej karakteristikave tė shoqėrisė islame, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "E pastaj tė bėhej prej atyre qė besuan, qė kėshilluan njėri-tjetrin pėr durim dhe qė kėshilluan pėr mėshirė (pėr ndihmė)." (Beled-17)

Thėnė nė pėrgjithėsi ai i cili bėn sabėr duke kėrkuar me kėtė Fytyrėn e Allahut [subhanehu ve teala], pėrfundimi i tij ėshtė Xhenneti, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "Edhe ata qė patėn durim (ndaj tė kėqiave) pėr tė fituar kėnaqėsinė e Zotit tė tyre dhe qė e falėn namazin, dhe nga ajo me ēka Ne i furnizuam ata kanė dhėnė fshehtas e haptas dhe me tė mirė e largojnė tė keqen. Tė tillėt kanė pėrfundim mė tė mirė. (pėrfundimi i mirė ėshtė) Xhennete tė Adnit (vende tė pėrjetshme) ku do tė hyjnė ata, edhe prindėrit, gratė dhe fėmijėt e tyre tė cilėt kanė qenė vepėrmirė ata do t'i vizitojnė engjėjt duke hyrė nė secilėn derė. (u thonė) Selamun alejkum, me durimin tuaj gjetėt shpėtimin; sa pėrfundim i lavdishėm ėshtė ky vend." (RR'ad-23,23,24)

Dije se njėrėzit qė mė sė tepėrmi sprovohen janė "pejgamberėt, pastaj ata mė tė ngjashmit e mė tė ngjashmit. Ēdonjėri sprovohet sipas tė kapurit tė tij pėr fenė, nėse tė kapurit tė tij ėshtė i fortė sprovimi ėshtė mė i fortė, nėse nė tė kapurit e tij pėr fenė ka dobėsi atėherė sprovohet sipas asaj dobesie. Vazhdimisht njeriu do tė sprovohet derisa tė ecė mbi tokė pa asnjė mėkat." (Transmeton Tirmidhiu i cili thotė: hadithi ėshtė hasen sahih)

Shembujt qė flasin pėr sabrin e pejgamberėvė janė tė shumtė. Ibrahim dhe Ismaili alejhima selam pranuan urdhėrin e Allahut me zemėrgjėrėsi dhe sabėr derisa Allahu ia lehtėsoi Ismailit duke i dhėn njė kurban. Nuhu [salallahu alejhi ve sel-lem] pėrjetoi nga populli i tij shumė pengime dhe mospėrfillje mirėpo duroi e Allahu [subhanehu ve teala] i fundosi nė ujin e vėrshuar tė gjithė pėrveē atyre qė besuan atė. Poashtu Jakubi, Jusufi,, Ejjubi, Musai, Zekerijjau, Jahja, Isai alejhim selam u sprovuan dhe duruan.

Zotėriu i tė gjithė njerėzve, Muhamed ibėn Abdullahu [salallahu alejhi ve sel-lem] pėrjetoi peripeti dhe vėshtirėsi tė mėdha nga populli i Taifit. Mendjelehtit, fėmijėt dhe robėrit e kėtij populli e gjuajtėn mė gurrė derisa ia pėrgjakosėn kėmbėt, si dhe para kėsaj dhe pas ai pėrjetoi mundime tė shumta nga kurejshitėt pabesimtarė, mė pastaj nė medine bėri sabėr dhe luftoi derisa vuri themelet e shtetit mė tė madh qė e njohi njerzimi dhe themelet e shoqėrisė mė tė mirė qė e pa njerzimi.

Shejhul Islam Ibėn Tejmije [rahimehullah] thotė: Allahu [subhanehu ve teala] ka pėrmendur nė Kur'an braktisjen e bukur (hexhėr), faljen e bukur tė gabimeve dhe durimin e bukur dhe nė lidhje me kėto ėshtė thėnė: braktisje e bukur ėshtė ajo qė bėhet pa cenim, falje e bukur kur ajo bėhet pa qortim kurse sabėr i bukur kur nuk ka ankime te krijesat. Ahmed ibėn Hanbelit duke qenė nė shtrat tė vdekjes i ėshtė lėxuar se Tavusi ka urrejtur kėlthitjet e vdekjes dhe ka thėnė: tė klithish don tė thotė tė ankohesh te njerėzit, pas kėsaj ai (Ahmedi) nuk ka kėlthitė deri sa ka vdekur. Sa i takon ankimeve te Krijuesi kjo gjė nuk e mohon sabrin e bukur siē tregon Allahu [subhanehu ve teala] fjalėt e Jakubit [salallahu alejhi ve sel-lem] nė Kur'an: "Ai (Jakubi) tha: “Jo, ēėshtjen ua lehtėsoi epshi juaj. (mua nuk mė ka mbetur tjetėr) Durim i mirė, ėshtė shpresė qė All-llahu do tė m'i sjellė tė gjithė; Ai ėshtė mė i dijshmi, mė i urti!”, "Ai (Jakubi) tha: “Unė hidhėrimin tim dhe pikėllimin tim, ia parashtroj All-llahut, e unė di pėr All-llahun atė qė ju nuk dini”. (Jusuf-83, 86)

Abdulaziz ibėn Revvad ka thėnė: tre gjėra janė prej thesarit tė Xhennetit: fshehja e fatkeqėsisė, sėmundjes dhe lėmoshės"

Abdullah ibėn Muhamed elHerevij ka thėnė: prej margaritarėve tė mirėsisė ėshtė fshehja e fatkeqėsisė.

Aun ibėn Abdullahu ka thėnė: mirėsia nė tė cilėn nuk ka aspak tė keqe ėshtė falenderimi Allahun duke qenė rehat dhe sabri gjatė fatkeqėsisė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Vlera e asketizmit nė kėtė botė   Sun Oct 28, 2007 5:27 am

12. Transmeton Abdullah ibėn Omeri r.a. i cili thotė: Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] mė vėndoi dorėn mbi supin tim dhe mė tha: "Jeto nė kėtė botė sikur tė jesh i huaj ose si njė kalimtarė rruge". Ibėn Omeri gjithnjė thoshte: kur tė ngrysesh mos prit agimin e kur tė gdhihesh mos e prit muzgun e mbrėmjes. Merr nga shėndeti yt pėr sėmundjen tėnde dhe nga jeta yte pėr vdekjen tėnde. Transmeton Buhariu.

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "E ti (Muhammed) paraqitjau atyre shembullin e kėsaj bote qė ėshė si njė ujė (shi) qė Ne e lėshojmė nga qielli, e prej tij bima e tokės zhvillohet e shpeshėtohet sa qė pėrzihet mes vete, e pas pak ajo bėhet byk (pas tharjes) qė e shpėrndajnė erėrat. All-llahu ka fuqi pėr ēdo send. Pasuria dhe fėmijėt janė stoli e kėsaj bote, kurse veprat e mira (frtyi i tė cilave ėshtė i pėrjetshėm) janė shpėrblimi mė i mirė te Zoti yt dhe janė shpresa mė e mirė." (El-Kehf -45, 46)

Tė jesh asket nė njė gjė don tė thotė t'ia kthesh shpinėn asaj gjėje dhe ta vlerėsosh si tė vogėl, tė pavlerė qė nuk pėrkon me ambiciet e larta.

Selefi (gjeneratat e para tė muslimanėve) dhe ata qė kanė ardhur pas tyre kanė spjeguar domethėnien e zuhdit nė kėtė botė. Nė njė hadith tjetėr Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "tė jesh asket ndaj kėsaj bote nuk do tė thotė tė ndalosh tė lejuarėn apo tė shkatėrrosh pasurinė porse tė jesh asket do tė thotė qė shpresa yte tė mos jetė mė e fortė nė atė qė e ke ne dorėn tėnde nga ajo qė ėshtė nė dorė tė Allahut dhe tė dėshirosh qė nėse tė godet ndonjė fatkeqėsi tė mos lirohesh nga ajo 0e qėllim qė tė fitosh shpėrblime." (Transmeton Tirmidhiu i cili dhotė: hadithi ėshtė garib dhe nuk e njohim vetėm nė bazė tė kėtij senedi).

Vehb ibėn Virdi lidhur me zuhdin ka thėnė: zuhdi ndaj kėsaj bote ėshtė: tė mos ndiesh keqardhje nga ajo qė tė ka ikur dhe tė mos gėzohesh me atė qė e fiton prej tė mirave tė kėsaj bote.

Zuhriu kur u pyet pėr zuhdin tha: ai qė harami i tij nuk ia tejkalon sabrin dhe hallalli nuk e pengon nga ibadeti .

Ahmed ibėn Havarij [rahimehull-llah] e ka pyetur Sufjan ibėn Ujejnen: cili ėshtė asket (zahid) nė kėtė botė? Ai ėshtė pėrgjigjur: ai i cili falendėron pėr begatitė e nėse sprovohet duron. Ai pėrsėri i ka thėnė: o Ebu Muhamed, ai i cili kur i vijnė bėgatitė falendėron Allahun kurse kur sprovohet bėn durim dhe ndahet nga ato begati si mund tė jetė asket? Ai i tha: hesht! Atė qė s'e pengojnė begatitė pėr tė falenderuar Allahun e as fatkeqėsitė pėr tė duruar, ai ėshtė asket i vėrtetė.

Rebia ibėn Hajthem ka thėnė: kulmi i asketizmit ėshtė mbledhja e gjėrva me tė drejtė dhe vėnia e tyrė nė vendet pėrkatėse me tė drejtė.

Sufjan Etheuriu ka thėnė: asketizmi ndaj kėsaj bote ėshtė shpresa afatshkurte, nuk ėshtė ushqimi i papėlqyer e as veshja e dobėt. Pastaj tha: prej lutjeve qė bėjnė ata janė: o Zot na bėn asketė nė kėtė botė dhe na jep prej tė mirave tė saj, mos na privo nga ato qė tė mos lakmojmė.

Imam Ahmedi tha: asketizmi ndaj kėsaj bote ėshtė shpresa afatshkurte, kurse nė njė rrast tjetėr tha: …shpresa afatshkurte dhe most ė lakmosh atė qe ėshtė nė duar tė huaja.

Pėr kuptimin e hadithit tė pėrmendur nė fillim tė kapitullit kanė thėnė: mos u fundos nė tė mirat e kėsaj bote dhe mos e bėn atė vatan tėndin, mos i pėshpėrit vetes pėr qėndrim tė gjatė nė tė e as pėr pėrkujdesjen ndaj saj. Mos u lidh pėr tė si] bėn gurbetxhiu me vendin e huaj dhe mos u merr ne tė me atė qė nuk do tė merrej njė gurbetxhi ne vendin e huaj i cili mendon qė tė kthehet nė vendin e tij.

Sa i pėrket fjalės sė Ibėn Omerit .." kur tė ngrysesh mos prit agimin e kur tė gdhihesh mos e prit muzgun e mbrėmjes" ėshtė njė nxitje prej tij qė besimtari gjithmonė tė jetė i pėrgatitur pėr vdekje, kurse pėrgatitja pėr vdekje bėhet me punė tė mira, ashtu siē mund tė kuptojmė nga hadithi nxitje pėr tė qenė dėshirat tona afatshkurte, pra tė mos i vonojmė punėt e natės deri nė mėngjes e kur tė gdhihemi tė mos i pėshpėrsim vetes pėr mbrėmjen dhe t'I vonojmė punėt e ditės deri nė mbrėmje.

Fjala "Merr nga shėndeti yt pėr sėmundjen tėnde" ėshtė nxitje pėr tė shfrytėzuar shėndetin, tė derdhim mundin gjatė kohės kur jemi tė shėndoshė me frikė qė tė mos na godet ndonjė sėmundje e tė paaftėsohemi pėr punė. Njėashtu edhe fjala e tij "… dhe nga jeta yte pėr vdekjen tėnde" ėshtė nxitje pėr shfrytėzimin e ditėve tė jetės sepse ai i cili vdes i ndėpritet mundėsia e tė vepruarit, i kėputet shpresa dhe i rritet ngashėria. Ta dijė ky njeri se do t'i vij njė kohė e gjatė e ai do tė gjendet nėn dhe, dhe nuk do tė ketė mundėsi tė vepron.

Hadithet qė flasin pėr vlerėn e zuhdit ndaj kėsaj bote janė tė shumta, prej tyre: njė njeri i that tė Dėrguarit tė Allahut: mė udhėzo nė ndonjė punė tė cilėn nėse e bėj do tė mė dojė Allahu dhe do tė mė duan njerėzit! Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] i tha: "bėhu asket ndaj kėsaj bote tė don Allahu dhe bėhu asaket ndaj asaj qė e posedojnė njerėzit tė duan njerėzit" (Tranmeton Ibėn Maxheja dhe Tirmidhiu i cili thotė se hadithi ėshtė hasen)

Poashtu hadithi "ka shpėtuar ai i cili ka pranuar Islamin, ai qė rrizku (qė ia ka caktuar Allahu) i tij i mjafton dhe ėshtė i kanaqur me tė." (Transmeton Tirmidhiu)

Ibrahim Ed-hemi ka thėnė: zuhdi ėshtė tre lloje: obligativ, vullnetar dhe shpėtues. Zuhdi obligativ ėshtė tė pėrmbajturit nga harami ( e ndaluara), zuhdi vullnetar ėshtė mosthellimi nė gjėra tė lejuara kurse ai shpėtues ėshtė tė pėrmbajturit nga dyshimet.

Vėlla i nderuar musliman! Dije se zuhdi mė i mirė ėshtė ai i Pejgamberit [salallahu alejhi ve sel-lem] dhe shokėve tė tij tė zgjedhur. Librat e kodifikimit tė sunnetit janė pėrplot shembuj ku tregohet zuhdi dhe durimi i tyre, mund tė pėrmendim fjalėn e Omerit r.a.: kam parė Pejgamberin [salallahu alejhi ve sel-lem] tė cilit i kalonte tėrė dita e ai krrusej ngaqė nuk gjente as hurmėn e llojit mė tė dobėt pėr t'u ushqyer" (Transmeton Muslimi)

Aishja r.a. thotė: "nuk ėshtė ngopur familja e Muhamedit me bukė thekri dy ditė njėra pas tjetrės deri sa ka ndėrruar jetė Pejgamberi." (Transmeton Muslimi)

Ebu Hurerja r.a. thotė: "nuk ėshtė ngopur i Dėrguari i Allahut dhe familja e tij tre ditė me rradhė me bukė gruri deri sa u nda prej kėsaj bote." (Transmeton Muslimi)

Njė njeri hyri nė shtėpinė e Ebu Dherrit dhe pasi rrotulloi shikimin rreth e pėrqark tha: o Ebu Dherr! Ku i ke plaēkat e shtėpisė? Ai tha: ne kemi njė shtėpi tjetėr kah e cila shpresojmė (ka pėr qėllim xhennetin sh.p.). ai pėrsėri iu drejtua: patjetėr tė kesh plaēka pėrderisa jeton nė kėtė vend! Ebu Dherri ia ktheu: pronari i shtėpisė nuk na lejon qė tė mbetemi kėtu.

Omer ibėn Abdulazizi nė njė hutbe(ligjerim) tė tij tha: kjo botė nuk ėshtė vendbanimi i pėrherhsėm i juaji, Allahu ka caktuar pėr te zhdukjen kurse pėr banorėt e saj udhėtimin. Sa prej begative tė mėdha janė shkatėrruar shumė shpejtė dhe sa prej banorėve tė lumtur prej saj kanė udhėtuar!

Hasen el Basriu [rahimehull-llah] ka thėnė: nėnēmoeni dunjanė se pasha Allahun mė tė lumtur jeni kur nėnēmoni dunjanė
Tė dėshirosh pėr vėllain tėnd atė qė dėshiron pėr vete



11. Transmeton Enesi [radijallahu anhu] se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-elm] ka thėnė: " Nuk ka besuar askush prej jush pėrderisa tė dėshiron pėr vėllain e tij atė qė dėshiron pėr vete" (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "S'ka dyshim se besimtarėt janė vėllezėr, pra bėni pajtim ndėrmjet vėllezėrve tuaj dhe keni frikė All-llahun, qė tė jeni tė mėshiruar (nga Zoti). (Huxhurat – 10)

Qėllimi i hadithit ėshtė se prej tėrėsisė sė degėve tė imanit tė obliguara ėshtė qė njeriu tė dėshiron pėr vėllain e tij atė qė dėshiron pėr vete

Ky rregull i pjesėrishėm islam pėrkufizohet me rregullin themelor e qė nėnkupton: tė dėshirosh pėr vėllain tėnd tė mirėn ashtu siē e dėshiron pėr vete, ashtu siē ėshtė pėrmendur nė njė transmetim tjetėr "… pėrderisa tė dėshiron pėr vėlain e tij atė tė mirė (hajr) qė e dėshiron pėr vete" ( Transmeton Nesaiu)

Fjala "hajr" pėrmbledh tė gjitha veprat fetare (taat) dhe veprat e lejuara tė kėsaj bote (mubahat) dhe Botės tjetėr pėrpos ndalesave, sepse ato nuk janė mirėsi (hajr) dhe nuk pėrfshihen.

Lidhur me hadithin e lartėpėrmendur dijetari Ebu Amėr ibėn Salah thotė: "e tėrė kjo mund tė kuptohet si vepėr e rrėndė dhe e parealizuar, mirėpo nuk ėshtė ashtu sepse kuptimi i hadithit ėshtė: nuk plotėsohet imani i asnjėrit prej jush pėrderisa tė mos dėshiron pėr vėllain e tij musliman atė qė dėshiron pėr vete. Ai kėtė mund ta realizoj duke dashur pėr tė arritjen e tė mirave pa mos iu pakėsuar tė mirat e tij. E kjo ėshtė e lehtė pėr zemrėn e shėndoshė kurse e vėshtirė pėr zemrėn e sėmurė, Allahu na mbroftė neve dhe tė gjithė vėllezėrit tanė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Obligimi ndaj fqiut dhe porosia (hyjnore) ndaj tij   Sun Oct 28, 2007 5:28 am

10. Transmeton Aishja [radijall-llahu anha] nga Pejgamberi a.s. i cili tha: "Xhibrili vazhdimisht me porosiste pėr fqiun derisa mendova se do ta bėn trashigimtar timin." (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: "Adhuroni All-llahun e mos i shoqėroni Atij asnjė send, sillnu mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmve, ndaj jetimėve, ndaj tė varfėrve, ndaj fqiut tė afėrt, ndaj fqiut tė largėt, ndaj shokut pranė vetes, ndaj udhėtarit tė largėt dhe ndaj robėrve. All-llahu nuk e do atė qė ėshtė kryelartė dhe atė qė lavdėrohet." (Nisa – 36)

Dijetarėt janė ndarė nė mendime rreth kuptimit tė fjalės sė Muhamedit a.s. " trashigimtar timin". Disa prej tyre e komentuan si "pjesmarrės nė pasurinė e tij duke ia dhėnė njė pjesė tė caktuar ashtu siē iu jipet anėtarėve tjerė tė familjes. Tė tjerėt menduan se kjo shprehje ka pėr qėllim qė fqiu tė trajtohet sikur trashėgimtar nė raportet me tė. Mendimi i parė ėshtė mė i qėlluar sepse kuptimi i dytė ka mbetur kurse i pari nuk ka ndodhur siē mund tė kuptojmė nga hadithi.

Nocioni "fqi" pėrfshinė muslimanin dhe kafirin, ibadetxhiun (adhuruesin) dhe mėkatarin, ardhacakun dhe vendasin, tė afėrmin (e familjes) dhe tė largėtin, ai qė ėshtė afėr me shtėpi dhe ai qė ėshtė larg. Tė gjithė kėto janė nė gradė, mė e larta ėshtė ajo qė i plotėson atributet e para, pastaj ai qė vjen me radhe derisa tė mbetet nje atribut, dhe e kundėrta – grada mė e ulėt ėshtė ajo nė tė cilėn mbeldhen cilėsitė e fundit. Obligimi ndaj fqiut ėshtė aq mė i madh varėsisht prej gradės sė tij.

Porosia mbi fqiun pėrmbushet duke drejtuar kah ai llojet e bamirėsisė sipas mundėsisė, sikur: dhurata, salami, buzėqeshja gjatė takimit me tė, interesimi pėr gjendjen e tij, ofrimi i ndihmės kur ka nevojė dhe tė tjera.

Pejgamberi a.s. iu drejtua Ebu Dherrit: " O Ebu Dherr, kur tė pėrgatisish salcė me lėng mishi shtoe ujin mė tepėr dhe gostiti fqinjtė." (Muslimi)

Pejgamberi a.s. na ka urdhėruar qė tė mos pengojmė fqiun, ai na ka porositur: " Kush beson Allahun dhe Ditėn e Ahiretit le tė mos pengojė fqiun e tij." (Buhariu). Ai e mohoi imanin nga njeriu i cili fqiu i tij nuk ėshtė i qetė "Pasha Allahun nuk besuar, pasha Allahun nuk ka besuar, pasha Allahun nuk ka besuar! E pyetėn: cili o i dėrguar i Allahut? Ai qė fqiu i tij nuk ėshtė i qetė nga pengesat e tij, u pėrgjigj ai." (Buhariu) Bamirėsinė ndaj fqiut e bėri kusht pėr tė qenurit i mirė me atė, ai a.s. tha: "shok mė i mirė tek Allahu ėshtė ai i cili ėshtė mė i mirė pėr shokun e vet, kurse fqiu mė i mirė ai i cili ėshtė mė i mirė pėr fqiun e vet." (Tirmidhiu i cili kėtė hadith vlerėson si: hasen garib)

Rreth kėsaj teme transmetohet se Ahnef ibėn Kajsi kishte hypur mbi shtėpinė e tij dhe kishte parė fqiun nga lartė, kjo e shtyri tė britė: turp mė qoftė, turp mė qoftė, hyra nė shtėpinė e fqiut pa lejen e tij, mos hypsha mbi shtėpinė time asnjėherė!

Ebu Hanifeja r.h. kishtė njė fqi kėpuctar i cili punontė shumė gjatė natės dhe ēdoherė recitonte disa vargje ku shprehte pikėllimin e tij ndaj njerėzve dhe thoshte se e kishin lėnė pas dore dhe gjėra tjera. Ebu Hanifeja r.h. kur zgjohej pėr tė faluar namz nate dėgjontė zėrin e tij duke rrecituar vargje mallėngjyese. Dy netė me rradhė mė nuk e dėgjoi dhe filloi tė interesohej pėr kėpuctarin. Pasi qė pyeti fqinjtė pėr tė dhe kuptoi se sulltani kishte burgosur menjėherė shkoi tek valiu pėr tė ndėrmjetėsuar. Ai iu drejtua valiut: patrulla juaj ka burgosur fqiun tim kurse une kam obligim ndaj tij. Valiu pyeti: si quhet ai? Ebu hanifeja u pėrgjigj: nuk e di emrin e tij mirėpo e dij se ėshtė kėpuctar. Valiu urdhėroi qė tė lirohen tė gjithė qė ishin burgosur atė natė pėr tė gjetur Ebu Hanifeja fqiun e tij. Pasi qė e takoi, kėpuctari iu dejtua Ebu Hanifes me falenderime tė pėrzemėrta kurse ai i tha: " o djalosh! Nuk tė kemi lėnė pas dore.
Lidhja farefisnore



9. Transmeton Ebu Hurerja [radijall-llahu anhu] i cili thotė: kam dėgjuar Pejgmaberin [salall-llahu alejhi ve sel-lem] dukė thėnė: “kush dėshiron t’i shtohet rizku (furnizimi) dhe t’i zgjatet jeta le tė mbajė lidhjet farefisnore.” (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Dhe keni frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, dhe ruajeni farefisin (akraballėkun)” (Nisa – 1)

Nė njė ajet tjetėr thotė: “Dhe ata qė e mbajnė lidhjen pėr tė cilėn All-llahu ka urdhėruar tė mbahet, qė frikėsohen nga Zoti i tyre dhe nga llogaria e rėndė e pėrgjegjėsisė.” (Ra’d – 21)

Farefisi nėnkupton tė afėrmit tė cilėt i lidhė prejardhja, pa marrė parasyshė a trashėgojnė njėri tjetrin apo jo, ėshtė mahrem (person me tė cilin ndalohet martesa me tė) apo nuk ėshtė. Disa dijetarė mendojnė se farefis janė vetėm ata qė nuk mund tė martohen ndėrmjet tyre, mirėpo mendimi i parė ėshtė mė i saktė sepse sipas tė dytit patjetėrson nxjerrjen e fėmijėve tė axhės, hallės, dajės dhe tezes nga farefisi e qė nuk ėshtė e saktė. (Fet-hul Bari – 10/414)

Kadi Ijadi thotė: nuk ka dallim nė mendime rreth asaj se mbajtja e lidhjes farefisnore ėshtė vaxhib (obligim) nė pėrgjithėsi dhe se ndėrprerja e saj ėshtė mėkat i madh… mirėpo kjo lidhje ėshtė nė gradė dhe disa gradė janė mė tė larta se tjerat. Mė e ulta ėshtė mos heqja dorė plotėsisht dhe mbajtja e lidhjes me fjalė madje edhe vetėm me selam. E tėrė kjo dallon sipas dallimit tė mundėsisė dhe nevojės. Ndonjėherė mbajtja e lidhjes farefisnore ėshtė vaxhib e ndonjėherė mustehab (vepėr e preferuar). Nėse ndokush mban lidhjet farefisnore mirėpo jė nė mėnyrė tė plotė, nuk konsiderohet se ka ndėrprerė kėtė lidhje, e nėse duke patur mundėsi bėn lėshime rreth kėtij obligimi, nuk konsiderohet se i mban lidhjet farefisnore. (Sahihul Muslim, sherh Ennevevij – 16/113)

Nga hadithi i lartėpėrmendur kuptojmė se shtimi i rizkut dhe bereqetit tė tij, zgjatja e jetės dhe bereqetit tė saj dhe udhėzimi pėr tė bėrė vepra tė mira janė fryt i mbajtjes sė lidhjeve farefisnore.

Pasi qė Allahu [subhanehu ve teala] i krijoi tė gjitha krijesat “lidhja farefisnore tha: kjo ėshtė pozita qė kėrkon strehim prej teje nga kėputja e lidhjes farefisnore. Tha: po, a nuk dėshiron qė tė mbaj lidhje me atė qė mban lidhje me ty dhe t’i ndėrpres mė atė qė i ndėrpret me ty? Ajo tha: po, si jo o Zoti im. Tha: ajo ėshtė pėr ty. Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: lexoni nėse dėshironi: “A pritet prej jush (hipokritėve) qė nė nėse merrni sundimin (ose zbrapseni prej fesė islame) tė bėni trazira nė tokė dhe tė ndėrpreni lidhjet e akraballėkut?” (Muhamed – 22) (Transmeton Buhariu)

Mbajtja lidhjeve farėfisnore ėshtė shkak pėr tė hyrė nė Xhennet. Ebu Ejjub Ensarij thotė: njė njeri i tha Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] : mė trego ndonjė punė e cila mė fut nė Xhennet! Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: sa i mprehtė qė ėshtė! Pastaj tha: ta adhurosh Allahun dhe askend mos t’ia shoqėrosh Atij, ta falish namazin, tė japėsh zekatin dhe t’i mbash lidhjet farefisnore.” (Buhariu)

Gjithashtu transmetohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As r.a., se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Nuk mban lidhjet farefisnore ai qė kthen (vizitat) por ėshtė ai qė kur i ndėrpritet farefisnia i rivendos lidhjet (me ta)”. (Buhariu)

Erdhi njė njeri te Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe i tha atij: o i Dėrguar i Allahut! Unė kam disa tė afėrm me tė cilėt mbaj lidhje farefisnore kurse ata nuk mbajnė me mua, u bėj mirė kurse atė mė bėjnė keq dhe sillem butė me ta kurse ata sillen me arrogancė ndaj meje. Pejgmaberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: nėse vėrtet ėshtė ashtu si thua atėherė ėshtė njėsoj sikur t’i ushqesh ata me hi tė nxehtė, dhe vazhdimisht do tė jetė me ty njė ndihmės i Allahut kundėr tyre, perderisa je nė kėtė gjendje.” (Buhariu)

Poashtu Pejgamberi a.s thotė: “nuk hyn nė Xhennet ai i cili kėput lidhjet farefisnore.” (Buhariu)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Bamirėsia ndaj prindėrve   Sun Oct 28, 2007 5:28 am

8. Ebu Hurerja [radijall-llahu anhu] thotė: Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Ėshtė i mėrishėm, ėshtė i mėrishėm, ėshtė i mrishėm! Thanė: kush o i Dėrguar i Allahut? Tha: ai qė arrinė prindėrit e tij duke qenė ata tė vjetėr, njėrin apo qė tė dy, dhe nuk hyn nė xhennet.” (Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Ne e kemi obliguar njeriun me punė tė mira ndaj prindėrve tė vet.” (Ankebut – Cool, poashtu thotė: “Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre, ose qė tė dy, i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd, atėherė mos u thuaj atyre as “of - oh”, as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta respektuese). Dhe nė shenjė mėshire shtrije pranė tyre krahun pėrulės e respektues dhe thuaj: “Zoti im! mėshiroi ata tė dy, sikurse mė edukuan mua kur isha i vogėl”.

Rreth kėsaj teme ka shumė hadithe tė verteta dhe tė njohura tė cilat nxisin mirėbėrėsinė ndaj prindėrve dhe sqarojnė shpėrblimin e madh pėr kėtė vepėr. Kėto hadithe na mėsojnė se bamirėsia ndaj prindėrve duke iu shėrbyer atyre, duke shpenzuar pėr mirqenien e tyre dhe tė tjera, janė shkak pėr hyrjen nė Xhennet. Ai i cili le pas dore kėtė obligim nuk arrinė kėtė shpėrblim dhe Allahu [subhanehu ve teala] e merr mėri.

Bamirėsia ndaj prindėrve ėshtė prej punėve mė tė dashura tek Allahu [subhanehu ve teala] pas namazit nė kohė tė tij. Abdullah ibėn Mes’udi [radijall-llahu anhu] thotė: e pyeta Pejgamberin [salall-llahu alejhi ve sel-lem] : cila ėshtė puna mė e dashur tek Allahu i Madhėruar? Tha: namazi nė kohė tė tij. Mėpastaj pyeta: pas kėsaj, cila? Tha: bamirėsia ndaj prindėrve. Pėrsėri pyeta: pas kėsaj? Tha: xhihadi nė rrugė tė Tij.” (Buhariu)

Bamirėsia ndaj prindėrve ėshtė shkak pėr pranimin e duasė (lutjes) siē qėndron nė rrėfimin e tre personave tė cilėt u strehuan nė njė shpellė, pastaj rrokulliset njė shkėmb dhe e mbyll hyrjen e shpellės. Pas kėsaj i thonė njėri tjetrit: shikoni cilat punė tė mira i keni bėrė pėr hir tė Allahut dhe luteni me to, ndoshta gjėjmė shtegdalje. Njėri prej tyre tha: “O Allah i im! unė i kam pasur prindėrit pleq tė thinjur dhe asnjėherė para tyre nuk ju kam dhėnė tė hanė e as tė pijnė fėmijėve tė mi e as mallit tim (shėrbėtorėve). Njė ditė mė hutoi kėrkimi i kullosės mė tė mirė pėr kopenė time, e nuk ju erdha me kohė dhe ata kishin fjetur. Unė e mola qumėshtin nė enė dhe ua solla por i gjeta duke fjetur. Mė erdhi keq t'i trazoj, por edhe qė t'i ushqej para tyre familjen dhe shėrbėtorėt, andaj kam pritur me enė nė dorė dhe kam shikuar kur do tė zgjohen, e kjo pritje ka zgjatur deri nė agim. Fėmijėt e mi aty te kėmbėt e mia klithnin tė uritur, tė cilėve u kam dhėnė qumėsht pasi janė zgjuar prindėrit dhe e kanė pirė qumėshtin tė cilin ua kisha sjellur. O Zoti im! Nėse kėtė e kam bėrė vetėm pėr Ty, e pėr askėnd tjetėr, atėherė na e largo kėtė shkėmb nga hyrja e kėsaj shpelle nė tė cilėn gjendemi!” Allahu ua lėvizi shkėmbin aq sa tė shohin qiellin…” (Buhariu)

Prindėrit janė ata qė mė denjėsisht meritojnė sjelljen e mirė. Ebu Hurerja [radijall-llahu anhu] thotė: “erdhi te Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] njė njeri dhe e pyeti: kush mė tepėr meriton sjelljen time tė mirė? Tha: nėna yte. Tha: pastaj cili? Tha: nėna yte. Tha pastaj cili? Tha: nėna yte. Tha pastaj cili? Tha: babai yt.” (Buhariu)

Prej bamirėsisė ndaj prindit ėshtė rrespektimi i dashamirėve tė tij, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Bamirėsi mė e mirė ėshtė qė njeriu tė mbajė lidhje me dashamirin e babait tė vet”. (Tirmidhiu – sahih)

Mosdėgjimi i prindėrve ėshtė prej mėkateve mė tė mėdha. Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] iu tha shokėve tė tij: “A doni t'ju njoftoj pėr mėkatet mė tė mėdha?” Ne i thamė: “Gjithsesi, o i Dėrguari i All-llahut!” Tha: “All-llahut nėse i pėrshkruhet shok (shirk) dhe mosdėgjimi i prindėrve”. Ishte (ulur) i mbėshtetur, pastaj u drejtua dhe tha: “Veni re, edhe fjala e kotė, edhe dėshmia e rrejshme”, dhe vazhdimisht e pėrsėriti kėtė saqė thash: “Ah, sikur tė heshtte!” (Buhariu)

Hasan Basriu u pyet pėr bamirėsinė ndaj prindėrve dhe tha: tė shpenzosh pėr ta atė qė posedon, t’i rrespektosh nė atė qė tė urdhėrojnė nėse urdhėri i tyre nuk ėshtė mėkat, argument pėr kėtė ėshtė fjala e Allahut [subhanehu ve teala] : “E nėse ata tė dy tentojnė qė ti tė mė pėrshkruash Mua shok, pėr ēka ti nuk ke kurrfarė fakti, atėherė mos i respekto ata, po nė ēėshtjet e jetės sė kėsaj bote tė keshė mirėkuptim ndaj tyre.” (Lukma – 15)

I ėshtė thėnė Ali ibėn Husejnit [rahimehull-llah]: ti jė bamirėsi mė i madh ndaj nėnės tėnde mirėpo nuk tė shohim duke ngrėnė sė bashku mė te! Ai tha: kam frikė tė mos i paraprij nė ndonjė gjė qė syri i saj e ka dashur dhe me kėtė tė bėhem mosrrespektues ndaj saj.

I ėshtė thėnė Omer ibėn Dherrit pasi qė vdiq i biri i tij: si ishte bamirėsia e tij ndaj teje? Ai tha: kur ecnim sė bashku gjatė ditės ēdoherė ecte pas meje, e kur ecnim gjatė natės ēdoherė ecte para meje. Asnjėherė nuk ėshtė ulur nė ndonjė vend mė tė lartė se sa vendi qė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Dashuria pėr hir tė Allahut, subhanehu ve teala   Sun Oct 28, 2007 5:29 am

7. Transmeton Ebu Hurerja [radijall-llahu anhu] i cili thotė: “Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Pasha Atė nė dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im! Nuk do tė hyni nė Xhennet pėrderisa tė besoni, e nuk keni besuar pėrderisa ta doni njėri tjetrin. A doni qė t’ju tregoj njė fshehtėsi tė cilėn po e vepruat do ta doni njėri tjetrin? Pėrhapni selamin mes jush!” (Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Edhe ata tė cilėt para tyre patėn shtėpitė e tyre(nė Medine) dhe pranuan Besimin, - i duan ata qė u shpėrngulėn tek ata” (Hashėr – 9)

Dashuria pėr hir tė Allahut ėshtė fryt i dashurisė ndaj Allahut [subhanehu ve teala] , ajo ėshttė begati hyjnore, shkėlqim perendie dhe dritė qė Allahu e hudh nė zemrat e besimtarėve, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Edhe sikur ta shpenzoshe gjithė atė qė ėshtė nė tokė, nuk do tė mund t'i bashkoje zemrat e tyre, por All-llahu bėri bashkimin e tyre, pse Ai ėshtė i Gjithėfuqishėm, i Urtė.” (Enfal – 63)

Merrudhij thotė: ėshtė pyetur Ebu Abdullah Ahmed ibėn Hanbeli: ē‘ėshtė dashuria pėr hir tė Allahut? Ai tha: tė mos e duash ndokend pėr ndonjė tė mirė tė kėsaj bote qė e posedon ai. (Transmeton Muslimi)

Kjo dashuri jep fryte nė kėtė botė dhe botėn tjetėr. Nga ato fryte veēojmė:

- besimtari ndien ėmbėlsinė e imanit, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Kush posedon tre gjėra, do tė shijojė ėmblėsinė e imanit: ta don Allahun dhe Pejgamberin mė shumė se ēdokėnd, ta don vėllain e tij vetėm pėr hir tė Allahut…”

- ata qė duan njėri tjetrin pėr hir tė Allahut do tė jenė nėn hijen e Arshit, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Allahu [subhanehu ve teala] Ditėn e Kijametit thotė: ku janė ata tė cilėt kanė dashur njėri tjetrin pėr hir Madhėrisė Time? Sot do tė jenė nėn hijen Time, nė kėtė kur nuk ka hije tjetėr pos hijes Time.” (Muslimi)

- nė kėtė ditė tė vėshtirė (Ditėn e Kijametit) ata do tė jenė tė siguruar nė podiume tė dritės, tė cilėve ua kanė lakmi madje edhe pejgamberėt dhe shehidėt, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Allahu thotė: ata qė duan njėri tjetrin pėr hir tė madhėrisė Time, ata kanė podiume tė dritės dhe ua kanė lakmi pejgamberėt dhe shehidėt.” (Tirmidhiu)

- mbi tė gjitha, ata fitojnė dashurinė e Allahut ndaj tyre. Ah sa i lumtur qė ėshtė ai qė fiton dashurinė e Allahut! Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “njė njėri vendosi tė vizitojė vėllain e tij (pėr nga feja, sh.p.) nė njė qytet tjetėr. Allahu ia caktoi njė melek nė rrugė. Kur iu afrua meleku e pyeti: pėr ku je nisur? Kam njė vėlla nė kėtė qytet dhe desha qė ta vizitoj, tha ai. Meleku e pyeti pėrsėri: a mos tė ka borxh ndonjė pasuri dhe shpreson ta pėrvetėsosh? Ai tha: jo, vetėm unė e dua pėr hir tė Allahut. Meleku tha: unė jam i dėrguar prej Allahut te ti pėr tė tė lajmėruar se Allahu tė don sikur qė e deshe vėllain tėnd pėr hir tė Tij.” (Muslimi) Sikur dashuria pėr hir tė Allahaut tė mos kishte fryt tjetėr pėrvē kėtij do tė majftonte. Atė tė cilin e do Allahu ai ėshtė njeri i Zotit, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Allahu thotė: kur ta dua ndonjėrin, bėhem dėgjimi i tij me tė cilin dėgjon, shikimi me tė cilin shikon, dora me tė cilėn prek dhe kėmba mė tė cilėn ec. Nėse mė kėrkon diēka Unė ia jap, nėse mė lutė qė ta mbroj Unė e mbroj atė.” (Buhariu)

- prej gjėrave tė pakontestuara ėshtė se atė qė e don Allahu e duan edhe banorėt e qiellit dhe tokės, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Kur e don Allahu njė rob, thėrret Xhibrilin: Allahu e don filanin, pra duaje edhe ti, dhe Xhibrili e don. Pastaj Xhibrili thėrret banorėt e qiellit: Allahu e don filanin, pra duajeni edhe ju, dhe banorėt e qiellit (melekėt) e duan, pastaj Allahu bėn qė njerėzit tė pranojnė prej tij.” (Buhariu)

- prej fryteve tė dashurisė pėr hir tė Allahut ėshtė fitimi i Xhennetit, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Kush viziton njė tė sėmurė apo ndonjė vėlla tė tij, pėr hir tė Allahut, thėrret njė thirrės: Tė lumtė dhe lum pėr ecjen tėnde, ke pėrgatitur nė Xhennet njė shtėpi!” (Tirmidhiu)

- dashuria pėr hir tė Allahut [subhanehu ve teala] ėshtė e pakėputur nė kėtė dunja dhe ne Ahiret, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Atė ditė shokėt e ngushtė do tė jenė armiq tė njeri-tjetrit, pėrveē atyre qė ishin tė sinqertė nė miqėsi.” (Zuhruf – 67)

Nė kėtė kohė ku zotėron matrealizmi dhe mirėsia matet me peshoret e saj, kemi nevojė tė madhe qė tė njohim mėnyrat e thellimit dhe pėrforcimit tė kėsaj dashurie, po pėrmendim mė tė rrėndėsishmet:

- pėrhapja e selamit sikur qė u pėrmend nė hadithin e parė tė kėtij kapitulli: “A doni qė t’ju tregoj njė fshehtėsi tė cilėn po e vepruat do ta doni njėri tjetrin? Pėrhapeni selamin mes jush!” (Muslimi)

- kur tė takojė vėllai vėllanė le tė buzėqesh, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “mos pėrēmo asgjė nga punėt e mira, madje as buzėqeshjen kur ta takosh vėllain tėnd.” (Muslimi)

- kur vėllai tė ndahet prej vėllait tė tij le tė kėrkoj qė tė lutet pėr tė duke qenė nė vetmi. Transmetohet nga Ibėn Omeri [radijall-llahu anhu] se Omeri [radijall-llahu anhu] mori leje prej Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] pėr tė bėrė njė Umre. Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] e lejoi dhe i tha: o vėlla, mos na haro gjatė lutjes tėnde. Disa tė tjerė nga Medineja i thanė: vėlla! Na shoqėro nė lutjet e tua. Omeri [radijall-llahu anhu] tha: nuk ka qenė pėr mua diē mė e dashur se fjala e tij “o vėlla”.” (Transmeton Ahmedi nė Musnedin e tij, Tirmidhiu nė Xhami’ dhe thotė: hadithi ėshtė hasen sahih)

- nėse ndonjėri don vėllain e tij, le ta informoj atė se e don. (Ebu Davudi)

- t’I ofrojė vėllait tė tij hedije, Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “jepni njėri tjetrit dhurata qė tė duheni” (Imam Maliku nė Muvetta)

Mė bėftė Allahu mua dhe juve prej atyre qė duan njėri tjetrin pėr hir tė Tij dhe qė fitojnė dashurinė dhe pajtimin e Tij.
Dashuria ndaj Pejgamberit



6. Transmeton Enesi [radijall-llahu anhu] nga Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] i cili thotė: “Asnjėri nuk ka besuar pėrderisa tė mos jem mė i dashur tek ai se babai i tij, fėmija, vetvetja dhe njerėzit nė pėrgjithėsi”. (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Thuaj (o i dėrguar): “Nė qoftė se etėrit tuaj, djemtė tuaj, vėllezėrit tuaj, bashkėshortet tuaja, farefisi juaj, pasuria qė e fituat, tregėtia qė frikoheni se do tė dėshtojė, vendbanimet me tė cilat jeni tė kėnaqur, (tė gjitha kėto) janė mė tė dashura pėr ju se All-llahu, se i dėrguari i Tij dhe se lufta pėr nė rrugėn e Tij, atėherė, pritni derisa All-llahu tė sjellė vendimin e Tij. All-llahu nuk vė nė rrugėn e drejtė njerėzit e prishur.”


Kuptimi i fjalės sė Pėjgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] nė hadithin e lartėpėrmendur “Asnjėri nuk ka besuar…” ėshtė: asnjėri nuk e ka plotėsuar besimin (imanin) e tij.

Dije vėlla musliman, ti qė do kėtė Pejgamber bujar, se dashuria ndaj tij ėshtė e ndėrlidhur me dashurinė ndaj Allahut [subhanehu ve teala] dhe ėshtė fryt i saj. Ēdo musliman obligohet qė t’i jep pėrparėsi dashurisė nė Pejgamberin [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ndaj vetvetes sė tij, pasurisė, prindit, fėmijės dhe tėrė njerėzve nė pėrgjithėsi. Omer ibėn Hattabi [radijall-llahu anhu] njė rrast i tha Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] : “O i Dėrguar i Allahut, vėrtet ti je mė i dashur tek unė se ēdo gjė pėrveē vetes time! Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: jo, pasha Atė nė dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im, derisa tė jem mė i dashur se vetvetja yte. Omeri [radijall-llahu anhu] mė pas tha: tash, pasha Allahun, je mė i dashur pėr mua se vetvetja ime. Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: tani po o Omer.” (Buhariu)

Njeriu e don njė tjetėr ose pėr shkak vyrtyteve me tė cilat stoliset ai ose pėr shkak ndonjė tė mire qė ia ka bėrė. Pėr Pejgamberin [salall-llahu alejhi ve sel-lem] Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Vėrtet, ti je nė njė shkallė tė lartė morali!” (Kalem – 4). Nėse njeriu mediton rreth dobisė qė ka pėrfituar nga Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] i cili e nxori atė prej errėsirave tė kufrit nė dritėn e imanit, drejtpėrsėdrejti apo me shkak, do tė kuptojė gjithashtu se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ėshtė shkaktar pėr qėndrimin e tij tė pėrjetshėm nė begatitė e Xhennetit, do tė kuptojė se kjo ėshtė dobia mė e madhe nė tė gjitha aspektet dhe pėr kėtė arsye Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] meriton qė dashuria ndaj tij tė jetė mė e madhe se dashuria ndaj tjerėve, sepse dobia e cila ėshtė shkak pėr tė dashur atė ėshtė mė e madhe se dobitė tjera, mirėpo njerėzit dallojnė nga kjo pikpamje varėsisht prej kjelltėsisė apo jovigjilencės sė tyre. Nuk ka dyshim se Sahabėt (shokėt e Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ) [radijall-llahu anhum] nė mėnyrė mė tė plotė e kanė kuptuar kėtė sepse ky ėshtė fryti i kuptimit, kurse ata mė mirė e kuptuan kėtė gjė.

Kurtubiu thotė: “ēdonjėri i cili beson me besim tė vėrtetė nė Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] nuk mund qė tė mos gjejė nė veten e tij diēka prej kėsaj dashurie qė i kalon tė gjitha dashuritė, vetėm qė ata dallojnė mes tyre. Ndonjėri e gjenė kėtė dashuri tė pėrmbushur, e tjetri tepėr tė mangėt sikur ai i cili ėshtė fundosur nė lezatime, i mpirė nga jovigjilenca nė kohėn mė tė madhe, mirėpo shumė prej tyre kur pėrmendet Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] pėrmallohen dhe dėshiron ta sheh atė, e mbivlerėson ndaj familjes, fėmijės, pasurisė dhe prindit tė tij, e vėndon veten nė rrezik. Nė veten e tij gjen njė nxitės qė nuk ka mėdyshje nė tė.” (Fethul Bari/1-59)

Prej shenjave tė kėsaj dashurie ėshtė tė kapurit pėr sunnetin e Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe zbatimi i urdhėrave tė tij. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Kur All-llahu ka vendosur pėr njė ēėshtje, ose i dėrguari i Tij, nuk i takon (nuk i lejohet) asnjė besimtari dhe asnjė besimtareje qė nė atė ēėshtje tė tyre personale tė bėjnė ndonjė zgjidhje tjetėrfare.” (Ahzab – 36)

Prej shenjave tė kėsaj dashurie ėshtė tė ndriēuarit me dritėn e Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] si dhe tė udhėzuarit me udhėzimin e tij, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Juve ju erdhi nga All-llahu dritė, dhe libėr i qartė.” (Maide – 15), “Thuaj: Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu tė ju dojė” (Ali Imran – 31).

Prej shenjave tė kėsaj dashurie ėshtė tė stolisurit me moralin e Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] , Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Ju keni shembullin mė tė lartė nė tė dėrguarin e All-llahut” (Ahzab – 21)

O Allah i ynė! Ndriēoi zemrat tona me dashurinė ndaj Teje, ndaj Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe ndaj atyre qė juve ju duan!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Dashuria ndaj Allahut   Sun Oct 28, 2007 5:30 am

Dashuria ndaj Allahut



5. Transmeton Enesi [radijall-llahu anhu] nga Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i cili thotė: “Kush posedon tre gjėra, do tė shijojė ėmblėsinė e imanit: ta don Allahun dhe Pejgamberin mė shumė se ēdokėnd, ta don vėllain e tij vetėm pėr hir tė Allahut dhe tė urrejė kthimin nė kufėr (mosbesim) pasi qė Allahu e ka shpėtuar, ashtu siē urren hyrjen nė zjarr. (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Thuaj: Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu tė ju dojė.” (Ali Imran – 31), poashtu thotė: “dashuria e atyre qė besuan All-llahun ėshtė shumė mė e fortė” (Bekare – 165)


Ky ėshtė njė hadith madhėshtor, ėshtė themel perj themelve te Islamit. Dijetarėt [rahimehumull-llah] thonė: kuptimi i fjalės “ėmbėlsia e imanit” ėshtė kėnaqėsia qė ndien besimtari gjatė bindjes sė tij ndaj Allahut dhe pėrballimit tė vėshtirėsive pėr tė qenė Allahu [subhanehu ve teala] dhe Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] tė pajtuar me tė duke i dhėnė gjithė kėsaj pėrparėsi ndaj tė mirave tė kėsaj bote. Dashuria e robit ndaj Allahut [subhanehu ve teala] realizohet duke aplikuar urdhėrat dhe duke braktisur ndalesat e Tij, nė tė njejtėn mėnyrė realizohet edhe dashuria ndaj Muhamedit a.s.. Kadi Ijadi thotė: “ky hadith ka tė njejtin kuptim sikur hadithi: “Ka shijuar imanin ai i cili ėshtė i kėnaqur qė zot i tij tė jetė Allahu, fe e tij Islami dhe i dėrguar i tij Muhamedi” pėr arsye se nuk ka dashuri tė realtė ndaj Allahut [subhanehu ve teala] dhe Pejgamberit a.s., as ndaj muslimanit pėr hir tė Allahut siē nuk ka urrejtje tė vėrtetė tė kthimit nė kufėr (mosbesim) pėrveē tek ai qė krahas imanit tė tij i forcohet edhe bindja, i qetėsohet shpirti, i zgjerohet zemra, e imani pėrzihet me mishin dhe gjakun e tij. Ky ėshtė ai i cili shijon ėmblėsinė e imanit.” (Sahihul Muslim-sherh Ennevevij 2/13-14)

Nėse njeriu mendon thellė, vėren se tė gjitha dhuntitė qė i posedon janė nga Allahu, Ai ėshtė Mirėrbėrėsi dhe Dhuruesi i tij i Cili e krijoi nga asgjėja, ia dhuroi dėgjimin, shikimin, forcėn, diturinė, pasurinė dhe autoritetin. Ai ėshtė Zoti i Gjithmėshirshėm, Hyji Bujar, Furnizuesi i Urtė i cili ka cilėsi tė pėrsosura dhe tė larta. Tėrė kjo obligon dashurinė e plotė dhe tė pastėr ndaj Allahut, derisa ta dojė tėrė atė qė e don Allahu dhe ta urrejė atė qė e uren Allahu. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Pėr Zotin tėnd jo, ata nuk janė besimtarė (tė asaj qė tė zbriti ty as tė asaj para teje) derisa tė mos zgjedhin ty pėr tė gjykuar nė atė konflikt mes tyre, e pastaj (pas gjykimit tėnd) tė mos ndiejnė pakėnaqėsi nga gjykimi yt dhe (derisa) tė mos binden sinqerisht.” (Nisa – 65), kurse Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Asnjėri nuk ka besuar nė atė me tė cilėn jamė dėrguar pėrderisa pason epshin e tij.” (Transmeton Begaviu nė Sherh essune, kurse Ibėn Rexhebi gjėrėsisht ka studiur kėtė hadith nė libirin e tij Xhamiul ulumi vel hikem). Atėherė kur dashuria rrėnjoset nė zemėr, trupi lėvizė nė pėrputhje me atė dashuri dhe urrejtje.

Dashuria ndaj Allahut ndahet nė dy pjesė: farz (obligim i patjetėrsueshėm) dhe mustehab (obligim i preferuar)

Dashuria e patjetėrsuar ėshtė ajo dashuri e cila shkakton zbatimin e urdhėrave tė Allahut, mosrėnien nė mėkate dhe pajtimin me kaderin (paracaktimin) e Allahut. Ai i cili bie nė mėkat – bėn njė vepėr tė ndaluar apo len pas dore ndonjė obligim, ai e ka tė cunguar dashurinė e tij ndaj Allahut [subhanehu ve teala] pėr arsye se i jep pėrparėsi epshit tė tij. Mangėsimi i imanit ndonjėherė ėshtė rezultat i lėshimit tė shfrenuar nė gjėrat e lejuara (mubah) e cila trashėgon jovigjilencėn dhe kjo e fundit bėhet shkak pėr rritjen e shpresės nė mėshirėn e Allahut dhe mė pas mėsyerjen e mėkateve dhe rėnien nė to. Pėr kėtė tė fundit aludon hadithi i Pejgamberit a.s.: “nuk ėshtė besimtar laviri nė kohėn kur bėn kurvėri” (transmeton Ibėn Maxhe)

Dashuria e preferuar ėshtė frekuentimi i veprave vullnetare dhe largimi nga dyshimet. Ata tė cilėt kanė kėtė cilėsi, zakonisht janė tė rrallė. (Fet-hul Bari 1/61)

Thėniet pejgamberike vėrtetojnė se dashuria ndaj Allahut ėshtė faktor i mjaftueshėm pėr tė arritur shpėtimin. Njė njeri e pyeti Pejgamberin a.s.: “kur do tė ndodhė kijameti o i Dėrguar i Allahut? Pejgamberi .a.s tha: ē‘ke pėrgatitur pėr atė ditė? Ai u pėrgjigj: nuk kam pėrgatitur namaz tė shumtė, as agjėrim e as lėmsohė, mirėpo unė e dua Allahun dhe tė Dėrguarin e tij. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] tha: ti nė botėn tjetėr do tė jėsh me atė qė e ke dashur” (Buhariu)

Prej shenjave tė dashurisė ndaj Allahut [subhanehu ve teala] ėshtė zbatimi i urdhėrave tė Allahut dhe largimi nga ndalesat e Tij. Sa i takon asaj qė pretendojnė disa mėkatarė gjoja se e duan Allahun e nga ana tjetėr bėjnė mėkate, ajo ėshtė gėnjeshtėr dhe shpifje e tyre. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Thuaj: Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu tė ju dojė” (Ali Imran – 31)

Imam Shafiu njė rrast thurri kėto vargje:

Kundėrshton Zotin e pastaj pretendon dashurinė ndaj Tij?!


Kjo ėshtė absurditet i qartė pėr atė qė logjikon.


Sikur dashuria yte tė ishtė e sinqertė, do t’i bindeshe Atij!


Sepse ai qė don ndonjėrin edhe e dėgjon!


Ebu Ja’kub Ennehrexhurij thotė: ēdonjėri i cili pretendon se e don Allahun [subhanehu ve teala] dhe punėt e tij nuk pėrkojnė me urdhėrat e Allahut, pretendimi i tij ėshtė i kotė. ēdonjėri qė mendon se e don Allahun dhe nuk i frikohet Atij , ai ėshtė i mashtruar.

Jahja ibėn Muadhi thotė: nuk ėshtė i sinqertė ai qė pretendon se e don Allahun dhe nuk i rrespekton kufinjtė e Tij.

Ruvejmi njė herė kur u pyet pėr dashurinė ndaj Allahut, tha: dashuria ėshtė pėrputhshmėria nė tė gjitha ēėshtjet.

O Allah, bėre dashinė ndaj teje mė tė dashur pėr ne se vetvetet tona, familjet, pasurinė dhe fėmijėt tonė. Bėre dashurinė ndaj Teje mė tė dashur pėr ne se sa uji i ftohtė kur jemi tė etur!

O Allah, pastroi zemrat tona nga varshmėria e ndokujt tjetėr pėrveē Teje dhe na bėn prėj atyre qė i don dhe tė duan!

Sinqeriteti dhe prania e nijetit gjatė kryerjes sė veprave



4. Transmetohet nga Omer ibėn Hattabi [radiall-llahu anhu] i cili thotė: kam dėgjuar Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] duke thėnė: “Veprat vlerėsohen sipas nijetit dhe ēdonjėri shperblehet nė sajė tė nijetit tė tij. Ai qė ka bėrė hixhret (emigrim) pėr shkak kėsaj bote do tė fitojė atė qė ka patur pėr qėllim, ose pėr shkak tė ndonjė gruaje arrinė tė martohet me te, hixhreti i tij vlerėsohet sipas qėllimit qė ka patur.” (Buhariu dhe Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “ata nuk ishin tė urdhėruar me tjetėr, pos qė ta adhuronin All-llahun me njė adhurim tė sinqertė ndaj Tij, qė tė largohen prej ēdo besimi tė kotė, ta falin namazin, tė japin zeqatin, se ajo ėshtė feja e drejtė.” (Bejjine – 5)

Poashtu thotė: “Tek All-llahu nuk arrin as mishi e as gjaku i tyre, por te Ai arrin bindja e juaj.” (Haxh – 37)

Imam Neveviu thotė: nijeti ėshtė qėllimi qė shpreh vendosshmėrinė e zemrės. (Fet-h elbari 1/13)

Hadithi i sipėrpėrmendur na bėnė tė ditur se nuk ka vepra tė sakta pa nijet. Nė Librin e Allahut ėshtė theksuar tėrthorrazi ky realitet. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Nuk ėshtė ndonjė mėkat juaji ajo pėr ēka keni gabuar, por (ėshtė mėkat) ajo qė zemrat tuaja e bėjnė qėllimisht.” (Ahzab – 5), dhe fjala e Allahut [subhanehu ve teala] “Tek All-llahu nuk arrin as mishi e as gjaku i tyre, por te Ai arrin bindja e juaj.” (Haxh – 37)

Ibėn Abbasi r.a pėr kutimin e kėtij ajeti thotė: “…mirėpo tek Ai arrinė nijetet e juaja” (Bustanul Arifin 23)

Tė gjithė muslimanėt njėmendėsisht pohojnė vendin e lartė qė ze ky hadith, dobitė e shumta qė nxirren nga ai dhe autenticitetin e tij. Imam Shafiu dhe dijetraė tė tjerė thonė: Ky hadith paraqet njė tė tretėn e Islamit. Ėshtė argument pėr shtatėdhejtė kaptina tė fikhut.

Disa tė tjerė thonė: ky hadith paraqet njė tė katėrtėn e Islamit. Abdurahman ibėn Mehdij thotė: Ai qė mendon tė shkruaj ndonjė libėr duhet qė tė pėrmendė kėtė hadith nė fillim tė librit pėr t’ia tėrhequr vėrejten kėrkuesit tė diturisė qė tė pėrmirėsoj nijetin e tij. (Sahihul Muslim – sherh enneveveij, 13/53)

Nijeti ėshtė njė nga elementet kryesore tė moralit ngaqė ēdo lėvizje apo moslėvizje vullnetare nuk kryhet pa tre gjėra: pa dije, dėshirė dhe vepėr.

Veprat ndahen nė tre grupe:

1 - vepra tė mira (ta-at): vėrtetėsia e kėtyre veprave dhe shumėfishimi i tyre ėshtė e lidhur ngushtė me nijetin.

2 - vepra qė nuk qortohen e as lavdėrohen (mubahat): njėashtu kėto vepra janė tė lidhura ngushtė me nijetin, ato mund tė bėhen vepra tė mira apo tė kėqia varėsisht prej nijetit. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “kali pėr njeriun mund tė jetė shpėrblim, pėr dikend tjetėr pėrmbushje e nevojės kurse pėr dikend mėkat.” (Buhariu)

3 - vepra tė kėqia (measi): kėto vepra nuk ndėrrojnė pėrmbajtjen e tyre pėr shkak nijetit. Nuk lejohet qė ndonjė injorant tė kuptojė nga hadithi “Veprat vlerėsohen sipas nijetit” se punėt e kėqia (mėkatet) shndėrrohen nė punė tė mira sipas nijetit, sikur ai qė pėrgojon ndonjėrin duke rrespektuar tjetrin, apo ai i cili ushqen njė tė varfėr nga pasuria e huaj.


Nijeti ka fazat e tij, e ato janė:

1 – Ndėrmendi apo pėshpėrrima nė vete: kėtė njeriu nuk mund ta largojė nga vetvetja e tij. Allahu [subhanehu ve teala] me mėshirėn dhe bujarinė e tij ia falė kėtij ummeti gjėrat qė u bien ndėrmend apo pėshpėrrimėn e shpritit nėse ato nuk zėnė vend tek ai duke u bazuar nė hadithin e Pejgambėerit a.s.: “Allahu ia falė ummetit tim atė qė u pėshpėrinė shpritat nėse ata nuk e shprehin apo veprojnė.” (Buhariu)

2 – Synimi pėr tė vepruar: nė kėtė fazė nėse njeriu synon tė bėjė njė vepėr tė mirė, ai shpėrblehet edhe nėse nuk e vepron, e nėse e vepron shpėrbleėhet me dhjetė tė mira ose mė tepėr. Sa i pėrket veprave tė kėqia, aty gjejmė dallim. Ai i cili synon tė bėjė njė tė keqe dhe nuk e bėn, atij nuk i rregjistrohet asnjė mėkat, e nėse e braktisė synimin e tij pėr hir tė Allahut, ka njė shpėrblim. Nėse e vepron atė tė keqe, i rregjistrohet njė mėkat. Tėrė kjo ėshtė nga mėshira e Allahut ndaj robėrve tė tij. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Allahu thotė: Kur robi im synon tė bėjė njė tė keqe, mos e rregjistroni deri sa ta veprojė. Kur ta veprojė rregjitroni aq sa ka bėrė. Nėse e braktisė pėr hir Timin, rregjistroni pėr tė njė tė mirė. Kur robi Im synon tė bėjė njė tė mirė mirėpo nuk e vepron, rregjistroni pėr tė njė tė mirė, e nėse e vepron rregjistroni pėr tė dhjetė tė mira deri nė shtatėqind.” (Buhariu)

3 – Vendosmėria dhe ngulmimi pėr tė vepruar: nė kėtė fazė – Allahu e di mė sė miri – shpėrblehet njeriu vetėm nėse paraqiten para tij pengesa objektive, jashtė dėshirės dhe fuqisė sė tij dhe nuk kursen aspak mundin e tij pėr tė vepruar atė tė mitrė. Pejgmaberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] nė njė duke udhėtuar pėr nė Tebuk tha: “Njėmend disa njerėz qė kanė mbetur pas nesh nė Medine, nuk kemi kaluar ngushticė as luginė, e tė mos jenė me ne. Ata i ka frenuar arsyeja.” Kurse nė njė transmetim tjetėr qėndron: “na kanė shoqėruar nė shpėrblim” (Buhariu)


Lusim Allahun e Madhėruar, Zotin e Arshit tė nderuar qė ta na i pastrojė nijetet tona, t’na i bėjė vetėm pėr hirė tė Tij dhe punėt tona tė pėrkojnė me Ligjin e tij tė drejtė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Pėrvetėsimi i moralit nga Kur'ani   Sun Oct 28, 2007 5:31 am

Pėrvetėsimi i moralit nga Kur'ani



3. Sa‘d ibėn Hisham ibėn Amiri i tha Aishes [radijall-llahu anha]: “Oj nėna e besimtarėve! Mė trego pėr moralin e Pejgamberit a.s.! Ajo tha: a nuk e lexon Kur‘anin?! Thash: si jo, e ajo shtoi: morali i tė Dėrguarit tė Allahut ishte Kur‘ani.„ (Transmeton Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Juve ju erdhi nga Allahu dritė dhe libėr i qartė„ (Maide – 15)

Neveviu [rahimehull-llah] rreth kuptimit tė hadithit thotė: “veprimi sipas tij (Kur‘anit), tė ndalurit nė kufijtė e tij, pėrvetėsimi i vlerave eduktive tė tij, marrja mėsim nga rrastet dhe tregimet e tij, meditimi rreth thellėsisė sė kuptimeve tė tij dhe drejtleximi i tij.„ (Sherh Sahihul Muslim)

Pėrmendėm nė temėn paraprake “Burimi i moralit tė lartė„ se megjithėatė se njohja e tė mirės dhe tė keqes bėhet nėpėrmjet natyrės sė pastėr tė njeriut prapseprap kjo dritė ėshtė e mangėt dhe devijohet nga zakonet shoqėrore, pėr kėtė shkak Allahu me urtėsinė e Tij e plotėsoi kėtė dritė me dritė hyjnore “Dritė pėrmbi dritė” (Nur – 35), poashtu Allahu [subhanehu ve teala] tha: “Juve ju erdhi nga Allahu dritė dhe libėr i qartė„ (Maide – 15)

Filozofėt tentuan qė ta plotėsojnė kėtė mangėsi tė (fitres) natyrės tė pastėr tė njeriut duke themeluar rregulla dhe parime mbi moralin, mirėpo doli nė shesh jokonsekuenca e tyre ngaqė ėshtė absurde pėrkufizimi i etikės sė njeriut nė bazė tė njė parimi apo rregulli, pėr kėtė shkak nė Islam gjejmė tė bukurėn nė urdhėrat e Kur’anit dhe udhėzimin e Pejgamberit a.s., Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Juve ju erdhi nga Allahu dritė dhe libėr i qartė„ (Maide – 15)

Nė Islam ka rregulla tė veēanta qė kanė tė bėjnė drejtpėrdrejtė me disa zakone apo marrdhėnie tė ndryshme:

1- Maturia nė ushqim dhe nė shpenzim, larg tė qenurit shpėrdorues apo dorėshtrėnguar, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Edhe ata tė cilėt, kur shpenzojnė nuk janė as shpėrdorues, as dorėshtrėnguar, por mbajnė njė tė mesme tė drejtė mes dy anėve.” (Furkan – 67)

2- Garimi nė punė tė mira, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Secili (popull) ka njė anė, drejt tė cilit ai kthehet (nė falje). Kėsisoj vraponi pra, drejt gjithēkaje qė ėshtė mirėsi. Kudo qė tė jeni, Allahu do t’ju grumbullojė tė gjithėve.” (Bekare – 148)

3- Ndihma e ndėrsjelltė pėr mirėsi dhe pengimi nga e keqja, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Ndihmoni njėri tjetrin nė mirėsi e devotshmėri dhe mos ndihmoni njėri tjetrin nė gjynah e armiqėsi. Dhe kini frikė Allahun se padyshim Allahu ėshtė i Ashpėr nė ndėshkim.” (Maide – 2)

4- Sjellja e butė me tjerėt. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i tha Aishes r.a.: “ēdo gjė qė bėhet me butėsi ėshtė e bukur, e nėse bėhet pa tė, ajo vepėr shėmtohet.” (Transmeton Muslimi)

5- Tė duash pėr vėllain tėnd atė qė e don pėr veten prej gjėrave tė mira: Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Asnjėri nuk e ka plotėsuar besimin (imanin) pėrderisa tė dėshiron pėr vėllain e tij atė qė e dėshiron pėr vete.” (Transmeton Buhariu)

6- Mosvėnia nishan ndonjė gjė tė gjallė, pėr ta qėlluar, sikur vihen sende tė ndryshme. Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Mos vini nishan pėr ta qėlluar ndonjė gjė qė ka shpirt.” (Transmeton Muslimi)

Burimi i moralit te larte


2. Nevas ibėn Sem’an Elensarij [radiall-llahu anhu] thotė: e pyeta Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] pėr mirėsinė dhe mėkatin dhe mė tha: “bamirėsi ėshtė morali i lartė kurse mėkat ėshtė ajo qė tė brenė nė zemėr dhe urren qė ta shohin njerėzit.” (Transmeton Muslimi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Pasha njeriun dhe Atė qė e pėrsosi atė. Pastaj ia tregoi Atij ēfarė ėshtė e gabuar dhe ēfarė ėshtė e drejtė pėr tė.” (Shems – 7,Cool

Poashtu thotė: “Anuk i bėmė Ne pėr tė dy sy? Dhe njė gjuhė dhe dy buzė? Dhe ia treguam atij dy rrugėt (tė drejtėn dhe tė gabuarėn)? (Beled – 8,9,10)


Dijetarėt thonė: “bamirėsia” ka kuptim tė gjėrė, ajo ka kuptimin e: lidhjes farefisnore, butėsisė, shoqėriaė tė sinqertė, sjelljes tė mire, rrespektit, tė gjitha kėto cilėsi janė pėrmbledhje e normave tė moralit tė lartė. (Elminhaxh sherh sahihil Muslim ibėn Haxhaxh – 4/1980)

Nga hadithi i lartėpėrmendur bėhet e qartė se burimi i moralit tė lartė ėshtė natyrshmėria e pastėr e njeriut. Kur’ani famėlartė sqaron faktin se shpirti i njeriut ėshtė depo e njė sistemi ligjor moral qė ėshtė rregulluar qė prej krijimit tė ndjenjės pėr tė mirėn dhe tė keqen, siē thotė Allahu s.v.:“Pasha njeriun dhe Atė qė e pėrsosi atė. Pastaj ia tregoi Atij ēfarė ėshtė e gabuar dhe ēfarė ėshtė e drejtė pėr tė.” (Shems – 7,Cool

Njeriu ėshtė udhėzuar qė tė dallojė moralin (nderin) nga amorali (panderėsinė) nėpėrmjet shikimit (dijes) tė ēiltėr qė e posedon, Allahu [subhanehu ve teala] thotė: ““Anuk i bėmė Ne pėr tė dy sy? Dhe njė gjuhė dhe dy buzė? Dhe ia treguam atij dy rrugėt (tė drejtėn dhe tė gabuarėn)? (Beled – 8,9,10), poashtu nė njė ajet tjetėr kur’anor thotė: “Ne e udhėzuam atė nė rrugė tė drejtė e ai do tė jetė mirėnjohės ose pėrbuzės.” (Insan – 3)

Pra njeriu posedon ndjenjė tė brendshme me tė cilėn dallon tė mirėn prej tė keqes. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Njeriu ėshtė dėshmitarė i vetvetes. Edhe pse ai i paraqet arsyetimet e veta.” (Kijame – 14,15)

Megjithėkėtė, shohim se kėtė dritė tė mbjellur nė shpirtin e njeriut e shuajnė zakonet shoqėrore tė trashėguara prej gjenerate nė gjeneratė ashtu siē e shuan rrethi shoqėror. Pejgmaberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] duke transmetuar nga Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Unė i krijova robėrit e mij tė gjtihė nė fe tė drejtė, mirėpo djajtė u erdhėn atyre dhe i larguan nga feja e tyre dhe ua ndaluan atyre atė qė Unė ua pata lejuar.” (Transmeton Muslimi). Njėashtu Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “ēdo fėmijė lindet nė fenė e pastėr, pastaj prindėrit e tij e bėjnė hebrej, tė krishterė apo adhurues tė zjarrit, ashu sikur kafsha e cila lindė viēin pa tė meta, a mund tė shihni nė tė ndonjė mangėsi?” (Transmeton Buhariu)

Dritėn e paraqitur nė ndjenjė tė brendshme te njeriu, pėr tė dalluar tė mirėn prej tė keqes e shujanė edhe intereset personale dhe epshet. Mirėpo, edhe nėse nuk janė prezente tė gjitha kėto pengesa tė natyrshmėrisė sė pastėr pėrsėri ajo mbetet e mangėt nė aspektin moral nėse mbėshtetemi vetėm nė tė. Pėr kėtė shkak urtėsia e Allahut [subhanehu ve teala] ishte qė ta plotėsojė kėtė dritė me shpallje hyjnore: “Dritė pėrmbi dritė” (Nur – 35)

Morali i lartė


1. Transmeton Abdullah ibėn Amėr ibėn Asi [radiall-llahu anhu] i cili thotė: “Nuk ka qenė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i pamoralshėm e as i degjeneruar. Ai ēdo herė thoshte: “ Mė tė mirėt prej jush janė ata qė kanė moral mė tė lartė” (Muttefekun alejhi)

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “ata tė cilėt e pėrmbjanė zemėrimin dhe ata tė cilėt e falin njėri tjetrin, vėrtet Allahu i do shumė mirėpunuesit” (Alu Imran – 134)

Kurtubiu thotė: Morali ėshtė tufė cilėsishė te njeriu qė pėrcaktojnė sjelljen dhe veprimtarinė e tij ndaj tė tjerėve. Ato mund tė jenė cilėsi tė mira apo tė kėqia. Cilėsi tė mira sipas kutpimit tė pėrgjithshėm janė: tė ndiesh obligim nė vete pėr tė tjerėt, kurse kuptimi i shtjelluar: falja e gabimit, butėsia, bujaria, durimi, mėshira, pėrdėllimi, ndihmesa, dashuria e ndėrsjlletė, zemėrbutėsia e tjerė. Cilėsi tė kėqia janė e kundėrta e asaj qė u pėrmend mė lartė. (Fethul Bari – 1/456)

Transmetohet nga Abdullah ibėn Mubareku [rahimehull-llah] i cili e ka pėrshkruar moralin e lartė me fjalėt: tė jesh fytyrėēelur, tė bėsh punė tė mira dhe tė pengosh tė keqen. (Transmeton Tirmidhiu nė Sunenin tij 4/363)

Morali i lartė zė vend tė rrėndėsishėm nė Islam. Njė prej synymeve kryesore te fesė islame ėshtė plotėsimi i vlerave morale “Jam dėrguar qė t’I pėrkryej vlerat morale” (Transmeton Ibėn Ebi Dunja dhe Hakimi i cili thotė se hadithi ėshtė sahih – i vėrtetė). Pėr kėtė shkak Allahu [subhanehu ve teala] e bėri moralin e lartė:

- masė pėr mirėsinė siē thotė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] “ Mė tė mirėt prej jush janė ata qė kanė moral mė tė lartė” (Muttefekun alejhi),

- plotėsim tė besimit : “Besim mė tė plotė kanė ata qė kanė moral mė tė lartė.” (Transmeton Tirmidhiu – hadithi ėshtė hasen sahih)

- vepėr mė tė rrėndė nė peshore diten e Kijametit “Nuk ka diē mė tė rrėndė nė peshore Ditėn e Kijametit se morali i lartė” ((Transmeton Tirmidhiu – hadithi ėshtė hasen sahih)

- “Pronari i moralit tė lartė arrinė gradėn e atij qė falet dhe agjėron” (Tirmidhiu – hadithi ėshtė garib me kėtė sened)

- morali i lartė ėshtė prej shkaqeve mė tė shumta pėr tė hyrė nė Xhennet. Ėshtė pyetur Muhamedi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] pėr veprėn e cila mė sė tepėrmi e fut njeriun nė Xhennet, ka thėnė “devotshmėria dhe morali i lartė” ((Transmeton Tirmidhiu – hadithi ėshtė hasen sahih)

mbi gjithė tėrė kėtė, me moral tė lartė arrihet dashuria ndaj Pejgamberit a.s., afrėrsia ndaj tij Ditėn e Kijametit – e ky ėshtė synim madhėshtor “Mė i dashuri tek une dhe mė afėr meje Ditėn e Kijametit ėshtė ai qė ka moral mė tė lartė, kurse mė i urrejtur tek unė dhe mė larg meje Ditėn e Kijametit janė llafazanėt, mburracakėt qė me gojėn plotė flasin fjalė qė nuk i kuptojne njerėzit dhe dashalavdėt kryelartė” ((Transmeton Tirmidhiu – hadithi ėshtė hasen garib)

Dije se nuk ka vyrtyt e as vepėr tė mirė qė nuk ia ka pėrshkruar Allahu [subhanehu ve teala] fesė. (Mekarimul ahlak fq.9)

Transmeton Ibėn Ebi Dunja nga Humejd ibėn Hilali i cili thotė: “udhėtova pėr ne Kufe dhe atje vizitova Rebi’ ibėn Hajthemin i cili mė tha: o vėllai im! Tė porosis qė t’i pėrvetėsosh cilėsitė e larta morale. Vepro nė bazė tė tyre, bėhu shoqėrues i pandarė i tyre dhe dije se Ai qė i ka krijuar vlerat morale nuk ka urdhėruar nė to gjersa i ka dashur ato vlera dhe i ka bėrė tė dashura tek ata qė i posedojnė.” (Mekarimul ahlak 11-12)

Seid ibėn Asi thotė: o biri im, po tė kishin qenė vlerat morale tė lehta do t’ju kishin paraprij tė pamoralshmit, mirėpo ato janė tė vėshtira, nuk bėn durim nė to pėrpos atij qė e di vlerėn e tyre dhe shpreson shpėrblimin e tyre. (Mekarimul ahalk fq. 12)

Fudajl ibėn Ijadi thotė: nėse shoqėrohesh me ndokėnd atėherė zgjedhe atė qė ka moral tė lartė sepse ai nuk tė shpien pėrveē se ne mirėsi, ai jeton i lumtur. Tė mė shoqėrojė njė mėkatarė i moralshėm ėshtė mė e dashur pėr mua se sa tė mė shoqėroj njė i dhėnur pas adhurimit e qė ka moral tė ulėt sepse mėkatari nėse ka moral tė mirė jeton me logjikėn e tij, ėshtė i lehtė pėr njerėzit dhe i dashur pėr ta, kurse adhuruesi nėse ka moral tė ulėt ėshtė i vėshtirė pėr njerėzit dhe i urrejtur tek ata. (Reudatul ukala fq. 64)

Esmeiu njė rrast tha: gjyshi im Alij ibėn Esmeijj nė prag tė vdekjes i mblodhi bijtė e tij dhe u tha: o bijtė e mij, silluni me njerėzit ashtu qė nėse ndaheni prej tyre t’ju gjakojnė me gjithė zemėr e nėse vdisni tė qajnė pėr ju.” (Mekarimul ahalk fq. 1)

Ibėn Kirijju thotė: bėhuni tė edukuar se nėse jeni mbretėr fitoni lumturi, nėse jeni mesatarė bėheni tė famshėm e nėse jeni tė varfur pasuroheni. (Edebul mexhalise fq.105)

Gjėja mė e mirė qė ia lė prindi trashėgim fėmiut ėshtė sjellja e mirė. Rrėndėsinė e kėsaj e kuptojmė nė tregimin e Hidrit me Musain [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] Ata kur arritėn nė njė qytet, e kėrkuan prej baorėve tė tij pėr tė ngrėnė, por ata nuk pranuan qė t’i mirėpresin. Pastaj ata tė dy gjetėn aty njė murė qė ishte gati duke u rrėzuar, ndėrsa Hidri e rindėrtoi atė. Musai [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i thotė Hidirt: po tė kishe dashur do t’ju kishe marrė pagesė pėr tė! Hidri mė pas i sqaroi Musait [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] se muri ishte pronė e dy bonjakėve babai i tė cilėve kishtė qenė njeri i mirė dhe ai e ngriti murin pėr hirė tė babait tė tyre. Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Pėrsa i pėrket murit ai ishte i dy djelmoshave jetimė tė atij qyteti e nėn tė ata kishin njė thesar (ari) dhe babai i tyre ka qenė njeri i mirė, e Zoti yt dėshiroi qė ata dy (jetimė) tė arrijnė pjekurinė e vet dhe ta nxjerrin ata vet thesarin e tyre. Kjo ishte mėshirė e Zotit tėnd (ndaj tyre). (Kehf – 82)

Disa njerėz tė urtė kanė thėnė: trashėgimi mė i mirė qė ia lėnė baballarėt fėmijėve tė tyre ėshtė sjellja e mirė, edukata e dobishme dhe vėllezėrit e drejtė. (Edebul mexhalise fq.106)

Lus Allahun [subhanehu ve teala] qė tė na udhėzojė neve dhe juve drejt moralit tė lartė, nė fjalė dhe vepra, tė na mundėsojė pėrfundim tė mirė nė kėtė botė, vėrtet bujaria e Tij ėshtė e pakufishme.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: 40 HADITHE MBI MORALIN   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
40 HADITHE MBI MORALIN
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Thirrja Islamike :: Hadith-
Kėrce tek: