Thirrja Islamike

Selam Alekum Vellazun e Motra Mir Se Erdhet Ne Forum Thirrja Islamike Ne Ket Forum Dot Gjeni Video Ligjerata Filma Nga Mujahideen e Shum Gjera Tjera Po Ashtu Mudeni Ta Nidgjoni RAdio Pendimi 24 Ore Online Ju Deshiroj Te Kaloni Qaste Sa Ma Te Bukura
 
ForumPortalliPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 A i konsideron Islami meshkujt dhe femrat tė barabartė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Pejonalija
Admin
avatar

Numri i postimeve : 114
Age : 36
Registration date : 26/10/2007

MesazhTitulli: A i konsideron Islami meshkujt dhe femrat tė barabartė   Sun Oct 28, 2007 4:29 am

A i konsideron Islami meshkujt dhe femrat tė barabartė?
Falėnderimi i takon Allahut [subhanehu ve teala].Sė pari:Kjo fjalė - barazi – tė cilėn shumė mendimtarė nė lindje dhe perėndim e potencojnė nė lėmi tė ndryshme tė jetės, kjo fjalė e cila ėshtė e bazuar nė devijim dhe mungesė tė mirėkuptimit, sidomos kur folėsi atribuon kėtė ide tė barazisė kur’anit dhe islamit.

Njėrėn prej gjėrave, tė cilėn njerėzit e keqkuptojnė ėshtė kur thonė se “Islami ėshtė religjion i barazisė”, atėherė kur duhet tė thuhet se “Islami ėshtė religjion i drejtėsisė."
Shejh Ibn Uthejmini (Allahu e mėshiroftė) ka thėnė:
“Kėtu duhet tė cekim se ka disa njerėz qė flasin pėr barazi nė vend tė drejtėsisė, dhe kjo ėshtė gabim. Nuk duhet tė themi barazi, sepse barazia nėnkupton jodiferencim (jodallim) nė mes tė dyve. Pėr arsye tė kėsaj thirrjeje jo tė drejtė pėr barazi, ata fillojnė tė pyesin, se cili ėshtė dallimi nė mes tė mashkullit dhe femrės?! Duke u bazuar nė kėtė kėndvėshtrim tė gabuar e kanė bėrė mashkullin dhe femrėn tė njėjtė. Ky defekt ndodhi edhe tek komunistėt kur parashtruan pyetjen se cili ėshtė dallimi mes sundimtarit dhe nėnshtetasit. Dhe gjithashtu thanė se nuk ka asnjė lloj autoriteti mbi tjetrin, madje as babai dhe djali; babai nuk ka autoritet ndaj djalit, dhe kėshtu me radhė.
Mirėpo, nėse themi drejtėsi, qė donė tė thotė t'i jepet ēdokujt atė pėr tė cilėn ai ose ajo titullohet, ky keqkuptim mė nuk aplikohet, dhe fjala e pėrdorur ėshtė e saktė. Kėshtu qė nuk thuhet nė Ku’ran se Allahu urdhėron barazi. Por, mė e preferuar dhe autentike thuhet:
“Me tė vėrtetė, Allahu urdhėron nė El-‘Adl (drejtėsi)” (En Nahl, 90)
“…dhe kur tė gjykoni, ju urdhėron tė gjykoni me tė drejtė mes njerėzve.” (En Nisa’, 5
Ata tė cilėt thonė se islami ėshtė religjion i barazisė janė duke gėnjyer kundėr islamit. Mė saktė, Islami ėshtė religjion i drejtėsisė qė donė tė thotė trajtim tė barabartė ne mes atyre qė janė tė barabartė, dhe diferencim nė mes tė atyre qė janė tė ndryshėm.
Askush kush e njeh fenė islame nuk kishte me thėnė se ėshtė religjion i barazisė. Mė saktė, ēfarė tė tregon se ky princip ėshtė i gabuar ėshtė fakti se ajetet nė Kur'anin famėlartė e mohojnė barazinė, sikurse nė ajetet vijuese:
“Thuaj: a janė tė barabartė ata qė dinė dhe ata qė nuk dinė?” (Ez Zumer, 9)
“Thuaj: a ėshtė i barabartė i verbėri me atė qė sheh, ose, a janė tė njejta errėsirat me dritėn?” (Er Rra’d, 16)
“Nuk janė tė barabartė prej jush ata qė dhanė nga pasuria e tyre dhe luftuan para clirimit (tė Mekes), sepse tė tillėt kanė vlerė mė tė madhe nga ata qė dhanė dhe luftuan pas” (El Hadidė, 10)
“Nuk janė tė barabartė prej besimtarėve ata qė rrinė (nė shtėpi), pėrveē atyre qė janė tė paaftė (nga lėndimi ose janė tė verbėr ose sakat), dhe ata qė pėrpiqen fortė dhe luftojnė nė rrugė tė Allahut me pasurinė dhe jetėn e tyre” (En Nisa’ 95)
Asnjė shkronjė nė kur’an nuk urdhėron nė barazi, mė saktė urdhėron nė drejtėsi. Gjithashtu do tė vėresh se fjala barazi ėshtė me e pranueshme pėr njerėzit, pėr shkak se ndjej se jam mė i mirė se ky njeri nė term tė diturisė, ose pasurisė, ose devocionit, ose nė tė bėrit mirė, nuk kisha dėshiruar qė ai tė jetė i barabartė me mua.
Ēdo njeri e din, se ėshtė e papranueshme nė qoftė se themi se mashkulli ėshtė i barabartė me femrėn.”
Sharh al-‘Aqeedah al-Waasitah, 1/180-181
Duke u bazuar nė kėtė, islami nuk i konsideron mashkullin dhe femrėn tė barabartė nė ēėshtjet ku nė qoftė se konsideroheshin tė barabartė kishte rezultuar negative duke rezultuar me padrejtėsi tek njėrit prej tyre, sepse barazia qė ėshtė e papėrshtatshme ėshtė formė e ashpėr e padrejtėsisė.
Kur’ani urdhėron femrat tė vishen me rroba qė janė tė ndryshme nga ato qė vishen nga burrat, nga arsyeja se si dy gjinitė joshin (ngasin, provokojnė) njėra-tjetrėn. Joshja qė pozojnė meshkujt ėshtė mė e paktė se joshja qė pozojnė femrat, kėshtu qė rrobat qė femrat duhen tė mbajnė janė tė ndryshme nga rrobat qė veshin meshkujt. Nuk ka sens tė thuhet femrave tė vinė nė dukje (ekspozojnė) pjesėt e trupit qė meshkujt e kanė tė lejuar t’i ekspozojnė, pėr arsye tė dallimit nė joshje qė pozojnė trupi i femrės dhe trupi i burrit – siē kemi pėr tė shpjeguar.
Sė dyti:
Ka ēėshtje nė tė cilat meshkujt dhe femrat trajtohen ndryshe nė sheriatin e islamit, siē janė:
1 – Kivameh (tė qenit kryesor i shtėpisė)
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
“Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė, ngase Allahu ka graduar disa mbi disa tė tjerė dhe ngase ata kanė shpenzuar nga pasuria e tyre.” (En Nisa’, 34)
Ibn Kethiri (Allahu e mėshiroftė) ka thėnė:
“All-llahu [subhanehu ve teala] thotė ‘burrat janė pėrgjegjės pėr gratė’ qė donė tė thotė se burri ėshtė kryesori i gruas, ai ėshtė udhėheqėsi dhe kryeja e shtėpisė, ai i cili e disiplinon nė qoftė se ajo e humb rrugėn. “Ngase Allahu ka graduar disa nga disa tė tjerė’ i.e. sepse burrat janė superior nga gratė dhe mė tė mirė se gratė. dėshmi pėr kėtė ėshtė qė Pejgamberia iu ėshtė dhėnė vetėm burrave, sikurse pozita e halifes (udhėheqėsit nė shtet islam).
I Dėrguari [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Asnjė popull nuk do tė prosperojė nė qoftė se caktojnė njė grua pėr udhėheqės tė tyre’. Hadithin e transmeton Buhariu nga Abdurrahman ibn Ebu Bekėr nga babai i tij. E njėjta aplikohet edhe pėr pozitėn e kadisė (gjykatės).
"Dhe ngase ata kanė shpenzuar nga pasuria e tyre’ i referohet mehrit dhe nė harxhimet pėr mirėmbajtjen e gruas qė All-llahu ka dhėnė urdhėr mbi burrat nė librin e Tij dhe nė Sunetin e tė Dėrguarit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] tė Tij.
Kėshtuqė burri qenėsishėm ėshtė mė i mirė se gruaja, dhe ėshtė mė superior nga ajo sepse shpenzon pėr tė. Prandaj ėshtė e pėrshtatshme qė ai tė jetė kryesori i saj, siē thotė Allahu xh.sh .
“E burrave u takon njė pėrparėsi (nė pėrgjegjėsi) ndaj tyre." (El Bekare,2/228)
Ali ibn Ebi Talha ka thėnė gjithashtu transmetohet edhe nga ibn Abbasi: ‘burrat janė pėrgjegjės pėr gratė’ donė tė thotė se burrat janė udhėheqės tė gruas dhe ata duhet t’i dėgjojnė ata nė ēėshtjet ku Allahu ka urdhėruar dėgjueshmėri. Dėgjueshmėri mund tė kuptohet trajtimi i familjes sė tij me mirėsi dhe ruajtja e pasurisė sė tij.
(Tafseer Ibn Katheer, 1/490)


2 – Dėshmia apo mbajtja e dėshmisė. Kur’ani cekė se dėshmia e njė mashkulli ėshtė ekuivalent (i barasvlershėm) me dėshminė e dy femrave.
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
“Kėrkoni tė dėshmojnė dy dėshmitarė burra nga mesi juaj, e nė qoftė se nuk janė dy burra, atėherė njė burrė e dy gra, nga dėshmitarėt qė i pėlqeni. (dy gra nė vend tė njė burri). Pėr atė se nėse njėra prej tyre gabon, ti’a pėrkujtojė tjetra.” (El Bekare, 282)
Ibn Kethiri [Allahu e mėshiroftė] ka thėnė:
Dy gra janė pėr ta marrė vendin e njė burri sepse gratė janė tė mangėta nė arsye, siē transmeton Muslimi nė Sahihun e tij nga Ebu Hurejra se i Dėrguari [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “O ju gra, jepni lėmoshė dhe kėrkoni falje sa mė shumė, sepse kam parė se ju formoni shumicėn e banorėve tė zjarrit.” Njė grua e menēur nė mesin e tyre tha: “Pėrse, o i Dėrguar i Allahut ne jemi shumica e banorėve tė zjarrit?” Ai tha: “Sepse ju mallkoni shumė dhe jeni jomirėnjohėse ndaj bashkėshortėve. Nuk kam parė askėnd mė tė mangėt nė arsye dhe nė fe prej atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė arsyeja, sesa ju!” Ajo ka thėnė: “Ē’ėshtė kjo mungesa e arsyes dhe e fesė?” Ai ka thėnė: “(mungesa e arsyes) ėshtė konfirmuar me atė qė dėshmimi i dy grave ėshtė i barabartė me dėshmimin e njė mashkulli; sa i pėrket mungesės nė fe, kjo konfirmohet me atė qė shumė ditė kalojnė e ju nuk faleni, dhe gjatė Ramazanit (gjatė ditėve) ju nuk agjėroni.” (Tafseer Ibn Katheer, 1/336)
Mund tė ketė disa gra qė janė mė tė menēura se disa meshkuj, mirėpo kjo nuk ėshtė rregull e zakonshme dhe kėto gra nuk janė nė shumicė. Sheriati bazohet nė tė pėrgjithshmen dhe atė ēka ėshtė mė e shpeshtė.
Fakti qė gratė janė tė mangėta nė arsye nuk donė tė thotė se ata janė tė ēmendura, mė tepėr arsyeja e tyre shpesh parakalohet nga emocionet e tyre, dhe kjo u ndodh mė shpesh grave se meshkujve. Askush nuk e mohon kėtė pėrveē atyre qė janė arrogant.

3 – Femra trashėgon gjysmėn nga ajo qė trashėgon mashkulli.
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
“Allahu ju urdhėron pėr (ēėshtjen e trashėgimit) fėmijėt tuaj: pėr mashkullin hise sa pėr dy femra.” (En Nisa’, 11)
El-Kurtubi [Allahu e mėshiroftė] ka thėnė:
Allahu e din mė mirė se ata se ēfarė ėshtė mė mirė nė interes tė tyre, Ai ka bazuar ndarjen e trashėgimisė nė diferencim, sepse Ai e din mė mirė ēfarė ėshtė nė interes tė tyre.
Tefsir al-Kurtubi, 5/164
Pėr shembull, mashkulli ėshtė i obliguar tė shpenzojė mė shumė se gruaja, kėshtu qė ėshtė e pėrshtatshme qė ai tė ketė hise mė tė madhe nė trashėgim se gruaja.



4 – Rrobat:
Avreti i gruas ėshtė tėrė trupi i saj. Mė sė paku qė mund tė thuhet ėshtė se ajo nuk duhet tė zbuloj asgjė pėrveē fytyrės dhe duarve, dhe ėshtė thėnė madje se as kėta nuk duhet zbuluar.Allahu thotė:
“O ti Pejgamber, thuaju grave tua, bijave tua dhe grave tė besimtarėve le tė vijnė shamitė (mbulojė) e veta mbi trupin e tyre, pse kjo ėshtė mė afėr qė ato tė njihen (se nuk janė rrugaēe) e tė mos ofendohen. Allahu falė gabimet e kaluara, Ai ėshtė mėshirues” (El Ahzab’, 59)
Avreti i mashkullit ėshtė prej kėrthizės deri te gjunjtė.
I ėshtė thėnė Abdullah ibn Xhafer ibn Ebu Talibit: “Ma trego ēka ke dėgjuar nga i Dėrguari i Allahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] dhe ēka ke parė nga ai, dhe mos na trego pėr askėnd tjetėr, edhe nė qoftė se ka qenė i besuar.” Ai tha: ”Kam dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut (paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė) duke thėnė, ‘pjesa nė mes tė kėrthizės dhe gjunit ėshtė avert.’”
Transmetohet nga el-Hakimi nė el-Mustadrak (6418); klasifikohet si hasen nga shejh Albani nė Sahih el-Xhaami’,5583.

Tjera shembuj pėrmban lista nė vijim e cila nuk ėshtė gjithėpėrfshirėse:
• Mashkulli mund tė martojė katėr gra, kurse gruaja mund tė ketė vetėm njė burrė.
• Burri ka tė drejtė tė bėjė divorc dhe ėshtė valide nė qoftė se e bėnė kėtė, mirėpo gruaja nuk ka tė drejtė pėr divorc.
• Njė mashkull ka tė drejtė ta martoj njė grua nga ithtarėt e librit ( jehudėt dhe krishterėt), kurse gruaja muslimane nuk ka tė drejtė tė martohet pėrveē se me musliman.
• Mashkulli mund tė udhėtojė pa gruan e tij apo pa asnjė nga mahremėt e tij, kurse gruaja nuk guxon tė udhėtojė pėrveē nėse ėshtė e shoqėruar nga ndonjė burrė qė e ka mahrem (qė e ka tė ndaluar martesėn me tė).
• Namazi nė xhami ėshtė i obliguar pėr burrat, por jo edhe pėr gratė; namazi i gruas nė shtėpi ėshtė mė i dashur tek Allahu.
• Gruaja mund tė vishet me mėndafsh dhe tė mbajė ari, kurse mashkulli nuk duhet ti mbajė kėto.

Gjithēka qė kemi pėrmendur bazohet nė diferencėn mes mashkullit dhe femrės, sepse mashkulli nuk ėshtė sikur femra.
All-llahu [subhanehu ve teala]thotė:
“E mashkulli nuk ėshtė si femra.” (Ali Imran, 36)
Mashkulli dallohet nga femra nė shumė mėnyra, nė fuqinė e tij, nė trupin e tij, nė ashpėrsinė dhe vrazhdėsinė e tij, ku femrat janė tė buta dhe gjentile.
Gjithashtu meshkujt dallohen nė term intelektual, se meshkujt janė tė njohur nė fuqinė e tyre pėr kuptim dhe memorisė nė krahasim me femrat. Femrat janė mė tė dobėta nė kujtesė dhe harrojnė mė shumė se meshkujt. Kjo dihet mirė ngase shumica e dijetarėve tė nderuar nė botė janė meshkuj. Ka disa femra qė janė mė intelegjente dhe me kujtesė mė tė mirė se disa meshkuj, mirėpo kjo nuk e anulon rregullėn gjenerale. Shumica e rasteve janė siē i kemi pėrshkruar mė lartė.
Sa i pėrket emocioneve meshkujt i shprehin kur inatosen apo kur janė tė gėzuar, kurse femrat preken nga efekti mė i vogėl emocional, kėshtu u dalin lotėt nė provokimin mė tė vogėl emocional.
Xhihadi ėshtė i obliguar pėr meshkujt, mirėpo xhihadi nė kuptimin e luftimit nuk ėshtė i obliguar pėr gratė. Kjo ėshtė mėshirė e Allahut ndaj tyre, dhe nė konsiderim tė natyrės sė tyre.
Si konkluzion mund tė themi se rregullat pėr meshkujt nuk janė sikurse rregullat pėr femrat.


Sė treti:
Islami konsideron meshkujt dhe femrat barabartė tė obliguar sa u pėrket shumė akteve tė adhurimit dhe bashkėveprimit me tjerė. Pėr shembull, femrat marrin abdes sikurse edhe meshkujt, marrin gusull sikurse edhe meshkujt, falen sikurse edhe meshkujt, dhe agjėrojnė sikurse edhe meshkujt, pėrveē kur kanė ciklin mujor ose janė lehone. Femrat japin zeqatin sikurse meshkujt, ata bėjnė haxhin sikurse edhe meshkujt, pėrveē disa dallimeve tė vogla nė rregulla. Ėshtė e lejuar dhe pranohet qė tė blihet prej gruas, dhe nė qoftė se femra jep lėmoshė kjo ėshtė e lejuar. Ėshtė e lejuar pėr femrat pėr tė liruar robėrit qė i posedon, dhe ka shumė raste tė tillas epse femra ėshtė binjaku i mashkullit, siē thuhet nė hadith:
Transmetohet se Ajshja [radijallahu anha] ka thėnė: I Dėrguari i Allahut (paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė) ėshtė pyetur pėr mashkullin qė gjen tė lagur (nė rroba) mirėpo nuk ka parė ėndėrr erotike a duhet tė pastrohet? I dėrguari i Allahut ėshtė pėrgjiggjur: “Duhet tė merr gusėll.” Ėshtė pyetur pėr njė mashkull qė ka parė ėndėrr erotike, mirėpo nuk i ka pasur rrobat e lagura a duhet tė pastrohet, I dėrguari i Allahut i ka thėnė: “Nuk ka nevojė qė tė marrė gusėll.” Ummu Seleme ka thėnė, “o i Dėrguar i Allahut, nė qoftė se njė grua sheh kėtė, a duhet tė marrė gusėll?” Ai ka thėnė, “Po, se gruaja ėshtė binjaku i burrit.”
(Transmetohet nga Tirmidhiu, 113; Ahmedi, 25663. Klasifikohet si sahih nga shejh Albani nė Sahih el-Tirmidhi, 9

Konkluzion:
Femrat janė sikurse meshkujt nė disa aspekte dhe dallohen nė disa tjerė. Shumica e rregullave nė islam zbatohen pėr meshkujt dhe femrat njėlloj (barabartė). Nė rastet kur ėshtė bėrė dallimi mes gjinive, muslimani e konsideron si mėshirė nga Allahu dhe shenjė e diturisė sė Tij nė krijimin e Tij, mirėpo qafirat (jobesimtarėt) arrogant e shohin kėtė si shtypje dhe padrejtėsi, kėshtu ai me kryefortėsi pretendon se meshkujt dhe femrat janė tė njėjtė. Pra lejoni tė na tregoj se si mundet mashkulli ta mban fetusin apo t’i japė gji atij?
Ai me kryefortėsi injoron dobėsinė e gruas dhe si ata kanė gjakėderdhje gjatė ciklit mujor, dhe me kryefortėsi i mėshon murrit me kokė ndaj realitetit. Mirėpo, muslimani ėshtė nė paqe me besimin e tij, i dorėzuar urdhėrit tė Allahut.
“A nuk e di Ai qė ka krijuar, kur dihet se Ai depėrton nė thellėsi tė sekreteve, i njeh hollėsitė.” (El Mulk, 14)
Allahu e din mė sė miri.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://mujahideen.forumotion.com
 
A i konsideron Islami meshkujt dhe femrat tė barabartė
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Marifetet qė pėrdorin femrat pė tė manipuluar meshkujt dhe shenjat e dashurisė
» Diana Bunjaku:A i dhunuan femrat gardianėt hungarez!?
» Sami Islami:PSE SHQIPTARĖT I MBROJTĖN HEBREJTĖ NGA NAZIZMI?
» Gazmend Islami:Debati Buzhala-Molliqaj nxjerrė fytyrėn e spiunit?

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Thirrja Islamike :: Feja dhe shoqėria-
Kėrce tek: