Thirrja Islamike

Selam Alekum Vellazun e Motra Mir Se Erdhet Ne Forum Thirrja Islamike Ne Ket Forum Dot Gjeni Video Ligjerata Filma Nga Mujahideen e Shum Gjera Tjera Po Ashtu Mudeni Ta Nidgjoni RAdio Pendimi 24 Ore Online Ju Deshiroj Te Kaloni Qaste Sa Ma Te Bukura
 
ForumPortalliPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Gruaja mes nderimit nė Islam dhe poshtėrimit nė xhahilijet

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: Gruaja mes nderimit nė Islam dhe poshtėrimit nė xhahilijet   Sun Oct 28, 2007 4:32 am

Gruaja mes nderimit nė Islam dhe poshtėrimit nė xhahilijet (injorancė)
Falėnderimi i takon Allahut. Gruaja ka njė status tė lartė nė Islam, tė cilin asnjė fe dhe shoqėri nuk e ka arritur, sepse nderin qė jep Islami njerėzimit pėrfshinė burrin dhe gruan njėlloj.Ata janė tė barabartė nėn sundimin e Allahut nė kėtė botė dhe do tė jenė tė barabartė nė pėrkujdesje, nė shpėrblimin dhe dėnimin e Tij nė botėn tjetėr. Allahu [subhanehu ve teala] thotė:
“Ne vėrtetė nderuam pasardhėsit e Ademit.” (El-Isra, 70)

“Meshkujve ju takon pjesė nga pasuria qė e lėnė prindėrit e tė afėrmit (pas vdekjes), edhe femrave ju takon pjesė nga ajo qė lėnė prindėrit e tė afėrmit.” [En-Nisa, 7]

“Edhe atyre (grave) u takon e drejta (mbi bashkėshortėt nė shpenzimet jetėsore) ngjashėm (sikurse tė drejtat e bashkėshortėve ) mbi ta (sikurse dėgjueshmėri dhe respekt) mbi bazat e arsyes.” (El-Bekare, 228)

“Besimtarėt, meshkujt dhe femrat, janė evlija’(ndihmės, mbėshtetės, shokė, mbrojtės) tė njėri tjetrit.” (Et-Teube ,71)

“Zoti ytė ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre, ose qė tė dy, i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd, atėherė mos u thuaj atyre as “of-oh”, as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta, respektuese).Dhe nė shenjė mėshire shtrije pranė tyre krahun pėrulės e respektues dhe thuaj: “Zoti im! mėshiroi ata tė dy, sikurse mė edukuan mua kur isha i vogėl.” (El-Isra, 23:24)

Gjithashtu Allahu thotė:
“Zoti i tyre iu pėrgjigj lutjes sė tyre (e tha): Unė nuk ia humbė mundin asnjėrit prej jush, mashkull qoftė apo femėr.” (Ali Imran 3-195)

“Kush bėn vepėr tė mirė, qoftė mashkull ose femėr, e duke qenė besimtar, Ne do ti japim atij njė jetė tė mirė (nė kėtė botė), e (nė botėn tjetėr) do t’u japim shpėrblimin mė tė mirė pėr veprat e tyre.” (En Nahl, 97)

“Kush bėn ndonjė nga punėt e mira, qoftė, mashkull ose femėr duke qenė besimtar, tė tillėt hyjnė nė xhennet dhe nuk u bėhet fare padrejtėsi.” (En Nisa, 124)

Nuk ekziston religjion, popull, shoqėri apo ligj, i cili mund tė krahasohet me nderin qė gruaja ka nė islam. Civilizimi Romak kishte vendim se gruaja ishte rob (skllav) qė i pėrket burrit, e cila nuk kishte asnjė tė drejtė. Nė Romė njė synod (kėshill) i lartė u mblodh pėr tė diskutuar ēėshtjen e gruas, dhe pėrfundoi qė ajo ishte qenie pa shpirt, dhe pėr kėtė nuk do tė trashėgonte jetė nė botėn tjetėr, dhe se ajo ishte e ligė.

Nė Athinė gratė konsideroheshin plaēkė (pasuri e tundshme), ata shiteshin dhe bliheshin, dhe konsideroheshin tė liga, prodhim i djallit.

Ligji i lashtė i Indisė konkludon qė sėmundja, vdekja, ferri, helmi i gjarpėrim dhe zjarri tė gjitha kėto ishin mė tė mira se gruaja. Jeta e saj mbaronte kur burri – apo pronari i saj vdiste. Kur shihte se si trupi i tij digjet ajo duheshe tė hedhet ne flakė, nė qoftė se nuk e bėnte kėtė, ajo do tė ishte e mallkuar nga tė gjithė.

Nė qoftė se vėshtrojmė statusin e gruas nė hebraizėm, vendimi dhe statusi i saj nė Dhjetėn e vjetėr ėshtė siē vijon:
“Dhe fillova tė mendoj pėr tė kuptuar,
Tė hetoj dhe tė gjurmoj menēurinė dhe konspektin e gjėrave
Dhe tė kuptoj idiotėsinė e keqdashjes
Dhe marrėzinė e budallallėkut
E gjej mė tė hidhėt se vdekja gruan e cila ėshtė kurth,
Zemra e sė cilės ėshtė grackė, e duart e sė cilės janė zinxhir…”
(Ecclesiastes 7:25-26 – versioni i ri internacional)

Ėshtė e ditur se dhiata e vjetėr respektohet dhe besohet nga tė fetė mė tė mėdha nė botė ato hebre dhe krishterėt. Kjo ishte situata dhe statusi i fermės nė kohėt antike.

Ndėrsa sa i pėrket situatės sė saj nė mesjetė dhe nė kohėt moderne, kjo do tė sqarohet nė vazhdim:

Shkrimtari Danez Vieth Kordsten sqaron kėndvėshtrimin e kishės katolike ndaj gruas. Ai thotė: “Gjatė mesjetės pėrkujdesje e vogėl i ėshtė dhėnė gruas, duke pėrcjell mėsimet e kishės katolike, e cila e konsideronte gruan krijesė e klasit dhe rangut tė dytė”.

Nė Francė njė kėshill nė vitin 586 vendosi tė hulumtojė mbi ēėshtjen e gruas, se femra a do tė numėrohej si qenie njerėzore apo jo. Pas disa diskutimeve ata vendosėn se ajo ishte qenie njerėzore, por e krijuar qė t'i shėrbej mashkullit.

Nė ligjin e Francės, neni 217 shkruan siē vijon: “Njė grua e martuar – edhe nė qoftė se martesa e saj bazohet me kusht qė tė ndahet ēka i takon asaj dhe ēka i takon burrit tė saj – nuk i lejohet tė japė asgjė si dhuratė apo tė transferoj diēka nga prona e saj, ose tė marrė nė pronėsi diēka qoftė ajo pėr shpagim ose tjetėr send, pa pasur pjesė burri i saj nė kontratė ose tė pajtohet pėr kontratėn me shkrim.”

Nė Angli, Henri VII ia ndaloi gruas Angleze ta lexon Biblėn. Deri nė vitin 1850 gruaja nuk llogaritej qytetare, dhe deri nė vitin 1882, gratė nuk kishin asnjė tė drejtė personale.

(Silsiletu Mukaarineti El-Edjaan, nga Dr. Ahmed Shalebi, vol.3, f. 210-213)

Sa i pėrket gruas bashkėkohore nė Evropė, Amerikė dhe nga vendet e tjera industriale, ajo ėshtė krijesė, e cila ėshtė e degraduar dhe e abuzuar pėr qėllime komerciale.

Ajo ėshtė tipar e shoqėrive reklamuese, dhe gjėrat kanė arritur nė atė fazė sa qė ajo zhvishet pėr tė reklamuar produktet nėpėr pllakate, dhe ajo shet dhe ekspozon trupin e saj sipas njė sistemi tė shpikur nga meshkujt, kėshtu qė ajo nuk ėshtė asgjė mė tepėr se njė objekt kėnaqėsie pėr ata nė ēdo vend.

Gruaja ėshtė e respektuar pėrderisa mund tė japė dhe kontribuon fizikisht dhe mentalisht. Kur ajo do tė plaket dhe nuk ka mė se ēka tė shėrbejė, shoqėria, individėt dhe institucionet e braktisin atė dhe ajo jeton vetėm nė shtėpinė e saj apo nė spital mental.

Krahaso kėtė – dhe pse nuk ka krahasim – me ēka na mėson Kur’ani Famėlartė, nė tė cilin Allahu [subhanehu ve teala] thotė:

“Besimtarėt, meshkujt dhe femrat, janė Evlija’(ndihmės, mbėshtetės, shokė, mbrojtės) tė njėri tjetrit.” (Et Teube, 71)

“Edhe atyre (grave) u takon e drejta (mbi bashkėshortėt nė shpenzimet jetėsore) ngjashėm (sikurse tė drejtat e bashkėshortėve ) mbi ta (sikurse dėgjueshmėri dhe respekt) mbi bazat e arsyes.” (El-Bekare, 228)

“Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre, ose qė tė dy, i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd, atėherė mos u thuaj atyre as “of-oh”, as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta, respektuese). Dhe nė shenjė mėshire shtrije pranė tyre krahun pėrulės e respektues dhe thuaj: “Zoti im! mėshiroi ata tė dy, sikurse mė edukuan mua kur isha i vogėl.” (El-Isra, 23:24)

Pasi qė Zoti i saj e ka nderuar nė kėtė mėnyrė, ėshtė e qartė pėr gjithė njerėzimin se Ai e ka krijuar atė qė tė jetė nėnė, bashkėshorte, bijė dhe motėr, kėshtu qė Ai urdhėroi ligje, tė cilat i kushtohen ekskluzivisht gruas dhe jo burrit.



Marrė nga libri
El-Islam, Usuluhu ve Mebaadi’uhu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
 
Gruaja mes nderimit nė Islam dhe poshtėrimit nė xhahilijet
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Kėnd prej politikanėve e sundon gruaja, kush e ka amvise e kush Miss? (Foto)
» Baki Ymeri:MAGJIA E KRISHTĖRIMIT DHE DRITA E DASHURISĖ
» Mimoza Shaholli: Serenatat e mia, tė rinjtė mi kėndonin mbrėmjeve poshtė ballkonit
» Gruaja e Tuk Jakovės: Fjalia pėr tė cilėn Enver Hoxha urdhėroi zhdukjen e tim shoqi

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Thirrja Islamike :: Feja dhe shoqėria-
Kėrce tek: